REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Verslas2024 m. Balandžio 1 d. 11:10

Atlyginimas siekia net 4 tūkst. eurų, tačiau specialistų šioje srityje trūksta: talentų ieško užsienyje

Lietuva

freepik.com nuotr.

Reda BarkauskaitėŠaltinis: ELTA


296675

Iki 2030 m. vadinamoji žalioji transformacija (angl. green transition) pasaulyje sukurs iki 30 milijonų naujų darbo vietų, rodo Tarptautinės energetikos agentūros duomenys. Nors tvarumo specialistų ir vadovų poreikis intensyviai auga, personalo atrankas vykdančios įmonės suka galvas, kaip prisitraukti talentus iš užsienio – Lietuvoje šios srities profesionalų nėra daug. Anot SEB banko Tvarumo skyriaus vadovo Audriaus Rutkausko, jų trūksta dėl kelių priežasčių – srities neapibrėžtumo, nenusistovėjusių praktikų ir daugybės keliamų reikalavimų.

Globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė Evelina Latyšovič iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako, kad taip vadinamų žaliųjų talentų poreikis šiandien itin juntamas, o ateityje jis bus dar didesnis.

„Net 7 iš 10 pasaulio darbdavių šiuo metu planuoja samdyti tvarumo srities specialistus, rodo naujausi „ManpowerGroup“ duomenys. Taip pat net 94 proc. pasaulio darbdavių teigia, kad jiems trūksta ekspertų, galinčių padėti pasiekti išsikeltus ESG (angl. environmental, social, governance) tikslus. Tvarumo specialistai šiuo metu patraukliausi energetikos ir paslaugų (81 proc.), gamybos (36 proc.) bei logistikos (31 proc.) sektoriuose.

Negana to, tyrimai rodo, kad kas antras naujos darbo vietos ieškantis talentas šiuo metu verčiau rinktųsi tvarią, o ne aplinka nesirūpinančią įmonę. Investuotojai taip pat nesnaudžia – net 79 proc. jų teigia, jog tai, kaip įmonė įgyvendina savo ESG planus – svarbus rodiklis, renkantis į ką ir kiek investuoti“, – iškalbingus skaičius vardija pašnekovė.

SEB tvarumo srityje specializuojasi nuo 1995 m.

Tvarumo skyriaus vadovas A. Rutkauskas sako, kad pirmasis tvarumo specialistas SEB grupėje pradėjo dirbti dar 1995 m. Mažiau nei po dešimties metų buvo pristatytos pirmosios žaliosios obligacijos, 2015 m. SEB susitelkė į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus.

„Galiausiai 2021 m. SEB grupė pristatė tvarumo strategiją, kuria siekiama prisidėti prie tvarios visuomenės kūrimo, skatinti verslo klientų transformaciją ir mažinti iškastinio kuro finansavimą. SEB grupė nustatė naujus siekius ir tikslus klimato kaitos srityje, kurių rezultatais jau kelerius metus vertina grupės pažangą. Tais pačiais metais SEB banke Lietuvoje atsirado tvarumo vadovo pareigybė, vėliau komandą papildė dar keli specialistai“, – iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako pašnekovas.

A. Rutkauskas pažymi, kad SEB bankuose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dirbančius tvarumo specialistus vienija Baltijos šalių tvarumo biuras. Šiuo metu jame dirba aštuonių žmonių komanda, jiems padeda skirtingų sričių specialistai, padedantys įgyvendinti tvarumo pokyčius banke.

Įvardijo, ko reikalaujama iš tvarumo vadovų ir specialistų

SEB banko Tvarumo skyriaus vadovo teigimu, ši sritis Lietuvoje – pakankamai nauja, todėl vis dar yra pilkų zonų, nenusistovėjusių praktikų, vertinimo metodikų, standartų, trūksta geros kokybės duomenų, kurie tikslingai padėtų įsivertinti esamą situaciją, užsibrėžti pamatuojamus tikslus, susijusius su tvarumo darbotvarkės įgyvendinimu.

„Organizacijoms sudėtinga ne tik gauti, bet kartais net ir apibrėžti, kokie duomenys yra kertiniai vertinant skirtingus tvarumo aspektus. Žvelgiant į Baltijos šalių rinką, nėra bendro sutarimo, kokius duomenis valstybės renka, kur juos talpina ir kaip jais naudojasi. Sudėtinga patenkinti lūkesčius, kai nėra vientisos, aiškiai apibrėžtos metodologijos ir sutarimo dėl tokių duomenų svarbos, siekiant užtikrintai judėti ES užsibrėžtų tvarumo tikslų link, ypač klimato kaitos pažabojimo srityje“, – įsitikinęs A. Rutkauskas.

Dar viena kompetencija, kuri yra labai paklausi ir kurioje trūksta specialistų su patirtimi, anot A. Rutkausko, yra su tvarumu susijusių ataskaitų rengimas, reguliacinių reikalavimų išmanymas ir užtikrinimas, kad ataskaitos būtų pateiktos tinkamai, atitiktų reikalavimus ir numatomus standartus.

„Tvarumo specialistas turi pasižymėti įgūdžių puokšte. Jis turi išmanyti duomenų analitiką, turėti komunikavimo, projektų bei suinteresuotų asmenų valdymo (angl. stakeholder management) gebėjimus. Žinoma, reikalingos specifinės žinios, padedančios suprasti klimato kaitos, tvarumo aktualijas, problematiką ir rasti sprendimo būdus“, – pažymi jis.

SEB specialistui antrina ir iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinta verslo operacijų vadovė E. Latyšovič. Ji tikina, kad kandidatams keliami nemaži reikalavimai – jie privalo turėti aukštąjį išsilavinimą aplinkosaugos, inžinerijos ar verslo tvarumo vadybos srityse, darbinę patirtį bei mokėti anglų kalbą.

„Iš būsimų tvarumo vadovų be jau paminėtų bendrinių reikalavimų taip pat tikimasi gerų lyderystės įgūdžių, organizuotumo, komunikabilumo bei gebėjimo valdyti komandą. Tikimasi ir aplinkosaugos, socialinės apsaugos, valdysenos įstatymų ir reglamentų išmanymo, projektų valdymo patirties“, – pabrėžia ji.

E. Latyšovič teigimu, geriausiais tvarumo specialistais tampa patirties verslo valdymo srityje turintys talentai, taip pat rizikos valdymo ar kokybės kontrolės ekspertai.

Pastebi spragas

Anksčiau iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinta KTU aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė sakė, kad dažnai iš tvarumo vadovais tampa rinkodaros, komunikacijos ar aplinkosaugos specialistai, tačiau, anot jos, vien šių įgūdžių nepakanka. Ž. Stasiškienė tikino, kad dirbantiems tvarumo srityje dažnai pritrūksta kompetencijų, ypač kai prieinama prie sisteminių vertinimų, sprendimų priėmimo, plėtojimo klausimų.

Pašnekovė paminėjo, kad Lietuva neturi konkrečios tvarumo lyderių sertifikavimo, kompetencijų atestavimo sistemos, o tai neretai sukelia keblumų.

„Nemažai bendraujame su pramonės organizacijomis. Kartais jų pasiteiraujame, kokius reikalavimus kėlė priimdami tvarumo vadovą. Pasirodo, paskelbė konkursą, kurio reikalavimai – kaip aplinkosaugos specialistui. Reikia ne tik to, todėl šia tema kalbu jau kelerius metus. Tvarumą reikėtų suprasti plačiai, išmanyti lietuvių ir anglų kalbomis profesiniu lygiu, vienas iš pagrindų – techninės žinios. Tokių specialistų Lietuvoje nedaug“, – įsitikinusi ji.

Atlyginimas siekia ir 4 tūkst. eurų, talentų tenka ieškoti užsienyje

E. Latyšovič pritaria, kad Lietuvoje tvarumo srities talentų tenka ieškoti ilgai. Anot jos, šių specialistų atranka yra gerokai sudėtingesnė dėl pozicijos kompleksiškumo ir neapibrėžtumo.

„Dėl tvarumo specialistų talentų trūkumo tenka galvoti ir apie emigravusių lietuvių prisitraukimą į gimtinę ar samdą iš užsienio, kur tvarumo specialistai turi daugiau darbo patirties šioje srityje ir gali atnešti madas bei gerąsias praktikas į Lietuvą. Tokie sprendimai, deja, tinkami ne visoms įmonėms, nes atsiranda kalbos barjeras, atlyginimo lūkesčių ir galimybių prasilenkimas bei nacionalinės teisės žinių trūkumas“, – sako specialistė.

Pašnekovė įvardija, kad tvarumo specialistams siūlomas atlyginimas vidutiniškai svyruoja tarp 1476 ir 2682 Eur/mėn. prieš mokesčius. Tvarumo vadovų vidutinis rinkoje siūlomas atlyginimas – 3350–4000 Eur/mėn. prieš mokesčius.

„Tikėtina, kad dėl didėjančios paklausos šie atlyginimų rėžiai tik kils, nes dar ne visos įmonės suprato, kad joms tvarumo specialistų reikia ir tikrai reikės ateityje“, – įsitikinusi E. Latyšovič.

Tobulėti tvarumo srityje padeda stažuočių programos

A. Rutkauskas pažymi, kad net ir turint aukščiau išvardintas kompetencijas ir stiprų potencialą neišvengiamai kyla klausimas – nuo ko pradėti siekti karjeros tvarumo srityje? Specialistas mato esminę problemą – organizacijos dažniausiai ieško jau patyrusių specialistų. Vis dėlto augti ir tobulėti įmanoma. Tvarumo vadovas įvardija, kokias galimybes šioje srityje siūlo SEB grupė.

„Augti, perprasti ESG duomenų tvarkymą ir gauti gilesnį suvokimą apie tvarumo aktualijas padeda stažuočių programos. Konkrečiai SEB bankas tokiems kandidatams siūlo tarptautinę 9 mėnesių stažuočių programą su galimybe pasilikti dirbti SEB Baltijos šalių tvarumo biuro komandoje, kuri atsakinga už tvarumo darbotvarkės įgyvendinimą. Programos dalyviai turi išskirtinę galimybę stažuotis užsienyje, spręsti verslo iššūkius ir tobulėti tvarumo duomenų srityje“, – tikina A. Rutkauskas.

Pašnekovas priduria, kad savo karjeros pradžioje Jungtinėje Karalystėje pats dalyvavo panašioje programoje, tiesa, tuomet darbavosi kitoje srityje. SEB tvarumo vadovas neabejoja, kad tai buvo vienas geriausių sprendimų, kuris pastatė tvirtą pamatą sėkmingai karjeros raidai.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA