Atidaryti duomenų centrai neturi teisinės bazės, vienas jų – oficialiai nebaigtas

Rugsėjo pabaigoje Vilniuje oficialiai atidaryti du nauji daugiau nei 20 mln. eurų vertės valstybės duomenų centrai, į kuriuos numatoma perkelti kelių šimtų valstybės institucijų ir organizacijų duomenis, iki šiol neveikia.

Sostinės pakraštyje, netoli Vilniaus oro uosto esantis vadinamasis VDC4 duomenų centras oficialiai baigtas, tačiau negali veikti, nes nėra priimtas tam būtinas Vyriausybės nutarimas. 

Tuo metu prie Televizijos bokšto esančiam VDC3, kuriame jau įvyko atidarymo ceremonija, dar nėra išduotas statybos užbaigimo aktas, todėl jis oficialiai laikomas nebaigtu. 

Susisiekimo ministerijos valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro), duomenų centrų užsakovo ir operatoriaus, vadovas tikisi, kad centrų veiklai reikalingus poįstatyminius aktus priims dar ši Vyriausybė. 

Anot susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, nors iki 40 mln. eurų per metus valstybei galintys padėti sutaupyti centrai vis dar neveikia, jų atidarymas padidino institucijų susidomėjimą galimybėmis į juos perkelti savo informacinius išteklius. 

Baigtas tik vienas iš dviejų centrų

Šiuo metu oficialiai baigtos duomenų centro netoli Vilniaus oro uosto, prie kelio į Šalčininkus, Paliepių gatvėje, statybos. VDC4 pastatui Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija statybos baigimo aktą išdavė rugsėjo pradžioje. 

Tuo metu netoli Televizijos bokšto, Sausio 13-osios gatvėje pastatytas VDC3 oficialiai dar nėra baigtas. Inspekcija teigia rugsėjo 24 dieną dėl trūkumų dokumentacijoje atmetusi prašymą išduoti statybos baigimo aktą.  

„Pagrindinės priežastys buvo šios: nepilnai pateikti reikiami dokumentai, tokie, kaip statinio techninis projektas, techninis-energetinis pasas ir pastato energinio naudingumo sertifikatas, taip pat trūko atliktų statybos darbų perdavimo aktų ir draudimo liudijimų“, – komentare BNS teigė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

„Remiantis galiojančiais teisės aktais, statiniai, kurie nėra pripažinti baigtais, negali būti eksploatuojami, išskyrus vieno ir dviejų butų gyvenamuosius namus“, – nurodė įstaiga. 

Telecentro generalinis direktorius Remigijus Šeris teigia, kad šiuo metu vyksta VDC3 „pridavimo procesas“ bei jame esančių sistemų testavimas. 

„Aš galiu nors ir šiandien įjungti DC4. O DC3 dabar testuojamas. Yra procedūros, užbaigti jo statybiniai darbai, o visa įranga... Dabar atskrenda specialistai „Tier III“ sertifikatui gauti, testus reikalinga atlikti. Negaliu liaudiškai sakyti, kad jis yra laužomas, bet jis testuojamas maksimaliais parametrais, visokios nenumatytos situacijos (bandomos – BNS)“, – BNS aiškino R. Šeris. 

Anot susisiekimo ministro, Mariaus Skuodžio, nors duomenų centrai vis dar neveikia, po jų oficialaus atidarymo matomas padidėjęs šalies institucijų susidomėjimas jų planuojamomis teikti paslaugomis. 

„Dėl duomenų centrų tai (jų atidarymas – BNS) yra svarbi informacija visoms institucijoms, kad jau mes turime, ateikite. Tai dar didesnis viešumas, dėl ko tikrai yra nauda – aš matau iš išaugusio susidomėjimo“, – BNS teigė M. Skuodis.   

„Aš suprantu, kad kai kas sako, kad čia yra prieš rinkimus daroma, bet kadangi aš rinkimuose nedalyvauju, mes atidarome visus objektus kiekvienais metais, kada jie yra pabaigiami“, – pridūrė ministras. 

Vyriausybės nutarimo tikisi dar šioje kadencijoje

Anot Telecentro vadovo, oficialiai baigtas VDC4 dar negali veikti, nes Vyriausybė iki šiol nėra patvirtinusi šių centrų paslaugų aprašo bei jų kainodaros. 

R. Šerio teigimu, tai numatantį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą Valstybės informacinių išteklių įstatymo įgyvendinamojo nutarimo projektą planuota svarstyti šį trečiadienį, tačiau dokumentas sulaukė nemažai Vyriausybės teisininkų pastabų. 

„Man tai labai gaila, kad tas nutarimas jau seniai turėjo būti paruoštas, bet jis šiai dienai nėra paruoštas ir paslaugos nėra teikiamos“, – sakė R. Šeris. 

Pasak jo, priėmus teisės aktą Telecentras galėtų pasirašyti sutartis su šalies įstaigomis bei institucijomis, o šios į duomenų centrų saugyklas perkelti savo informacinius išteklius: „Jeigu būtų Vyriausybės nutarimas priimtas, mes jau galėtume įsileisti klientus, o dabar aš negaliu.“

Šiuo dokumentu būtų paskirti valstybės IT paslaugų teikėjai, taip pat patvirtinti centralizuotų IT paslaugų teikimą, informacinių išteklių ir jų kopijų laikymą duomenų centruose bei kitus procesus reglamentuojantys aprašai.

Be kita ko, nutarimas patvirtintų valstybinių duomenų centrų bei šalies IT infrastruktūros konsolidavime dalyvaujančių institucijų ir įstaigų sąrašą. Tačiau jo projekte įrašytas tik vienas iš dviejų naujų duomenų centrų – miesto pakraštyje esantis VDC4.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija BNS pranešė, kad pagal gautas pastabas patikslintas nutarimo projektas netrukus bus svarstomas tarpinstituciniame pasitarime. 

„Šiuo metu eksploatacijai priimtas ir ministerijai į duomenų centrų sąrašą įtraukti pateiktas tik vienas duomenų centras. Bent iš ministerijos pusės tikimės, kad VSSA jau galės į jį pradėti kelti bent dalį savo įrangos, kadangi antrasis duomenų centras vis dar nėra funkcionuojantis“, – teigė ministerija. 

„Tikiuosi, kad ši Vyriausybė patvirtins (nutarimą – BNS). Nes jeigu liktų nepatvirtintas, tai būtų labai didelė bėda. Kol nauji, kol jie įsivažiuoja, kol susipažįsta, tai užtruktų laiko ir bendrovė bei valstybė patirtų žalą“, – vylėsi Telecentro vadovas R. Šeris.  

M. Skuodis yra sakęs, kad nauji duomenų centrai valstybei galėtų padėti sutaupyti iki 40 mln. eurų per metus, jei į juos būtų perkelti nesaugiose serverinėse saugomi duomenys. Pasak Susisiekimo ministerijos, tiek valstybės institucijos kasmet išleidžia neefektyviai, decentralizuotai IT infrastruktūrai prižiūrėti.

Anksčiau planuota, kad 2023-ųjų vasarį pradėti statyti duomenų centrai pirmuosius serverius ir duomenų masyvus galės priimti dar praėjusių metų pabaigoje.

„Mes buvome optimistai, galvojome, kad tokius statinius galima padaryti per metus laiko. Bet kaip ir bet kuriose statybose, jeigu kažkoks rangovas suvėluoja, prasideda grandininė reakcija. Tai kažkokios įrangos gamyba pavėlavo, tai vėl kas nors, ir viskas, ir nebegali pavyti. (...) O paskui atsiranda dar defektinių visokių dalykų“, – teigė Telecentro vadovas.

Duomenų centrus statė statybų bendrovė „Agentus“ bei Norvegijos kapitalo duomenų centrų projektavimo ir įrengimo bendrovė „KV Baltic“, o finansavo Telecentras, investavęs daugiau nei 20 mln. eurų.  

Svarbiausių registrų rezervinių duomenų kopijas saugančiai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pavaldi Valstybės skaitmeninių sprendimų agentūrai (VSSA, buvusiam Informacinės visuomenės plėtros komitetui) naujuose duomenų centruose reikės 48 serverių spintų iš juose esančių 288.