Atgimstanti poilsiavietė mena elnius ir darbščius žmones

Joniškio r. savivaldybės administracija kartu su VšĮ Joniškio turizmo ir verslo informacijos centru antrus metus iš eilės rengia gražiausio lietuviško rajono įmonių pavadinimo konkursą. Iš 62 įmonių komisija išrinko keturis lietuviškiausius: „Pakarštavokim“, „Senojo dvaro avilys“, „Skylagrežis“, „Elnių slėnis“. Pastaroji įmonė yra kiek kitokia – jos veiklos istorija skaičiuojama ne vieną dešimtmetį.

Unikali poilsiavietė – melioratorių iniciatyvos rezultatas

Normantėlių kaimo miškų apsuptyje esančią poilsiavietę „Elnių slėnis“ mena bent kelių kartų rajono gyventojai. Ir ne tik dėl gražios gamtos, bet ir dėl senų poilsiavietės tradicijų.

Ją įkūrė Joniškio melioratoriai, vadovaujami tuomečio šviesios atminties MSV (Melioracijos statybos valdyba) vadovo, iškilios ir Joniškio kraštui, jo kūrimuisi reikšmingos asmenybės – Gedimino Zabarausko.

To laikotarpio melioracinės paskirties statybinės organizacijos MMS (Melioracijos mašinų stotis), vėliau – MSV melioratorių kolektyvui kilo idėja turėti vietą, kurioje būtų organizuojami kolektyvo renginiai, darbuotojų šeimos atvyktų pailsėti išeiginių metu. 1976–1986 m. darbuotojų buvo daugiau nei 600, todėl gausus kolektyvas rūpinosi ne tik darbu, bet ir turiningo poilsio galimybėmis. Siekiant įrengti poilsiavietę, MSV darbuotojų talkos prasidėjo dar 1977 m.

Šiandien galima tik stebėtis tuomečių darbuotojų užsidegimu ir vieningu darbu, kai nereikalaudami jokio papildomo atlyginimo, jie kantriai keitė būsimos poilsiavietės vietą – vežė riedulius, tvenkinio pylimo pusę apsodino eglutėmis, kitą teritoriją – ąžuolų, beržų sodinukais, vandens tvenkinio viduryje suformavo salą, ją apsodino spygliuočiais, papuošė akmenimis. Autotransportu darbininkai atvykdavo iki Normantėlių kaimo, o likusius 2 km., nešini darbui reikalingais įrankiais, ėjo pėsčiomis. Tuo metu ten ir kelio nebuvo.

Vėliau iškilo ir pats poilsiavietės pastatas, kurio pirmasis blokas padėtas statyti 1981 m. Oficialus poilsio namų „Elnių slėnis“ atidarymas įvyko 1983 m. gegužės 1 dieną. Šiuo metu ant didžiulio riedulio, pastatyto poilsinės teritorijoje, yra pritvirtinta atminimo lentelė. Joje nurodyta, kad poilsiavietė „Elnių slėnis“ įrengta 1978–1983 m. Joniškio MSV jėgomis ir lėšomis.

Pradžioje poilsiavietėje vykdavo melioratorių kolektyvo vasaros, žiemos šventės, melioratorių dienos minėjimo renginiai, kolektyvo narių vestuvės, jubiliejai. Bėgant laikui, retą savaitgalį nebūdavo organizuojamos jaunavedžių, žvejų, medžiotojų ir žemdirbių šventės, dailės plenerai, kultūros ir sporto renginiai. „Elnių slėnyje“ gyvenimas virte virė ne vieną dešimtmetį.

1993-iaisiais poilsiavietė „Elnių slėnis“ buvo pašventinta Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus SJ, joje lankėsi ne vienas žymus Lietuvos politikas, sportininkas, poetas. Tarp garsių svečių – prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, poetai Justinas Marcinkevičius, Algimantas Baltakis, geriausi Lietuvos krepšininkai Arvydas Sabonis, Modestas Paulauskas, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius ir kt.

Paskutinis poilsinės prižiūrėtojas – Šiaulių balandininkas

Paskutinis poilsiavietės „Elnių slėnis“ prižiūrėtojas – senasis Šiaulių miesto balandininkas, šviesios atminties Vincas Šivickas. Viename Vilniaus gatvės name gyvenęs V. Šivickas nuo pat mažens žavėjosi balandžiais ir jų auginimu, dar būdamas paaugliu jis dažnai lankydavosi miesto turguje, kur rinkdavosi visi senieji balandininkai. Pirmuosius balandžius Vincas įsigijo pats, vėliau juos iškeisdavo į kitus. Tokie balandžių mainai nuolat vyko tarp senųjų balandininkų.

Ir dirbdamas „Elnių slėnyje“ V. Šivickas vaikystės pomėgio neatsisakė – augino įvairių veislių dekoratyvinius balandžius, kuriuos įsigydavo Šiauliuose iš balandžių augintojų. Paprasčiau būdavo juos įsigyti, nei išperinti iš kiaušinio. Kuo balandis brangesnis, tuo sudėtingiau jį išperinti. Pats balandis neperi, nelesina jauniklių.

Poilsinės prižiūrėtojui yra tekę auginti laiškanešiais vadintų paukščių jauniklius ir juos lesinti pačiam. Jis maistą laikydavo tarp lūpų, ir jauniklis jį snapeliu paimdavo pats.

„Elnių slėnyje“ savo šventę planuojantys jaunavedžiai dažnai kreipdavosi į poilsiavietės prižiūrėtoją, prašydami parduoti balandžių porą, kurie bus paleisti vestuvių ceremonijos metu. „Negaliu parduoti, nes paleisti į dangų jie grįš atgal pas mane. Tai bus nesąžininga prekyba. Galiu ne parduoti, o padovanoti“, – atsakydavo jis. Yra buvę atvejų, kai atgal į poilsinę, pas savo šeimininką ir po kelių mėnesių yra grįžę keli balandžiai.

Dabar „Elnių slėnio“ teritorijoje nebėra dekoratyvinių balandžių būrių. Ant kalno telikęs paskutiniojo poilsiavietės prižiūrėtojo V. Šivicko pastatytas medinis apžvalginis namelis...

„Elnių slėnis“ bunda antram gyvenimui

Šiuo metu „Elnių slėnis“ priklauso verslininkui Ramūnui Povilioniui, kuris 2022-ais nusipirko apleistą ir visų pamirštą poilsiavietę. Įsigijo, turėdamas aiškią viziją – jei sėkmė nenusisuks, ateityje kažkada turistų ir vietos gyventojų itin mėgta vieta taps kaimo turizmo sodyba.

R. Povilionis atviras – kad užsibrėžtas tikslas būtų pasiektas, laukia dar labai daug darbų. Šios vietos pastatai dideli, apleisti, reikia nemažai investicijų. Nuo pradinės poilsiavietės kūrimo iniciatyvos nenutolta – erdvė skirta poilsiui ir laisvalaikiui. Praėjusiais metais verslininkas įregistravo uždarąją akcinę bendrovę ir jos pavadinimo nekeitė.

„Neprisiimu garbės, ne mano nuopelnas, ne mano tas išties gražus vardas sugalvotas. Tiesiog nenorėjau nieko gadinti...“ – apie lietuvišką ir gana romantišką įmonės pavadinimą kalbėjo R. Povilionis.

Šiuo metu „Elnių slėnio“ teritorija yra nuolat prižiūrima – šienaujama žolė, vandens telkinyje akis džiugina lelijos, poilsiavietės pastato langų kiaurymės izoliuotos, renkamos šiukšlės. R. Povilionis yra prasitaręs, kad poilsiavietė turėtų būti atvira menininkams, kūrėjams, turistams, joje galėtų atgimti prieš kelis dešimtmečius organizuoti dailės plenerai.

Nuo 2001 iki 2003 m. poilsiavietėje organizuoti trys dailininkų plenerai, kuriuose dalyvavo kūrėjai iš Vokietijos. Tuo metu jaunieji dailininkai ne tik tapė, bet ir sukūrė bei pakvietė visuomenę į spektaklio „Elnių slėnio legenda“ premjerą. Spektaklio scenarijaus autorius – vokietis Christian Richter.

Duoklė tauriesiems elniams

Poilsiavietės vardas parinktas neatsitiktinai, o siekiant pagerbti Joniškio krašto miškų pasididžiavimą – tauriuosius elnius. Vykdant šios vietos įrengimo darbus, sutemus elniai apeidavo tvenkinio kalveles, pylimus ir palikdavo pėdsakų. Technikos triukšmas ir vykę statybos darbai jų neišgąsdino, o anaiptol – kėlė atsargų susidomėjimą. Tauriųjų smalsuolių vardu ir buvo pavadinta atoki, miško apsuptyje melioratorių įrengta poilsiavietė.

Šis romantiškas vardas greit prigijo bei liko iki šiol mėgiamas daugelio turistų bei to krašto gyventojų, retkarčiais atvykstančių pasivaikščioti miško takeliais, o rudenį – grybauti.

Ir dabar į poilsinę dažnai atklysta tauriųjų elnių būriai. Lyg tikrieji šios vietos šeimininkai jie išsirikiuoja ir išdidžiai stebi, tarsi kas vyktų aplink. Daugiau nei keturiasdešimtmetį skaičiuojanti poilsiavietė ir toliau saugo savo tradicijas, kurios nepavaldžios net laikui.

Po birželio 2 d., pasibaigus konkursui, paaiškės gražiausią lietuvišką pavadinimą turinti Joniškio r. įmonė.