Atmintis gyva

Prienų sklandytuvų gamintojams 1980 m. birželio 2 d. istorijos puslapiuose pažymėta juoduose rėmuose. Tos dienos rytą bandydamas sklandytuvą LAK-12 „Lietuva“ Važatkiemio kaime žuvo lakūnas bandytojas Jonas Bagdonas. Šioje vietoje iškilo du sukryžiuoti sparnai, buvo pasodinti du ąžuoliukai, šiandien jau išaugę į galingus. Buvę bendražygiai, paminėdami šviesų J. Bagdono atminimą, kasmet renkasi į šią vietą.

Skraidyti pradėjo anksti

Rinkosi ir šiemet, minėdami jau 40-ąsias žūties metines. Padėję gėlių, uždegę žvakeles tylos minutei jie sustingo 9 val. 20 min. Būtent šiuo laiku nutrūko lakūno gyvybė.
– Netikiu fatališkais sutapimais, bet Jonas žuvo šešto mėnesio antrą dieną, sklandytuvo borto numeris buvo 602. Menu, oras buvo skaidrus, kaip šiandien. Anksti pradėjome skraidymus, nes skubino gamykliniai sklandytuvo LAK-12 „Lietuva“ bandymai. Tarnybiniame namelyje ruošiausi savo skridimui. Per radiją girdėjau, kaip Jonas pranešė, kad darbą baigė ir yra 1000 m aukštyje. Vėliau sakė, kad neišsileidžia šasi, mėgins daryti perkrovimą… Netrukus atbėgo Kęstutis Gečas ir pranešė apie nelaimę. Šokau į lėktuvą ir vos pakilęs pamačiau kraupų vaizdą… – tos dienos prisiminimais dalinosi tuometinis Skraidymų bandymų stoties (SBS) viršininkas Vytautas Šliumba. Jo atmintyje J.Bagdonas išlikęs, kaip santūrus, kuklus, visuomet savo poziciją turėjęs lakūnas.

Gaubtas nukrito, lakūno nesimatė…
Prieš gerą dešimtmetį renkant medžiagą bukletui apie J.Bagdoną buvau užrašius šį SBS bandymų inžinieriaus Kęstučio Gečo pasakojimą:
„Buvo pirmadienis, giedras birželio 2 d. rytas. Vyko gamykliniai sklandytuvo LAK-12 „Lietuva“ bandymai. Atvažiavęs J. Bagdonas sakė, kad nori pasitreniruoti. Pirmą kartą pakilęs į 400-500 m aukštį apsisuko ir nusileido. Prieš kylant antrą kartą sutarėm, jei užteks aukščio, skleis priešsuktukinį parašiutėlį. Atidžiai stebėjau skrydį ir laukiau, kol skleis parašiutėlį ir kur nukris jo metalinis įdėklas, vadinamas koku. Maždaug 500 m aukštyje gamyklos pusėje sklandytuvas pradėjo žemėti, bet greit išsilygino ir toliau tęsė skrydį. Galvojau, atskris virš aerodromo, nes dar buvo aukštai. Staiga pamačiau, kaip dešinysis sparnas pakilo aukštyn, atsiskyrė nuo sklandytuvo ir kaip lapas pradėjo kristi žemyn. Maždaug 30 m aukštyje virš medžių nulėkė gaubtas, bet lakūno nesimatė. Buvo 9 val. 20 min. Norėdamas atkreipti skraidymų vadovo dėmesį, mosavau jam ranka, bet jis buvo nusisukęs į aerodromo pusę. Nulėkęs į tarnybinį namelį pranešiau, kad įvyko nelaimė. Pakilęs lėktuvu Šliumba virš nelaimės vietos pradėjo sukti ratus, aš ir kiti per pilotažininkų angarą nubėgome į įvykio vietą. Pakilę į kalnelį pamatėme sulūžusį kairį sparną, sukiužusį liemenį ir nuo jų apie 9 m atstumu gulintį lakūno kūną. Šalia gulėjo atdara parašiuto kuprinė ir nespėjęs išsiskleisti parašiutas. Tolėliau – ir dešinysis sparnas. Atskubėjusios gydytojos pagalbos lakūnui neprireikė. Priblokšti nelaimės braukėme ašaras. Užėjęs šaltas atmosferos frontas atnešė pirmuosius lietaus lašus. Atrodė, verkia ir dangus…“

Nelaimės priežastį išaiškino po šešerių metų
Nelaimės priežastis išaiškėjo po 6 metų… Per tą laiką sparnas lūžo dar dviem sklandytuvams LAK-12 Lietuva“. Iš vieno pilotas išsigelbėjo parašiutu, kitas spėjo nusileisti. K.Gečas, tyręs visų sparnų lūžimo priežastis ir aplinkybes, nustatė, kad visų priežastis buvo vienoda – tarp anglies pluošto pasislinkusi lanžerono lentyna. Bet kodėl? Atlikus sklandytuvo sparno nuovargio ir šlyties bandymus paaiškėjo, kad naudotos lanžeronui medžiagos neatlaiko ilgalaikių apkrovimų. Anksčiau tokie bandymai nebuvo daryti. Pakeitus medžiagas kitomis, LAK-12 „Lietuvos“ sparnai pasidarė tvirti. Gamyklos atsparuminio skyriaus viršininkas Vytautas Paulauskas ta tema net disertaciją parašė. Su senomis medžiagomis buvo pagaminti 59 sklandytuvai. Juos įsigijusiems klubams buvo išsiųsti specialūs raštai apie skraidymų apribojimus. Su naujomis medžiagomis pagaminta 176 baltasparniai. Gamyba nutraukta 2000 m. Juos pakeitė modernūs, aukštesnės aerodinaminės kokybės sklandytuvai.
Onutė Valkauskienė

Aviacija domėjosi nuo mažens
Jonas Bagdonas gimė 1943 birželio 6 d. Vilniuje. Nuo mažens domėjosi aviacija. Skraidyti pradėjo 1957 m. Baigęs Kauno politechnikos institutą dirbo inžinieriumi gamykloje „Elektra“, o laisvalaikiu skubėdavo į Kauno aviacijos sporto klubą (KASK, dabart KAASK) Pociūnuose. 1964 m. įvykdė sklandymo sporto meistro normatyvus. Po poros metų persėdęs į lėktuvą Z-326 1969 m. tapo ir akrobatinio skraidymo sporto meistru. Kartą yra iškovojęs šalies čempiono titulą, dukart – Dariaus ir Girėno prizą.
1971 m. įkūrus Kauno aviacijos techninį sporto klubą (KATSK), buvo pakviestas dirbti instruktoriumi. 1974 m. paskirtas grandies vadu, 1976 –viršininku. 1977 m. jam suteikti LTSR nusipelniusio trenerio bei tarptautinės kategorijos akrobatinio lėktuvų sporto nusipelniusio teisėjo vardai.1979 m. tapo pirmos klasės lakūnu.
Prienų eksperimentinės sportinės aviacijos gamykla (dabartinė UAB „Sportinė aviacija ir KO“) traukė aviatorių dėmesį. 1974 m. čia buvo įkurta Skraidymų bandymų stotis (SBS). 1978 m. J.Bagdonas buvo pakviestas dalyvauti originalios konstrukcijos ekranoplano ELA bandymuose, o 1980 m. sausio16 d. papildė lakūnų bandytojų gretas. Tuomet patyrusiam pilotui patikėta atlikti sudėtinga suktukinių bandymų programa. Tragiško likimo kirtis nutraukė ateities planus 37-ojo gimtadienio išvakarėse. Amžinojo poilsio jis atgulė Kauno Romainių kapinėse.
J. Bagdono skraidymų stažas sklandytuvais ir lėktuvais daugiau kaip 2700 val.