Atlyginimai Šiauliuose – mažesni nei šalies vidurkis

Tarp visų Šiaulių apskrities savivaldybių aukščiausią vietą užima Akmenės r., antrą vietą užima Pakruojo r. savivaldybė, trečią – Radviliškio, o toliau rikiuojasi Kelmė, Šiaulių r., Šiaulių miestas ir Joniškis. „Jūs (Šiauliai, – aut. past.) turite nerealias galimybes augti, nes jūsų bazė labai žema“, – pranešimą konferencijoje „Verslo kod#s“ baigė įmonės „Day Q Analytics“ vadovas, Vilniaus universiteto dėstytojas Vytautas Siaurusaitis, aptaręs Šiaulių apskrities įmonių efektyvumo situaciją Lietuvos kontekste.

Tyrimas

20 tūkst. pelningiausių Lietuvos įmonių analizuotos, atsižvelgiant į kelis rodiklius: pardavimo pajamų augimą, pardavimo pajamas vienam darbuotojui, veiklos pelną vienam darbuotojui, pelningumo procentą, vidutinį darbo užmokestį, nuosavybės grąžą bei turto grąžą.

Analitikams svarbūs visi šie duomenys, tačiau, pasak V. Siaurusaičio, akcininkams svarbiausia atsižvelgti į turto ir nuosavybės grąžas, o darbuotojams – į vidutinį darbo užmokestį, darbo užmokesčio medianą, kvantiles ir darbuotojų NPS (angl. net promoter score – „klientų rekomendavimo indeksas“). Paties verslo efektyvumą geriausiai parodo pardavimo pajamos vienam darbuotojui bei veiklos pelnas vienam darbuotojui.

„Dažniausiai šie rodikliai turi stiprią koreliaciją. Pavyzdžiui, jei pardavimai vienam darbuotojui ženkliai didesni nei sektoriaus vidurkis, labai didelė tikimybė, kad veiklos pelnas vienam darbuotojui taip pat bus aukštesnis nei sektoriaus vidurkis. Taip pat tikėtina, kad efektyviai veikiančioje organizacijoje darbuotojams bus mokamas didesnis darbo užmokestis“, – pastebi V. Siaurusaitis.

Išmokome dalytis

Išanalizavus 20 tūkst. Lietuvos įmonių, kurių apyvarta didesnė nei 0,5 mln. Eur, duomenis, kaip tarp kitų savivaldybių atrodo Šiaulių rajonas? Šiaulių rajono savivaldybė užima 31 vietą tarp 60 Lietuvos savivaldybių.

„Visos įmonės, registruotos Šiaulių rajone, augo greičiau nei rinka, turėjo didesnį pelningumą ir didesnę turto grąžą nei rinka, tačiau atlygis ir pelningumas tikrai turi vietos augti“, – situaciją apžvelgia duomenų analitikas.

Pereidamas prie Šiaulių miesto, jis neslepia: „Mano natūra – ieškoti, kas yra gerai.“ Visgi tarp Šiaulių miesto savivaldybės įmonių duomenų V. Siaurusaitis nerado, kuo pasidžiaugti: visi rodikliai žemiau Lietuvos vidurkio.

Šiauliuose pelno ir darbo užmokesčio santykis yra 36,5 proc. „Jeigu verslas neefektyvus, man visada kyla klausimas: ar akcininkai pasiima didesnę dalį, ar darbuotojai? Šiuo atveju darbuotojai ir neužsidirba, ir drauge pasiima žymiai didesnę dalį: akcininkams tenka tik 36,5 proc., kai Lietuvoje – 67 proc.“ – aiškina analitikas.

Pasak jo, darbuotojai pelnosi akcininkų sąskaita. Jei akcininkai norėtų gauti tiek, kiek yra Lietuvos vidurkis, atlyginimai turėtų sumažėti 10–20 proc. Pirmiausia reikia didinti sukuriamą vertę. Kalbant apie darbuotojams atiduodamą dalį nuo sukurtos vertės, per 20 metų jau pasiekėme Europos Sąjungos vidurkį – 49 proc.

„Išmokome dalytis, – sako V. Siaurusaitis. – Problema ta, kad iškepama pica yra tik 30 Eur, ją pasidalijame per pusę – 15 Eur atitenka darbuotojui. Vokietijoje pica yra dvigubai didesnė.“

Jo teigimu, taip yra todėl, kad efektyvumas – labai žemas. „Rodikliai nėra labai blogi. Klausimas – ką daryti toliau? Didinti efektyvumą“, – pabrėžia V. Siaurusaitis. Jis pastebi, kad nėra blogo meto investuoti į efektyvumo didinimą – tai yra galimybė. „Šiauliai yra geroje padėtyje, turi labai daug galimybių didinti efektyvumą ir tokiu būdu sukurti didesnę vertę akcininkams, darbuotojams ir valstybei“, – įsitikinęs specialistas.

Linki domėtis ir tobulėti

Labiausiai efektyvumas priklauso nuo verslininkų ir vadovų požiūrio. Jei vadovaujamasi požiūriu, kad, norint plėsti verslą, reikia pasamdyti kuo daugiau darbuotojų už kuo mažesnį darbo užmokestį, tada verslo efektyvumas ir tvarumas bus žemesni, nei siekiant sukurti daugiau vertės ir pasidalyti sukurtą vertę su esamais darbuotojais.

Pasak V. Siaurusaičio, investicijų į verslo efektyvumo didinimą yra labai daug: robotai, procesų automatizacija, dirbtinis intelektas, pažangi analitika ir pan., tačiau visais atvejais reikia noro keistis, mokytis ir nuolatos tobulėti. „Technologijos ir aukščiausios kokybės technologiniai sprendimai yra pasiekiami visiems, tik palinkėčiau Šiaulių verslininkams ir vadovams daugiau noro domėtis ir tobulėti“, – sako duomenų analitikas.

Palyginęs Europos šalių darbo užmokesčių duomenis, V. Siaurusaitis pastebi, kad Lietuva jau nebėra pigios darbo jėgos valstybė: mes lenkiame tokias šalis, kaip: Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Kroatija, Latvija ir Lenkija. „Bedarbystė yra žemiausiame lygyje. Per dešimt metų Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 300 tūkst., dirbančiųjų padaugėjo maždaug 200 tūkst.“ – pastebi specialistas.

Kaip didinti efektyvumą?

Verslininkams, kurie planuoja įmonės augimą iki 30 proc., V. Siaurusaitis siūlo pamiršti naujų žmonių įdarbinimą. Jo teigimu, vienintelis pasirinkimas – tai padaryti su tuo pačiu darbuotojų kiekiu.

„Jeigu rinka labai stipri ir neleidžia jums augti 30 proc., jūs norite augti 10 proc., sukite galvą, kaip su mažiau darbuotojų, kurie išeis dėl pensijos, kaitos, padaryti 10 proc. augimą. Jeigu norite pasiekti Lietuvos vidurkį, reikia 70 proc. didinti efektyvumą. Ką tai reiškia? Maždaug 30–40 proc. darbuotojų, kuriuos dabar turite, reikėtų atleisti ir tą pinigų sumą padalyti esamiems darbuotojams, kad jie užsidirbtų po 2 tūkst. Eur. Jums niekas nepasikeistų, tiesiog turėtumėte žymiai mažiau darbuotojų, bet jie uždirbtų žymiai daugiau“, – siūlo analitikas ir priduria, kad kito kelio didinti efektyvumui nėra.

Tačiau, jo teigimu, kalbant apie efektyvumo didinimą, tai jokiu būdu nereiškia, jog esamas darbuotojas turėtų fiziškai atlikti dviejų darbuotojų fizinį darbą, kad gautų dvigubai didesnį darbo užmokestį. „Detaliai išanalizavus procesus ir sukuriamos vertės grandinę, paaiškėja, kad dalis darbų yra nereikalingi ir nekuria klientui jokios vertės“, – tikina V. Siaurusaitis.

Kaip pavyzdį jis pateikia darbą prekybos tinkluose: jei viename iš jų, atvežus prekes iš tiekėjo, darbuotojas išima kiekvieną produktą iš pakuotės ir rankomis padeda į lentyną, pirkėjui tai nekuria jokios vertės.

„Kitame prekybos tinkle tokios pat prekės atvažiuoja su pakuote, pritaikyta mažmeninei prekybai, ir padedamos į lentyną su pakuote. Gali būti, kad prekėms padėti į lentyną bus sugaišta penkis kartus mažiau laiko, tačiau mano, kaip kliento, poreikiai bus patenkinti“, – sako specialistas.

Laikas investuoti

Tarp visų Šiaulių apskrities savivaldybių aukščiausią vietą užima Akmenės rajonas: šeši iš septynių rodiklių yra aukščiau Šiaulių apskrities vidurkio, o tarp Šiaulių apskrities įmonių, turinčių daugiau nei 250 darbuotojų, aukščiausią reitingą turi būtent AB „Akmenės cementas“. Antrą vietą užima Pakruojo rajono savivaldybė, trečią – Radviliškio, o toliau rikiuojasi Kelmė, Šiaulių rajonas, Šiaulių miestas ir Joniškis.

Kalbant apie veiklas, geriausi metai buvo žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sričių verslininkams. Darbuotojams palankiausios sritys – kasyba ir karjerų eksploatavimas, didmeninė ir mažmeninė prekyba. O gamyba ir statyba, pasak duomenų analitiko, yra labai neefektyvūs sektoriai mūsų regione. „Buvo klausimas: ar laikas ir vieta investuoti į gamybą? Taip, ir laikas, ir vieta. Darykite tai kuo greičiau“, – pataria V. Siaurusaitis.

Lyginant darbo užmokesčius, Šiauliai gerokai atsilieka nuo didžiųjų Lietuvos miestų. „Moka mažiau, nei yra vidurkis, ir kelia algas mažiau, nei yra vidurkis“, – apibendrina specialistas.

Paslapčių nėra

Paklaustas, ar Šiauliai, jo nuomone, turi potencialo kuriose nors srityse, tačiau jo neišnaudoja, V. Siaurusaitis konkrečių rekomendacijų nedalija – tai būtų neprofesionalu, tačiau tvirtina, kad potencialo tobulėti yra visuose sektoriuose, ypač savo verslo efektyvumą lyginant su geriausių Lietuvos konkretaus sektoriaus įmonių TOP10. Analitikas rekomenduoja verslininkams analizuoti viešai prieinamus duomenis – jų yra labai daug, jie lengvai suskaičiuojami ir paruošti.

„Tereikia jais naudotis, keltis tikslus, investuoti į efektyvumo didinimą. Visos priemonės yra. Visi pasauliniai įrankiai pasiekiami va taip, – V. Siaurusaitis spragteli pirštais. – Tik nuo jūsų priklauso, kaip juos išnaudosite.“

Jo teigimu, sėkmingo verslo paslapčių nėra, tačiau dėstytojas atskleidžia kelis tokio verslo požymius: sėkmingi verslininkai supranta rinkos poreikius, žino savo stiprybes ir nesistengia būti tobuli visose srityse, reaguoja į rinkos pokyčius greičiau nei konkurentai, nuolatos tobulėja ir moka dalytis.

Pozityvas

Duomenų analitikas prisipažįsta, kad jam visada norisi rasti pozityvo. Ir jam pavyko: „Jūs turite nerealias galimybes augti, nes jūsų bazė labai žema.“ Dėstytojo teigimu, Šiaulių krašte yra daug galimybių ir daug vietos verslininkų, kurie gali tapti Lietuvos verslo lyderiais.

„Išoriniai investuotojai tik parodo pavyzdį, kad su tais pačiais darbuotojais, pritaikius šiuolaikinius vadybos metodus, tinkamai apmokius darbuotojus, suteikus jiems reikalingus įrankius ir įgaliojimus, galima pasiekti žymiai geresnių rezultatų nei vidutiniai sektoriaus rezultatai“, – tvirtina jis.

Jei pačiam tektų Šiauliuose kurti verslą, jis tikina, toli nuo dabartinės savo veiklos nebėgtų – liktų duomenų analitikos srityje. „Augimo potencialas labai didelis, – sako V. Siaurusaitis. – Bendrai Lietuvoje duomenų analitikų daugės apie tris kartus – nuo 18 iki 54 tūkst. Šiauliai gali tapti Lietuvos analitikų sostine!“