Atgyjantis Vilkėno dvaras nepalieka abejingų

Dar visai nesenai Vilkėno dvaro sodyba Šilutės rajone buvo apleista ir vandalų niokojama. Šis nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objektas, susidedantis iš aštuonių kompleksinių dalių, atrodė, pasmerktas pražūčiai. Savaiminiais želdiniais apaugęs kadaise ištaigingas buvęs parkas dvelkė niūruma, aptrupėję, pajuodę rūmų fasadai, byrantis tinkas patalpų viduje prašyte prašėsi restauravimo darbų. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) administracinės pastangos užsandarinti ir nuo prašalaičių niokojimo bent kažkiek apsaugoti šį vertingą objektą, iš esmės nuo nykimo jo negelbėjo. Akivaizdu buvo, kad daug dėmesio reikalaujantis savo architektūriniu, dailės, inžineriniu, istoriniu, kraštovaizdžio, želdynų vertingųjų savybių pobūdžiu reikšmingas objektas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 666) atgimti ir suklestėti gali tik turėdamas šeimininkus.

Esminis posūkis dvaro istorijoje įvyko 2022 metais, dvaro sodybą įsigijus naujiems valdytojams. Tai, ką jie jau suspėjo padaryti per metus, ir apskritai jų požiūris į valdomą turtą nepalieka abejingų. Vilkėno dvaro sodyba, laukusi naujų valdytojų, kėlė vieną svarbią sąlygą – šiam dvarui reikės be galo daug meilės ir investicijų. Panašu, kad meilės ir dėmesio dvaro sodyba tikrai sulaukė. Įsigiję avarinės būklės pastatus naujieji šeimininkai – verslininkas Aidas Guzauskas ir menotyrininkė Olga Prokofieva – pradėjo restauruoti juos nestokojami optimizmo ir entuziazmo. Jų vizijoje – išlaikant XIX a. tradicijas atkurta dvaro sodyba turėtų tapti patraukliu kultūros centru. Įkvėpimo šiems darbams sutuoktinius įkvepia ir gražūs sutapimai: kaip naujieji šeimininkai prisipažino portalui klaipedasutavim.lt, kažkada šiame dvare viešėdavo Aido prosenelė, o jo giminės didikų Urbanavičių herbas labai panašus į Švėkšnos dvaro valdytojų (Vilkėno dvaras iki 1820 m.priklausė Švėkšnos dvarui). Taip pat gražus sutapimas, kad rūmų statytojas grafas Aleksandras Konstantinas Michailas Broel Pliateris, vedęs Mariją Ciechanovską, savo dukrai suteikė Olgos Marijos vardą. Tokį vardą Aidas ir Olga davė ir savo Londone gimusiai dukrai.

Priklausė garsiai Pliaterų giminei

Vilkėnų dvaras priklausė plačios, turtingos Lietuvos bajorų magnatų, grafų Pliaterių giminės atstovams. Pirmą kartą paminėtas 1695 m. Švėkšnos dvaro inventoriuje, o dvaro pavadinimas kildinamas nuo daugybės vilkų, kurie kitados čia klaidžiojo. Dvaras susijęs su Švėkšnos dvaru, nes iki 1820 m. priklausė Švėkšnos dvarui, o 1820 m. mirus grafui Jurgiui Pliateriui, jam priklausiusi Švėkšnos valda buvo padalyta keturiems jo sūnums Jurgiui, Pranciškui, Kazimierui, Steponui. Vilkėnuose įsikūrė Jurgio sūnus Pranciškus (1798–1867), kurio iniciatyva 1843 m. buvo patvenkta Švėkšnalės upė, pastatytas iki šių dienų išlikęs vandens malūnas. Beje, Pranciškaus brolis Jurgis Pliateris(1810–1836) yra vienas iš žymiausių XIX a. Lietuvos istorijos, kalbos ir kultūros tyrinėtojų, kurio darbai dažnai vardijami kartu su Simono Daukanto, Simono Stanevičiaus, Dionizo Poškos, Jurgio Pabrėžos nuopelnais Lietuvos kultūrai ir švietimui. Šis senųjų knygų žinovas ir kolekcininkas (dalis išlikusių jo knygų saugomos M. Mažvydo bibliotekoje), daug dirbęs kartu su S. Stanevičium, gyveno Gedminaičių dvare netoli Švėkšnos.

Neorenesanso stiliaus Vilkėno dvaro sodybos rūmus 1897 metais pastatė Pranciškaus sūnus Aleksandras Pliateris (1845–1922). Pilnas jo vardas – Aleksandras Konstantinas Michailas Broel Pliateris. Iškilo dviejų aukštų su rūsiu ir neįrengta palėpe pastatas. Vakarinėje pusėje įkomponuotas apžvalgos bokštelis. Interjero likučiai puikiai atspindi Pliaterių giminės turtingumą ir skonį. Aleksandro valdymo metais užveistas didelis angliško stiliaus parkas. Jis taip pat fundavo naujosios Švėkšnos bažnyčios statybą, žmona Marija garsėjo visuomenine ir labdaringa veikla. Pirmojo pasaulinio karo metais grafai pasitraukė į Rusijos imperijos gilumą. 1918 m. Lietuvai paskelbus Nepriklausomybę, įvykdyta žemės reforma dvarui paliko 80 ha.

20 metų rūmai stovėjo be stogo!

Karo metai, kaip ir daugeliui, dvaro sodybai buvo sunkūs. 1944 m. dvaro rūmuose buvo įrengta karo ligoninė, 1945 m. dvare įkurti Švėkšnos vaikų namai. 1958 m. buvęs dvaro arklidės pastatas rekonstruotas ir pritaikytas mokyklai. 1959 m. Švėkšnos vaikų namai perorganizuoti į Švėkšnos internatinę mokyklą, 1967 m. į Švėkšnos sanatorinę mokyklą-internatą. Nuo 1979 m., sodybos teritorijoje pastačius naują mokyklos pastatą, dvaro rūmai liko tušti.  Kol veikė vaikų namai, dvaras ir jo teritorija buvo toliau kruopščiai tvarkoma ir puoselėjama.

Situacija pasikeitė 1980 m., kai dvaras atiteko Šilutės hidraulinių pavarų gamyklai. Rūmai buvo stipriai apgadinti gamyklos vadovybė nusprendus čia įrengti poilsio bazę. Buvo nuplėštas stogas, bet dėl kažkokių priežasčių darbai nebaigti. Pastatas apie 20 (!) metų prastovėjo be stogo.

Įdomi ir šalia rūmų stovėjusios skulptūros „Rebeka‘ istorija. Skulptūra. 1981 m. ji buvo išvežta į Vilnių restauruoti, tačiau po atnaujinimo nebegrąžinta, o pastatyta prie Palangos grafo Tiškevičiaus rūmų. Ant palikto pjedestalo prie Vilkėno rūmų pastatyta gipsinė jos kopija. Kas šios mitinės vandens nešėjos Rebekos skulptūros autorius? Vieni šaltiniai kažkodėl nurodo prancūzų skulptorių Hubertą Louis Noelį, nors postamente įrėžta šio skulptoriaus patėvio J. Dechin pavardė.

Grįžo į paveldėtojų rankas

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 m. dvaro rūmus ir parką susigrąžino paveldėtoja, grafienė Felicija Laimė Broel-Pliaterienė (1921–2015). Jos iniciatyva buvo uždengtas stogas ir 2007 metais restauruota rūmų išorė. Viduje išlikęs dekoras konservuotas, tačiau daugiau darbų, nors ir turėdama didelių norų, grafienė atlikti nespėjo. Felicija Laimė Broel-Pliaterienė 1921 m. kovo 1 d. gimė Kairiuose, Šiaulių apskrityje. Šeima netrukus persikėlė į Kauną. Čia baigusi šv. Kazimiero mergaičių gimnaziją, Felicija įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, kur studijavo prancūzų kalbą. Vokiečiams uždarius universitetą, studijas tęsė Vilniaus universitete ir 1942 m. įgijo filologės romanistės specialybę. 1942–1943 m. Žemaičių Naumiestyje dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Pagal specialybę ji dirbti negalėjo, nes vokiečių okupacinė valdžia karo metais draudė Lietuvos mokyklose dėstyti prancūzų kalbą.

1943 m. liepos 1 d. ji ištekėjo už švėkšniškio grafo Aleksandro Adomo Broel-Pliaterio, persikėlė į Švėkšną ir dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Švėkšnos „Saulės” gimnazijoje. Sovietinei armijai artėjant prie Švėkšnos, 1944 m. spalio 8 d. kartu su vyru, mama bei sesers šeima paliko Švėkšną ir arkliais tris mėnesius keliavo į Vokietiją. Ten dalyvavo Lietuvių komiteto veikloje, dėstė lietuviškoje mokykloje, dirbo įvairius darbus. 1949 m. kartu su vyru ir mama išvyko gyventi į JAV. Pradžioje įsikūrė Čikagoje, dirbo įvairiose įstaigose, studijavo Čikagos universitete, planuodama ginti mokslo daktaro disertaciją prancūzų kalba. Vyrui gavus darbą Vašingtone, šeima persikėlė ten, ir studijas teko nutraukti. Nuo 1963 m. dirbo Vašingtono Nacionalinėje medicinos bibliotekoje mokslinės informacijos specialiste – indeksuodavo medicininę literatūrą prancūzų, vokiečių, lietuvių, anglų ir keliomis kitomis kalbomis, kurias gerai mokėjo. Savo darbą F. L. Pliaterienė mėgo ir, būdama solidaus amžiaus, dar ilgai darbavosi šioje srityje. Gražiai ir taisyklingai, be amerikietiškojo akcento kalbėjo lietuviškai. Išsaugojo Lietuvos pilietybę bei buvo tikra Lietuvos patriotė, labai mylėjo Lietuvą. Į visus žiūrėjo su pagarba, ypač gerbė tremtinius. F. L. Pliaterienė kasmet kelis mėnesius vasaromis praleisdavo Švėkšnoje, dalyvavo miestelio visuomeniniame gyvenime, labdaros akcijose, remdavo Švėkšnoje ir kitur organizuojamus kultūros renginius. Buvo aktyvi bei kritiška Emilijos Pliaterytės atminimo draugijos nare. Visada svajojo sugrįžti gyventi į Lietuvą, kaip sakydavo “kai žydės obelys”.

Po šviesaus atminimo grafienės Felicijos Laimės Broel-Pliaterienės mirties 2015 m. KPD fiksavo sparčiai blogėjančią Vilkėno dvaro sodybos pastatų fizinę būklę, nes nebuvo sprendžiamas dvaro pastatų nuosavybės klausimas ir pastatus tyliai niokojo laikas bei pašaliniai asmenys. KPD Vilkėno dvaro sodybą įtraukė į Neprižiūrimų kultūros paveldo objektų sąrašą. Neišspręstas paveldėjimo klausimas apsunkino ir administracinių priemonių taikymą valdytojams, nes 2 paveldėtojai iš 3 gyveno JAV. Tačiau 2021 metais pradėjus intensyvias konsultacijas, KPD Klaipėdos teritoriniam skyriui teikiant privalomus reikalavimus, dvaro sodybos pastatų paveldėtojai rado sutarimą ir pardavė Vilkėno dvaro pastatus.

Atkūrimo darbai prasidėjo. Pamažu atveriamas buvęs grožis

Naujieji Vilkėno dvaro sodybos valdytojai su meile ir atidumu pradėjo dvaro rūmų ir jo aplinkos valymo nuo šiukšlių, priežiūros darbus. Socialiniame tinkle Facebook naujieji valdytojai paskyroje „Vilkėno Dvaras – Vilkėnas Manor“ dalinasi darbų ir atradimų nuotraukomis, mintimis ir iniciatyvomis Vilkėnų dvare. Vilkėno dvaro savininkai turi planų atkurti parką, rūmus ir 3 kitus istorinius pastatus bei sukurti namą-muziejų, parodų aikšteles, kad kiekvienas lankytojas galėtų pajusti praeities dvasią. Naujiesiems dvaro valdytojams savo ir pagalbininkų dėka pavyko įstatyti trūkstamus stiklus į dvaro rūmų antrajame aukšte esamus langų rėmus, įstatyti laikiną langą rūmų belvederio bokšte, įrengti laiptus į rūsį, atidengti įspūdingo grožio arką rūmų pirmojo aukšto vestibiulyje ir atlikti kitus svarbius darbus, kurie prisideda prie kultūros paveldo objekto išsaugojimo. FIXUS Mobilis komanda, padedanti kultūros paveldo objekto valdytojams vykdyti prevencinius priežiūros darbus, konsultavo Vilkėno dvaro valdytojus vietoje dėl prevencinių priežiūros darbų, padėjo sutvarkyti stogą ir lietvamzdžius.

Dvaro šeimininkai feisbuko paskyroje Vilkėno Dvaras – Vilkėnas Manor kreipėsi į paveldo bičiulius:

„Gerbiami draugai ir visi, kas esate neabejingi Vilkėno dvaro komplekso likimui, mes kreipiamės į Jus, prašydami padėti surinkti lėšų dvaro kompleksui atkurti.Vilkėno dvaras turi istorinę ir kultūrinę reikšmę. Jis yra nuostabiame gamtos kampelyje, netoli Klaipėdos ir Baltijos jūros pakrantės, pasižymi nepakartojamu grožiu ir aristokratišku žavesiu.

Labai gaila, kad laikas ir žmonių abejingumas pakenkė dvaro būklei – jis sunyko, ištuštėjo. Komplekso pastatai ir parkas yra kritinės būklės. Norint sustabdyti nykimo procesą, reikia skubiai atlikti remonto darbus. Šiuo metu mes investuojame į dvarą savo asmenines lėšas, kurios, deja, yra ribotos, todėl mes nusprendėme kreiptis į Jus, tikėdamiesi supratimo ir paramos.

Mūsų tikslas – sugrąžinti Vilkėno dvaro kompleksui jo buvusį grožį ir didingumą bei atverti jį lankytojams kaip istorijos ir kultūros paveldo objektą. Mes planuojame atkurti parką, rūmus ir 3 kitus istorinius pastatus bei sukurti namą-muziejų, parodų aikšteles, kad kiekvienas lankytojas galėtų pajusti praeities dvasią.

Mes būsime nuoširdžiai dėkingi už bet kokią finansinę paramą, kurią Jūs galite suteikti. Jūsų auka, didesnė ar mažesnė suma, yra ne tik labai svarbi siekiant mūsų svarbiausio tikslo, bet ir yra svarus indėlis saugant ir įamžinant mūsų šalies istorinį ir kultūrinį paveldą.

Jūs galite paaukoti šiais būdais: Pervedimu per banką.

Banko sąskaita:

VŠĮ Vilkėnai

LT737300010172041046

„Swedbank” AB

Mokėjimo paskirtis PARAMA.

„Swedbank”, AB

Konstitucijos pr. 20A, 03502 Vilnius, Lietuva

SWIFT kodas: HABALT22

Taip pat mes esame dėkingi už bet kokią pagalbą, suteiktą skleidžiant informaciją apie mūsų projektą jūsų pažįstamiems ir socialiniuose tinkluose.

Tikimės, kad bendromis jėgomis mes galėsime atkurti Vilkėno dvaro kompleksą ir sugrąžinti praeityje buvusią jo didybę!“

KPD taip pat kviečia visus neabejingus kultūros paveldui ne tik stebėti, bet ir realiais darbais prisidėti prie šio dvaro atgimimo. Dvaro valdytojai būtų dėkingi už finansinę paramą ir už statybines medžiagas, kurios pagelbėtų sprendžiant probleminius dvaro pastatų fizinės būklės stabilizavimo klausimus bei sustiprintų pasiruošimą artėjančiam žiemos sezonui.

Taip pat jei turite senų dvaro fotografijų ar kitų įdomių, svarbių dokumentų bei galite papasakoti kokių nors istorijų, susijusių su Vilkėno dvaru – nelikite abejingi, pasidalinkite su dvaro savininkais.

Susisiekti su Vilkėno dvaro sodybos valdytojais galima el. paštu vsi.vilkenai@gmail.com