„Atiduotuvėje“ – ne tik maistas, bet ir išsaugotas orumas

Šiandien ir rytoj – spalio 11–12 d. – organizacija „Maisto bankas“ visoje šalyje vėl organizuoja rudeninę akciją, kurios metu parduotuvėse geros valios žmonių prašoma nupirkti produktų ir paaukoti skurstantiems. „Maisto banko“ Šiaulių regiono atstovė Sandra Šimaitytė, įvardydama, kad mūsų mieste maisto paketus gauna net per 5 tūkst. šiauliečių, netveria džiaugsmu – gerų žmonių vis daugiau: „Mes jų vis daugiau atrandame.“

Maisto produktus gali pasirinkti

Kai organizacijos „Maisto bankas“ Šiaulių padalinys įsikūrė naujose nuomojamose patalpose Vilniaus g. 46, išsyk jame įvesta ir naujovė – įkurta vadinamoji „atiduotuvė“. Tai reiškia, kad nepasiturintieji negauna jau surinktų paketų, bet gali išsirinkti norimų produktų, kuriuos nuo išmetimo išsaugojo verslo įmonės, ūkininkai ar eiliniai žmonės.

Tiesa, „atiduotuvėje“ įsigyti maisto gali tik tie sunkiau besiverčiantieji, kurių sąrašai sudarinėjami pagal savivaldybių pateiktas rekomendacijas. Produktus kartą per ketvirtį galima pasirinkti iš duonos, vaisių, daržovių, mėsos, pieno, bakalėjos ir kitų kategorijų. Kiekvienam žmogui skirtas maisto krepšelis turi būti ne mažesnis kaip 5 kilogramai.

S. Šimaitytė šypsosi: maisto „atiduotuvė“ atrodo lyg parduotuvė, tik vietoje pinigų už išsirinktas prekes žmogus padeda parašą. „Tai oresnis maisto atsiėmimas“, – paaiškina organizacijos atstovė, tęsdama, kad juk kiekvienas žmogus norėtų pats pasirinkti, ką nori valgyti, o ne laukti maisto eilėse prie sandėlių.

Nors vis dar gyvas mitas, kad paramą dažniausiai gauna tinginiai ar turintys įvairių priklausomybių, taip nėra. Maisto pasiimti ateina mažas pajamas gaunantys dirbantieji, daug neįgaliųjų, senjorų, vienišų ar kelis vaikus auginančių tėvų. Statistika skelbia, kad Lietuvoje kas antra senjorė moteris gyvena žemiau skurdo ribos...

„Būna situacijų, kai pajamos nesuteikia teisės į maisto paketus, tačiau žmogus patenka į krizę. Pavyzdžiui, kai Šiauliuose prasiautė viesulas, sugriovęs namus, ar gaisras viską nusiaubė, mes net nežiūrėjome į pajamas. Suvokiame, kad tikrai žmogui reikia pagalbos. Socialiniuose tinkluose patys parašome nukentėjusiems, ar jie nenorėtų gauti paramos“, – sako S. Šimaitytė.

Nors „Maisto bankas“ žino, kad remiamiems žmonėms duodama produktų kartą per ketvirtį, būna situacijų, kai maisto skiriama ir dažniau. Pasak pašnekovės, vos prieš dvi savaites sulaukta žinios apie vienišą du vaikus auginančią mamą, kuri susirgo onkologine liga. „Suvokdami situaciją, kad išlaidų besigydanti moteris turės daugiau, papildomai ir dažniau suorganizavome paramos šeimai“, – sako ji.

Yra buvę atvejų, kai be rekomendacijų ateina žmonės, prašydami maisto paketų. „Maisto banko“ darbuotojai į tokius prašymus negali reaguoti.

„Mes neturime tokios teisės ir neturime tiek resursų, kad pagelbėtume atsitiktiniams prašytojams. Mums reikia rekomendacijų. Kai sudega namas, situacija akivaizdi, bet kai žmonių nepažįstame, vis tiek prašome rekomendacijų nebūtinai iš socialinio darbuotojo. Gali ją pateikti daugiabučio namo bendrijos pirmininkas ar net kunigas“, – paaiškina moteris.

Dovanoti maisto gali visi

Šiauliuose tikrai daug žmonių skursta. Ir jei sąrašuose – per 5 tūkstančiai asmenų, tai reiškia, kad parama maistu teikiama didesniam būriui šiauliečių. Nes tik oficialiai rašoma, kad skiriama asmeniui, o paketai atitenka visiems šeimos nariams.

„Bendradarbiaujame ir su organizacijomis, kurios turi paramos gavėjo statusą. Jų bendruomenėms produkciją, kurią konkrečią dieną privalome realizuoti, perduodame organizacijoms. Tai dienos centrai, senjorų, neįgaliųjų bendruomenės, šeimynos. Devyniose savivaldybėse turime aktyvias net 75 organizacijas. Jei Šiauliuose padedame per 5 tūkstančiams asmenų, tai organizacijose pasiekiame kelis tūkstančius“, – sako „Maisto banko“ atstovė.

O tūlas žmogus, kuris mato, kad įsigijo per daug maisto, užsiaugino per daug daržovių, gali jo padovanoti „Maisto bankui“ ar būti kitaip naudingas? Visiškai taip.

Pasak S. Šimaitytės, iš namų ūkio produktus galima atiduoti tuos, kurių pakuotės nepraimtos. „Jei kažkas užsiaugino per daug daržovių – mes priimame. Kas obuolių, kas kriaušių atveža. Net yra buvę, kad viena moteris atnešė 3 kg pomidorų. Paaiškino, kad užsiaugino per daug, nesuvalgys, todėl dovanoja. Įsidėjome į lentynas ir atidavėme tiems, kurie norėjo“, – džiaugiasi pašnekovė.

Vis tik S. Šimaitytė pabrėžia, kad žmonės neturėtų įsigyti pernelyg daug maisto, kurį vėliau tenka išmesti. Visi turi atsakingai žiūrėti į maisto švaistymo problemą.

„Išmetamas maistas – ne tik išmetamas maistas. Perniek nueina gamtos, žmogiškieji resursai. Tai didelė problema“, – sako ji.

O tie žmonės, kurie gauna maisto paketų, moka su maistu sąmoningai elgtis? S. Šimaitytė nusijuokia. Būna, kad ir patys „Maisto banko“ darbuotojai, kai iš prekybos centrų gauna egzotiškesnio maisto, turi pasidomėti, ką iš jo galima pasigaminti, su kuo valgyti.

„Mes kiekvieną dieną iš prekybos centrų atsivežame maisto, kuris galioja paskutinę dieną. Tą dieną reikia maistą suvartoti. Kai dalijame, paaiškiname žmonėms, ką pagaminti iš produktų. Juk kai žmonės gyvena nepritekliuje, jų mitybos racionas siauresnis. O kartais dėl socialinių įgūdžių stokos jie nežino, kas yra vienas ar kitas vaisius, daržovė“, – sako ji, pridurdama, kad yra daug žmonių, kurie viskuo, ką gavo, labai džiaugiasi.

33 tonos mandarinų

Visoje Lietuvoje, taip pat ir Šiauliuose, tik „Norfos“ prekybos centras „Maisto bankui“ neatiduoda besibaigiančio galiojimo produktų. Visi kiti – mielai, tik šiuo metu yra kilusi problema. Prekybos centrams leista maisto produktus pardavinėti iki paskutinės jų galiojimo dienos, todėl labdaros organizacijai skiriamo maisto sumažėjo.

„Sumažėjusi šaldytuvų produkcija – pienas, mėsa, žuvis ir kt. Dėl šių produktų reikia griežtai laikytis paskutinės realizavimo dienos reikalavimų, jei galioja iki šiandien, šiandien ir reikia suvartoti. Duoną, kruopas, makaronus ilgai gali vartoti, o pieno, mėsos – ne“, – paaiškina S. Šimaitytė.

Ypač besidžiaugianti dėl gauto maisto moteris neslepia – ji tiesiog gyvena „Maisto banko“ idėja. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje viena logistikos įmonė iš Graikijos parsivežė mandarinų, bet negalėjo jų realizuoti – net 33 tonų.

„Mes naujus metus taip ir pradėjome – dvi fūras mandarinų skubiai reikėjo patiems išrūšiuoti. Labai geras kvapas buvo. Visur buvo pilna palečių, o buvo jau penktadienio vakaras. Surinkome būrį savanorių, kvietėme juos be jokios registracijos, kad tik išsaugotume produkciją. Viską padarėme 20–30 žmonių. Ir labai džiaugėmės, kad dar daugiau asmenų galėsime aprūpinti maistu“, – dalijasi moteris.

„Maisto mums trūksta, smarkiai stingame“

S. Šimaitytė akcentuoja, kad visi „Maisto banko“ darbuotojai, į pagalbą ateinantys savanoriai yra empatiški, su stipria vertybių sistema. Jei įsidarbina toks, kuris nori dirbti tik nustatytomis valandomis, ilgai neužsibūna.

„Kartais reikia susitelkti, padirbėti ir po darbo valandų, nes mes žinome, vardan ko dirbame“, – kalba organizacijos atstovė, pabrėždama, kad pernai Lietuvoje nuo išmetimo „Maisto bankas“ išgelbėjo daugiau nei 6 tūkst. tonų maisto.

Šiaulių padalinyje dirba devyni darbuotojai, regione dar yra trys skyriai, kur dirba po vieną žmogų. Bet iš viso darbuojasi gal pusantro tūkstančio žmonių, nes į pagalbą atskuba savanoriai. Ir jų daugėja.

Kiekviename padalinyje dirba specialistas, atsakingas už naujus maisto tiekėjus, už jų pritraukimą. Skambina įvairiems ūkininkams, turgeliams, ieško jų feisbuke ir kitur.

„Yra buvę, kad patys važiavome į laukus derliaus nusiimti. Jaunieji ūkininkai pasodino burokėlių ir nežinojo, kiek jų užaugs. Kiek turėjo sandėlių, sandėliavo, o likusius, augančius laukuose, rodos, 6 arus pasiūlė mums, antraip apars. Važiavome, įtraukėme savanorius, gal tris dienas dirbome. Ir į sodus obuolių rinkti važiuojame, ir į apsemtus braškynus“, – šypsosi moteris.

Šiandien ir rytoj „Maisto bankas“ rinks maisto produktus aštuoniose Šiaulių parduotuvėse. Jose pusantros dienos talkins apie 200 savanorių. Taip pat daugelyje parduotuvių bus galima sutikti ir kitas organizacijas, kurios bendradarbiauja su „Maisto banku“ ir kvies paaukoti ilgo galiojimo produktų.

„Mes kovojame su maisto švaistymu ir ši akcija tarsi prieštarauja mūsų misijai – prašome pirkti maisto ir mums atiduoti. Tačiau akcijos rengiamos todėl, kad maisto mums trūksta. Smarkiai stingame. Iš prekybos centrų ir ūkininkų juk gauname trumpo galiojimo produktų, o ilgo prašome nupirkti aukotojų“, – akcijos svarbą paaiškina S. Šimaitytė.

Kasdien „Maisto banko“ darbuotojams būna staigmena, kokio maisto sulauks iš prekybininkų. Įdomi detalė – kai artinasi Velykos, „Maisto bankas“ žino, kad iš prekybos centrų sulauks Kalėdoms skirtų produktų – šokoladinių kalėdinių senelių, zuikučių.

Įvertinus kiekius, gautu maistu pasidalijama ir su kitais regionais. Nes skurstantieji turi gauti kuo įvairesnių produktų. Kasdien į Šiaulių padalinį maisto ateina net po 90 nepasiturinčiųjų, yra buvę ir po 140.