Atkaklus mažylis iš Žemaitijos nusitaikė į Tokijo parolimpines žaidynes

Egidijaus Valčiuko vardas garsiai skamba jėgos trikovės varžybose, kur 19-metis sportininkas žeriasi ne tik medalius, bet ir pasaulio rekordus, tačiau didžiausia 133 centimetrų ūgio stipruolio svajonė - 2020 metų Tokijo parolimpinės žaidynės, kuriose E. Valčiukas norėtų suspindėti sunkiosios atletikos varžybose. 

Štangos stūmime iki elitinio lygio M. Valčiukui dar trūksta 40-45 kilogramų, tačiau atkaklus žemaitis neabejoja, kad jis šį atstumą įveiks ir gins trispalvės garbę Tekančios Saulės šalyje.

Kelmės rajono Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio gimnazijos dvyliktokui E. Valčiukui dabar - pats pasiruošimo egzaminams įkarštis. Praėjusią savaitę garsiausias gimnazijos auklėtinis dar spėjo ištrūkti į pasaulio neįgaliųjų sunkiosios atletikos taurės varžybas Vengrijoje, kur iškovojo aukso medalį jaunimo grupėje. Svorio kategorijos iki 54 kg varžybose E. Valčiukas išstūmė 115 kg sveriančią štangą. Anot sportininko, debiutas tokio tipo varžybose pavyko lyg iš natų.

„Čia pirmą kartą susidūriau su šiek tiek kitokiomis taisyklėmis nei sveikųjų varžybose. Nesitikėjau, kad čia taisyklės tokios griežtos. Bandymai neįskaitomi, jeigu spausdamas štangą stabteli ar ją spaudi ne visiškai tiesiai. Pavyzdžiui, mano bandymas išspausti 121 kilogramo svorį neįskaitytas, nes buvau sustojęs, tačiau kaip pirmam kartui, rezultatas tikrai geras“, - pasakojo E. Valčiukas.

Rezultatas galėjo nustebinti, nes geriausias lietuvio pasiekimas stumiant štangą jėgos trikovės varžybose - 128,5 kg. Būtent kitokios taisyklės neleido jam išstumti didesnį svorį. E. Valčiukui tai buvo pirma pažintis su parolimpiniais standartais. Pavyzdžiui, Rio de Žaneiro parolimpinėse žaidynėse graikui Dimitriosui Bakochristosui, dalyvaujančiam E. Valčiuko svorio kategorijoje, bronzą atneš 162 kg rezultatas. E. Valčiukas neabejoja, kad Tokijuje galėtų siekti panašaus rezultato.

„Reikėtų stumti 150-160 kilogramų. Dar trūksta 40-45 kilogramų, bet, kaip sakoma, kiek darbo įdėsi tiek ir turėsi. Tikslas - realus. Svarbiausia, reikia turėti noro. Taip pat reikia dar nemažai dirbti. Svarbiausia, kad būčiau sveikas, nepakenktų kokia trauma. Jeigu viskas vyks pagal planą, turėtų būti gerai. Tikiuosi, man pavyks. Treji su puse metų - ilgas laikas, bet jau einu link šio savo tikslo“, - ryžtą demonstravo M. Valčiukas.

Sportininkas neslepia, kad misijos „Tokijas 2020“ idėją jo galvoje pasėjo Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius, kurį E. Valčiukas pažįsta asmeniškai.

„Mindaugas suorganizuoja rėmimą, daug padeda. Esame iš vieno klubo. Labai nudžiugino jo išrinkimas parolimpinio komiteto prezidentu. Ten visai pasikeitė požiūris. Mindaugas motyvuoja, stengiasi padėti, jis visiems neįgaliems sportininkams nori tik gero. Viskas juda gera kryptimi“, - džiaugėsi E. Valčiukas.

Anot E. Valčiuko, neįgaliųjų sportas Lietuvoje turi didelį potencialą. Esą daug negalią turinčių žmonių galėtų siekti aukštumų sporte, jeigu pasikeistų šalies valdžios požiūris. Jis nesupranta, kodėl naujojo sporto įstatymo projekte skirtingai traktuojami neįgalieji ir sveikieji sportininkai, kodėl skiriant valstybines rentas nuvertinami neįgaliųjų pasiekimai.

„Visi žmonės yra lygūs, todėl po lygiai turi gauti ir olimpiečiai, ir parolimpiečiai. Reikia daug darbo ir sveikatos įdėti, laiko paaukoti, nes konkurencija yra visur. Gal valdžia mano kitaip. Aš neįsivaizduoju, ką jie galvoja“, - stebėjosi E. Valčiukas.

Žaidynės E. Valčiuko svajonė buvo nuo 12-13 metų, kai jis tik pradėjo sportuoti treniruojamas sunkumų kilnojimo specialisto Antano Griciaus. Iš pradžių E. Valčiukas kilnojo svarsčius, bet suprato, kad tikrasis jo pašaukimas yra jėgos trikovė, kurioje atrado save. Paauglys išbandė ir žolės riedulį, tačiau puikūs rezultatai jėgos trikovėje greitai padėjo apsispręsti ir nesiblaškyti.

„Dabar pasaulio ir Europos čempionatuose esu pagerinęs 64 rekordus“, - įrodymą, kad eina teisingu keliu, pateikė E. Valčiukas.

E. Valčiukas neabejoja, kad pagrindus būsimiems rekordams padėjo liedamas prakaitą tėvų ūkyje. Apie 15 hektarų žemės turinčiai Valčiukų šeimai darbo netrūksta.

„Tikrai taip. Daug dirbu ūkyje. Traktorių vairuoju, sėjam grūdus, kultivuojam, žolę pjaunam, viską darom. Gyvulius laikom. Kaip ir daugelis ūkininkų. Darbo tikrai netrūksta“, - pasakojo E. Valčiukas.

Jėgos sporte vertę įrodinėjantis E. Valčiukas turi ambicijų ir lengvojoje atletikoje. Rugpjūčio 1-6 d. Šveicarijoje pirmą kartą vyks pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas. Trenerio Deimanto Jusio patarimų klausantis E. Valčiukas startuos disko metimo ir rutulio stūmimo sektoriuose.

Rudenį E. Valčiuko lauks nauji iššūkiai mokslo srityje. Gyvenimą su sportu susieti norintis vaikinas ketina Šiaulių universitete studijuoti Kūno kultūros ir sporto pedagogiką.    

ELTA