At­mink – tu nie­ka­da ne­si pa­lik­tas vie­nas

Vie­ni­šu­mas – tai jaus­mas, api­brė­žia­mas kaip ry­šio ne­jau­ti­mas su ki­tais žmo­nė­mis. Tai reiš­kia, kad vie­ni­šu­mą ga­li­ma jaus­ti, net ir ap­link sa­ve tu­rint daug žmo­nių, ta­čiau su jais ne­tu­rint gi­les­nio ry­šio. Žmo­nės su ne­ga­lia, kaip ir kai ku­rios ki­tos vi­suo­me­nės gru­pės, ga­li bū­ti pa­žei­džia­mi ir daž­niau jaus­tis vie­ni­ši dėl to, kad vi­suo­me­nė­je vis dar vy­rau­ja įvai­rios stig­mos, ku­rios ne­re­tai ska­ti­na at­stū­mi­mą, truk­do kur­ti gi­les­nį ry­šį.

„Jaunimo linijos“ psichologas Mykolas Kriščiūnas pasakoja apie negalią turinčių vaikų ir jaunimo psichikos sveikatos gerinimą ir teigia, kad, norint suteikti pagalbą, svarbu užtikrinti saugią erdvę tai padaryti.

Pagalba atvira visiems

Dalydamasis savo patirtimi, M. Kriščiūnas sako, kad neretai jaunam žmogui sunku tiksliai išsakyti savo jausmus, mintis, todėl pokalbis prasideda nuo to, kuo žmogus gyvena čia ir dabar. Eksperto teigimu, pasitaiko situacijų, kai sunerimę tėvai ar suaugusieji ragina savo vaikus prašyti pagalbos, kartais tiesiogiai kreipiasi ir vaikai bei paaugliai be atskiro paraginimo.

Psichologo nuomone, saugumą ir pasitikėjimą kuria tai, jog „Jaunimo linijos“ teikiama pagalba yra nemokama, anonimiška ir konfidenciali.

„Mes neklausiame žmogaus amžiaus, vardo, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių, kalbamės tik apie jo patiriamą situaciją ir kylančius sunkumus. Tad ir artimieji gali likti nežinantys, jog asmuo kreipėsi pagalbos.

„Jaunimo linija“ ir mūsų savanoriai didžiuojasi tuo, kad priimame visus, kuriems reikalinga emocinė parama. Kadangi bendrauti su savanoriais galima tiek telefonu, tiek internetu, keliskart padidėja emocinės paramos prieinamumas – kai kuriems gali būti lengviau bendrauti vienu ar kitu formatu. Kuriama saugi atmosfera, kuri paskatina kreiptis įvairaus amžiaus asmenis, turinčius negalią“, – pasakoja psichologas.

Pasak M. Kriščiūno, tikslios statistikos, kiek į „Jaunimo liniją“ kreipiasi negalią turinčių vaikų, iki šios dienos nėra, tačiau teigiama, kad tokių kreipimųsi išties pasitaiko.

Kalbama suprantama kalba

„Jaunimo linijoje“ naudojami universalūs instrumentai ir technikos, kurios gali būti pritaikomos nepriklausomai nuo amžiaus ir kitų charakteristikų. Emocijos ir mąstymas yra universalūs reiškiniai, kurie pasireiškia bet kokiame amžiuje bet kokios lyties asmenims.

„Be jokios abejonės, skiriasi skirtingų žmonių kalbėjimo manieros, mintys, gebėjimas išreikšti savo jausmus, tad kiekvienas savanoris stengiasi užmegzti unikalų ryšį su savo pašnekovu. Su kiekvienu iš jų stengiamės kalbėtis nuoširdžiai, asmeniškai, įvardyti jausmus ir vadinti daiktus tikraisiais vardais. Matydami, kad problemos gali būti sudėtingos ir nevienkartinės, visuomet raginame kreiptis tolesnės pagalbos į skirtingus specialistus“, – kalba jis.

Psichologas plėtoja mintį, sakydamas, kad kai kurių žmonių emocijas būna lengva atpažinti iš karto, o kai kurių emocijų žodynas yra apribotas žodžiais „gerai“, „blogai“ ar „normaliai“. Dėl šios priežasties stengiamasi prisitaikyti prie besikreipiančiojo ir kalbėti jam suprantama kalba. Kartais savo emocijas lengviau pažinti per fizines išraiškas, kartais – per veiksmus ar mąstymą („noriu rėkti“, „noriu verkti“, „noriu juoktis“). Atpažinus emocijas, tampa lengviau tvarkytis su nerimu, stresu ir kitomis kylančiomis problemomis.

Matomas pokytis

Kiekviena nemaloni ir negatyvi patirtis gali atitolinti nuo kitų žmonių, gali susidaryti įspūdis, kad jeigu su keliais žmonėmis nejaučiama ryšio, jo nebus galima pajausti su niekuo.

„Po pokalbių su „Jaunimo linijos“ savanoriais neretai girdime, kad priimti ir išgirsti žmonės jaučiasi įkvėpti vilties, jog ir su kitais žmonėmis jiems gali sektis bendrauti ir būti kartu. Manau, kad bendruomenei svarbu suvokti būtinybę būti atviriems, siekti priimti kitus nepriklausomai nuo jų negalios ar statuso, įvertinti tai, kad su kai kuriais žmonėmis galime turėti mažiau natūralių sąlyčio taškų, tačiau tam tikrą ryšį su kitu žmogumi norime pasiekti kiekvienas“, – kalba specialistas.

Pastaraisiais metais pastebimi pokyčiai „Jaunimo linijoje“: pokalbiai tampa ilgesni, o problemos – įvairesnės. To priežastys, anot M. Kriščiūno, yra kompleksinės. Jis įvardija ilgą laiką besitęsusią koronaviruso pandemiją ir karantiną, prasidėjusį karą, taip pat priduria, kad ir ekonominiai sunkumai išties prisideda prie įtampos ir nerimo visuomenėje.

Didelė paramos paklausa

M. Kriščiūnas akcentuoja, kad jauni žmonės vis drąsiau kalba apie savo psichikos sveikatą, tad ir temos, kuriomis jie kalba, yra vis įvairesnės; visuomet dažnos santykių, vienišumo, nerimo, psichikos sveikatos sutrikimų temos, taip pat daugiau nei kas dešimtas kreipimasis yra susijęs su savižudybės rizika ar savęs žalojimu, kuris neretai pasitaiko tarp jaunų žmonių.

Patartina suvokti, kad jauni žmonės, pradedantys savo savarankišką gyvenimą, šiuo laikotarpiu dažnai būna nežinioje dėl daugelio visuomeninių, technologinių ir kitų pokyčių. Psichologas pabrėžia, jog emocinės paramos poreikis visuomet buvo aukštas, o dabartinis laikotarpis išsiskiria tuo, kad problemų ir sunkių jausmų šaltinių mastas yra itin platus.

„Jaunimo linija“ teikia emocinę pagalbą telefonu 8 800 28 888 arba internetu https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/.

Daugiau apie emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus bei nemokamos pagalbos galimybes galima rasti interneto svetainėse www.pagalbasau.lt, www.tuesi.lt.

Reklama