Atkurti ir apsaugoti miškus padeda parama

Apie miškų teikiamą naudą žinome visi, o štai apie tai, kad miškus reikia saugoti, globoti ir esant būtinybei atkurti, tikriausiai susimąstome ne visuomet. Juk miškas – lyg gigantiškas laužas. Jame daug lengvai užsiliepsnojančių medžiagų: sausų šakelių, nukritusių pernykščių lapų, spyglių, išvirtusių sausuolių, be to, puikiai dega ir sveiki bei galingi medžiai. Nutikus šiai nelaimei, ne tik žūsta gyvūnai ar sunaikinami augalai, bet ir kyla pavojus žmogaus gyvybei.

Privačių ir valstybinių miškų valdytojams reikėtų žinoti, jog yra galimybė pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas“ gauti paramą ir kurti miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūrą, diegti bei gerinti miškų gaisrų stebėsenos ir pranešimo apie juos įrangą ar atkurti stichinės nelaimės pažeistą mišką.

Atkūrė du miško plotus

Parama pagal šią veiklos sritį pasinaudojusi UAB „Miško projektas“ ūkininkauja Molėtų rajone. Įmonės vadovas Saulius Tirevičius pasakojo, jog pagalbos teko kreiptis net du kartus. Pirmasis 1,2 ha plotą užimantis miškas, kuriame augo uosiai, pradėjo sparčiai nykti, nes lapuočiai medžiai susirgo šaknų liga. „Iš pradžių dar išrinkinėjome griūvančius virtuolius, bet medžių šaknynas buvo pažeistas, uosiai išgriuvę, o visas plotas išretėjęs tiek, kad nebeapsimokėjo jo toliau laikyti ir auginti, – dėstė pašnekovas. – Likusį mišką teko nukirsti plynu sanitariniu kirtimu ir vietoj jo, atsižvelgus į ten esantį dirvožemį, pasodinti beržus ir juodalksnius, iš viso apie 3 800 sodinukų.“ S. Tirevičius paaiškino, jog uosių kirtime sodinti nebegalėjo, nes jie būtų susirgę ta pačia liga. Pasak jo, įmonės atstovai kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą, kuri apžiūrėjo ir patikrino, ar darbai įvykdyti taip, kaip buvo sutarta su Nacionaline mokėjimo agentūra (toliau – NMA), ir surašė aktą bei išdavė pažymą. Pagal šiuos dokumentus NMA išmokėjo paramos lėšas. 2016 metų pavasarį pasodintas jaunuolynas šiuo metu sėkmingai stiebiasi aukštyn.

Šiek tiek vėliau, 2017 metais, antrąjį 0,6 ha uosyną, anot pašnekovo, ištiko ta pati bėda. Medžiai susirgo ir pamažu pradėjo griūti. Išretinus sklypą tiek, kad jame beveik nebeliko medžių, teko atlikti plyną sanitarinį kirtimą, o vietoje iškirstų uosių buvo atsodintas beržynas. „Beržus rinkomės todėl, kad jie sparčiai auga, jų nespėja pažeisti žvėrys“, – aiškino S. Tirevičius ir džiaugėsi galimybe gauti išmoką už atkurtą mišką.

Šiemet – didesnės išmokos

Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vedėja Rasa Motiejaitė priminė, kad paraiškos šiai veiklos sričiai priimamos nuo gegužės 2 iki birželio 28 dienos. Taip pat pašnekovė informavo apie svarbiausią šių metų naujovę šiai veiklos sričiai – keitėsi miško atkūrimo išmokų dydžiai.

Pasak vedėjos, numatytos daugiau nei 20 procentų didesnės miško atkūrimo išmokos, o atskiroms medžių rūšims už vieną hektarą šiuo metu jos yra tokios: paprastoji pušis – 2 070 eurų; paprastoji eglė – 1 848 eurai; karpotasis ir plaukuotasis beržai – 1 703 eurai; juodalksnis – 1 706 eurai; europinis maumedis – 3 088 eurai; paprastasis klevas, paprastasis uosis, kalninė guoba, paprastasis skirpstas, paprastoji vinkšna – 3 723 eurai; mažalapė liepa – 3 792 eurai; bekotis ir paprastasis ąžuolai, paprastasis bukas – 4 206 eurai.

Pašnekovė pabrėžė, jog pagal priemonės veiklos sritį didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjo projektui negali viršyti 200 000 Eur, o 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 400 000 Eur. Pasak jos, didžiausias galimas paramos intensyvumas vienam projektui, kai vykdomas miškų priešgaisrinės apsaugos infrastruktūros kūrimas ir miškų gaisrų stebėsenos bei pranešimo apie juos įrangos diegimas ir gerinimas, 70 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).

Skatinami kreiptis

Anot R. Motiejaitės, išmokų dydžiai buvo keisti dėl to, kad pastaraisiais metais susiklostė tokia situacija, kai pažeisto miško atkūrimo kaštai viršijo bendrąsias miško atkūrimo išlaidas, kurios kompensuojamos mokant vienkartinę miško atkūrimo išmoką, apskaičiuojamą kiekvienam miško želdinimo ir žėlimo projektui atskirai, priklausomai nuo atkuriamųjų želdinių rūšinės sudėties.

Kaip aiškino skyriaus vedėja, išmokų dydis yra labai svarbus veiksnys, lemiantis pareiškėjų apsisprendimą teikti paraiškas miškams veisti. „Todėl šiai priemonei skirtų lėšų įsisavinimas iki šiol vyko nepakankamu tempu“, – dėstė R. Motiejaitė.

Pašnekovė sakė, jog, atsižvelgiant į tai, dėl padarytos žalos miškui atlyginimo buvo atlikti skaičiavimai. Anot jos, naujoji išmoka buvo apskaičiuota remiantis įveisimo, priežiūros bei nelikvidinės medienos sutvarkymo darbų kainomis už 2016–2018 m. laikotarpį. Šios kainos nustatytos atlikus 26 valstybės įmonių, valstybinių miškų urėdijos padalinių, 10 miško darbų rangovų asociacijos narių įmonių ir 8 Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos narių įmonių kainynų duomenų už 2016–2018 m. analizę. Kaip teigė R. Motiejaitė, po perskaičiavimo bendrosios priežiūros išlaidos vieniems metams vidutiniškai padidėjo 19,5 proc., nelikvidinės medienos sutvarkymo išlaidos visoms medžių rūšims – daugiau kaip 28 proc., o miško atkūrimo išmoka visoms medžių rūšims vidutiniškai padidėjo 21,3 proc.