Atgal į mokyklą ar į ligų sezoną: kaip stiprinti imunitetą grįžus į kolektyvą?

Po vasaros atostogų į mokyklas grįžę vaikai ir į biurus susirinkę suaugusieji būna jautresni įvairiems susirgimams. Drėgni, šalti orai, didesni nei vasarą oro temperatūros kontrastai paros metu, ilgesnis buvimas uždarose patalpose – visa tai puiki terpė plisti ir įsitvirtinti peršalimo virusams. Sveikatos specialistų teigimu, nuo to apsisaugoti padeda imuniteto stiprinimas, elementarių higienos taisyklių laikymasis ir tinkami gyvenimo būdo įpročiai.

Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės, rugsėjį vaistinių pacientai vis dažniau teiraujasi, ką daryti, kad rudeniniai susirgimai peršalimo ligomis būtų retesni ir nesikomplikuotų. Šis klausimas ypač aktualus tėvams, išleidžiantiems vaikus į darželius ir mokyklas.

„Kiekvienas iš mūsų, vaikai taip pat, turime skirtingas imunines sistemas. Yra vaikų, kurie sėkmingai lanko mokyklą retkarčiais lengvai pasirgdami, o sloga jiems ne liga. O yra ir tokių, kurie serga nuolatos, ir jokiomis priemonėmis jiems nepavyksta padėti. Dažnai šiai grupei priklauso alergiški, turintys lėtinių ligų, labai jautrūs vaikai, taip pat tie, kurių tėvai irgi pakankamai dažnai serga. Bet kokiu atveju svarbu žinoti, kaip elgtis, kad organizmo atsparumas peršalimo ligoms padidėtų ir tai, jog retkarčiais susirgti nėra nieko blogo – susirūpinti vertėtų tuomet, jei sergama itin dažnai“, – sako K. Šnirpūnienė.

Vaistininkės teigimu, normalu, jei pradinukas nesunkiai serga 6-8 kartus per metus. Kuo vaikas vyresnis, tuo susirgimai turėtų būti retesni. Imuninė sistema baigia formuotis sulaukus 18 metų, bet net ir tarp suaugusių žmonių pasitaiko virusinėmis ligomis sergančių 2-3 kartus per metus, ir tai dar nėra įrodymas, kad kažkas blogai su imunine sistema.

Gyvenimo būdas atlieka svarbų vaidmenį

Norint įgyti atsparumą virusinėms peršalimo ligoms, pirmiausia būtina peržiūrėti savo ir šeimos gyvenimo būdo įpročius. Pavyzdžiui, mokyklinio amžiaus vaikams labai svarbu sudaryti tinkamą dienotvarkę, kad jie nepervargtų, pakankamai išsimiegotų, taip pat jų mityba būtų visavertė ir subalansuota. Visa tai daro nemenką įtaką imunitetui.

Tėvai taip pat turėtų pasirūpinti, kad vaikas daug laiko praleistų lauke, o vidaus patalpos būtų reguliariai vėdinamos, reikalui esant ir drėkinamos. To reikia, kad nesausėtų nosies gleivinė.

„Išsausėjus nosies gleivinei, atsiranda užgulimo pojūtis ir vaikas ima kvėpuoti per burną – jos apsauginės funkcijos yra žymiai silpnesnės nei nosies ir virusams lengviau patekti į organizmą. Jei natūralaus oro drėkinimo neįmanoma užtikrinti, nosies gleivinę galima drėkinti kasdien atliekant inhaliacijas elektriniu inhaliatoriumi su paprastu vandeniu. Ši priemonė efektyvi ir ligos metu“, – pataria pašnekovė.

Taip pat labai svarbu dažnai plauti rankas, įprasti be reikalo neliesti jomis veido, rečiau liestis prie įvairių bendro naudojimo paviršių.

Pasak K. Šnirpūnienės, gali būti naudingas ir grūdinimasis, tačiau grūdinti vaiką reikia iš lėto, pradėti nuo paprastų dalykų, pvz., šaltu vandeniu plauti rankas ar rytais nusiprausti veidą, bėgioti po namus basomis ne tik vasarą, bet ir žiemą. Be to, grūdinimas turėtų tapti ne trumpalaike priemone, o gyvenimo būdu, tik tada jis duos naudą.

„Norėčiau akcentuoti ir tai, kad labai svarbu neleisti sau ar vaikui įsisirgti – reikėtų imtis priemonių vos pajutus net pačius menkiausius galimo susirgimo simptomus: čiaudėjimą, nosies užgulimą, gerklės išsausėjimą ar perštėjimą. Galima pasitelkti į pagalbą vaistažolių arbatas, inhaliacijas su arbatmedžių, eukaliptų, pušų, čiobrelių, kėnių, propolio eteriniais aliejais, kojų kaitinimą karštame vandenyje su druska nakčiai, miegoti su vilnonėmis kojinėmis ir vilnoniu šaliku, garstyčių trauklapius, natūralų medų perštint gerklei, nosies praplovimą jūros vandeniu ar inhaliacinį pieštuką su eteriniais aliejais“, – vardija ji.

Dėl vitaminų vertėtų pasitarti

Vaistinėse gausu maisto papildų, skirtų imunitetui stiprinti, tačiau K. Šnirpūnienė sako, kad stiprinant imuninę sistemą reikia nepersistengti, neišprovokuoti alergijų, nevartoti maisto papildų visų vienu metu, daryti pertraukas, o juos renkantis visada pasitarti su vaistininku.

„Daug tyrimų atlikta dėl vitamino D reikšmės imunitetui. Iš tiesų, jei jo trūksta, imuninė sistema silpnėja, tačiau jei trūkumo nėra, kaip tik kils grėsmė perdozuoti. Vitamino D dienos norma ikimokyklinio amžiaus vaikams yra 400 IU, mokyklinio amžiaus vaikams – 800 IU, paaugliams – 1000 IU, šios dozės didinamos, jei kraujo tyrimas rodo vitamino D trūkumą. Vietoje sintetinio vitamino D galima vartoti žuvų taukus, kurie turi ir kitų naudingų medžiagų, pvz., omega-3 riebiųjų rūgščių“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

Dėl vitamino C mokslininkų nuomonės išsiskiria. Vieni teigia, kad be reikalo išgertas šis vitaminas tiesiog pasišalina su šlapimu, kiti – kad tai stiprus antioksidantas, padedantis organizmui kovoti su ligomis ir galintis sutrumpinti virusinės ligos trukmę.

Vitamino C veikimą sustiprina bioflavanoidai – biologiškai aktyvios medžiagos, randamos citrusinių vaisių žievėje, česnakuose, jų turi šeivamedžių, šaltalankių bei kitos uogos. Bioflavanoidai taip pat pasižymi priešuždegiminėmis, priešvirusinėmis savybėmis, stiprina kapiliarų sieneles, per kurias virusui tampa sunkiau patekti į kraujotaką.

„Labai daug tyrimų atlikta su ežiuole. Šios vaistažolės veikliosios medžiagos naikina virusus ir bakterijas, skatina leukocitų gamybą. Tačiau ne tik vaikams, bet ir suaugusiems rekomenduojama šią vaistažolę vartoti ne ilgiau kaip mėnesį, po to daryti kelių mėnesių pertrauką. Vartojant ežiuolės preparatus ilgiau ir didesnėmis dozėmis imuninė sistema bus slopinama. Geriausia rinktis vandeninį jos ekstraktą, kurio dozavimas bus tikslesnis, nei geriant arbatą“, – patarė K. Šnirpūnienė.

Kovoje su virusais galima vartoti ir betagliukaną, kuris vaistinėse parduodamas geriama arba nosies purškalo forma. Betagliukanas yra natūrali medžiaga, randama gamtoje, pvz., avižose, kituose javuose. Ji aktyvina tam tikras ląsteles – makrofagus, kurių pagrindinė funkcija yra atpažinti ir sunaikinti patogenus: virusus, bakterijas, navikines ląsteles.