Atgaiva sielai arba Nematomi…

Pastaruoju metu susidomėta Lietuvos gyventojų dalyvavimu kultūroje ir kultūros paslaugų vartojimu, imta aktyviau skatinti profesionaliojo meno sklaidą regionuose, didinti kultūros paslaugų prieinamumą ir pasiekiamumą. Kuriamos įvairios strategijos, nauji kultūros finansavimo modeliai, taip skatinant ne tik naujų kultūros paslaugų kūrimąsi, bet ir šių kultūros paslaugų vartojimą. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu 2014 m. ir 2017 m. atlikti platūs gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimai.

Šių tyrimų rezultatai ir įvykę pokyčiai išsamiai pateikti ataskaitose, prieinamose ne tik kultūros strategams, bet ir pačiuose atokiausiuose šalies kampeliuose besidarbuojantiems „kultūros darbininkams“ (suprask – kultūros įstaigų darbuotojams), kasdien plušantiems, kad kultūra (ir profesionalioji, ir mėgėjų) pasiektų vartotoją – paprastą, kiekvieno paprasto miestelio ar kaimelio gyventoją. Šiems „kultūros darbininkams“ ataskaitose pateikti duomenys ypatingai svarbūs: jie „pasufleruoja“ – ko nepasiekia kultūra, kas yra pagrindiniai jos vartotojai, ar teikiamos paslaugos tenkina vartotojų poreikius, kokių vartotojų kokius poreikius? Tyrimų ataskaitose pateikiamos išvados ir rekomendacijos labai svarbios, naudingos, tačiau … Tačiau ar šios išvados tikrai apibendrina visos bendruomenės nuomonę, nuostatas? Atidžiau įsigilinus į ataskaitoje pateikiamą informaciją apie tyrimo respondentus, matyti, kad į tyrėjų akiratį kai kas nepateko. Paklausite – kas nepateko? Juk tyrimas reprezentatyvus! Bet ataskaitoje rašoma: „Pristatomo tyrimo tikslinė grupė – 15 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Gyventojai instituciniuose namuose (ilgalaikio gydymo įstaigose, vaikų, senelių globos namuose, nakvynės namuose, specialiosiose mokyklose, kalėjimuose, vienuolynuose) nebuvo apklausiami.“1
Todėl peršasi išvada, kad yra šalia mūsų žmonių, kurių dalyvavimas kultūroje mažai ką domina. Jie NEMATOMI. Nematomi, nes atskirti nuo mūsų ligoninių, slaugos skyrių, globos namų durimis. Ir mes gyvename, lyg jų ir nebūtų. Lyg nebūtų negalios, kančios, vienatvės. Lyg tie žmonės niekada nebūtų vaikščioję tarp mūsų, skaitę knygų, žiūrėję kino filmų, klausęsi dainų. Bet visa tai jų gyvenime buvo! Tiesiog mes visa tai iš jų atėmėme, klaidingai manydami, kad šiandien jiems reikia tik gydomųjų procedūrų, slaugytojų profesionalios priežiūros, gydytojų paskirtų vaistų nuo kūno negalių ir tiksliai sudėlioto dienos režimo, kuriame neskirta laiko kitokiai – ne kūno – terapijai ir kitokiems – sielos –vaistams.
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamą ir Prienų rajono savivaldybės remiamą socialinės ir kultūrinės atskirties mažinimo ir kultūros prieinamumo didinimo projektą „Atgaiva sielai“, kuriuo buvo siekiama mažinti slaugos ir globos paslaugomis besinaudojančių žmonių psichologinį diskomfortą, vienišumą, praturtinti šių žmonių laisvalaikį, mažinti kultūrinę, socialinę atskirtį, lėtinti kultūrinių kompetencijų, komunikavimo, socialinių įgūdžių nykimo procesus. Įgyvendinant projektą 4 Prienų rajono slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose ir 3 Prienų ir Kaišiadorių rajonų senelių globos namuose buvo atliktos profesionalių menininkų parengtos 7 literatūrinės muzikinės programos. Bibliotekos ir profesionalių menininkų organizuotuose koncertuose dalyvavo 53 slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių pacientai, 83 senelių globos namų gyventojai, 52 gydymo ir socialių paslaugų įstaigų darbuotojai ir personalas.
Tai tik oficiali informacija ir statistiniai duomenys, tačiau po šiais glaustais sakiniais ir mažais skaičiais – tie NEMATOMI „Gyventojai instituciniuose namuose (ilgalaikio gydymo įstaigose, vaikų, senelių globos namuose, nakvynės namuose, specialiosiose mokyklose, kalėjimuose, vienuolynuose)1“, kurie „nebuvo apklausiami“ (ten pat1), nes jų lyg ir nėra.
Bet jie yra, tik JŲ rankos jau per silpnos laikyti knygą, JŲ akys per silpnos skaityti (o apie kompiuterį ar telefoną, kur virtualus kultūrinis gyvenimas verda, – „Apsaugok Die, išvis ne kalba!“. JŲ kojos jau išvaikščiojo beveik visus gyvenimo kelius, todėl „dalyvavimas kultūroje“ jiems likusiame kelyje vargu ar bepasitaikys. JŲ širdys vis dar plaka, net jeigu kažkas to negirdi, o galvose vis dar sukasi įvairiausios mintys, net jeigu ir nebepasakomos, net jeigu mes, tie, kurie esame matomi ir patenkame į įvairiausių tyrimų statistiką, jų nesuprantame. Ir JŲ akys kalba, kalba ne tik apie juos pačius – NEMATOMUS. Dažniausiai šios akys kalba mums ir apie mus. Reikia tik klausytis. Ne ausimis. Akimis ir širdimi.
Pabandykime išgirsti…
Rumšiškių (Kaišiadorių r.) senelių globos namuose „Auksinis amžius“ vasaros pabaigoje įvykę netikėti susitikimai su nepažįstamais žmonėmis šiek tiek sujaukė įprastą seniai savais tapusių globos namų gyvenimą. Viena iš daugelio suvienodėjusių dienų – rugpjūčio 21-oji, išaušo kitokia: išsprūdę iš darbuotojų lūpų, koridoriais, kambarių palubiais sklandė seniai čia nesilankę žodžiai – „koncertas“, „aktorius“, „poezija“, „muzika“, „eisim“, „pažiūrėsim“, „bus smagu“. Šie žodžiai vienas po kito, pasikeisdami, vis prisėsdavo kažkurios lovos kamputy, arčiau pristumdavo vežimėlį-kelionės palydovą, patogiau pastatydavo vaikštynę-pasivaikščiojimo draugę. Pasklidę po palatas ir kambarėlius šie žodžiai veikė lyg stiprūs vaistai ir iki kaulų smegenų įsiskverbusi apatija, mintys apie nuolat kamuojančius negalavimus, vienišumo jausmas slopo. Į sielą pamažu pradėjo skverbtis nekantrus laukimas ir jaudulys – lyg prieš pirmą pasimatymą arba susitikimą su kažkuo seniai nematytu ir beveik pamirštu – poezija ir muzika. Į koncertą rūpestingų globos namų darbuotojų palydėti 12 garbaus amžiaus žiūrovų, lyg 12 apaštalų (taip jie atrodė literatūrinės muzikinės programos „Lietuviškas beržas“ atlikėjui aktoriui Petrui Venslovui), kaip alkstantys duonos, laukė kiekvieno Pauliaus Širvio eilėraščio žodžio, godžiai, kaip troškulio kankinami, gėrė kiekvieną Tomo Ivanausko atliekamos dainos garsą. Jie nesvaidė komplimentų atlikėjams, ovacijos nedrebino globos namų sienų. Jie sėdėjo ir žiūrėjo. Ir tose akyse galėjai justi sielos atgaivą. Nepasakytą žodžiais. Ir nepatekusią į madingų tyrimų ataskaitas.
Tokia pat ypatinga rugpjūčio 21-oji buvo ir Prienų rajone įsikūrusių VšĮ Šilavoto globos namų gyventojams. Į koncertą, vykusį jaukioje pavėsinėje globos namų kieme, socialiniai darbuotojai palydėjo 25 šių namų gyventojus, nors iš viso čia nuolat gyvena apie 40 žmonių. Tačiau ir tų, kurie nebegalėjo ateiti susitikti su atlikėjais, atgaiva sielai neaplenkė: poezijos posmai, muzika pro atdarus langus, pravertas palatų duris užliejo kiekvieną šių namų kertelę ir kiekvieną širdį.
Paskui dar buvo literatūros ir muzikos valandų VšĮ Balbieriškio PSPC slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, senelių globos namuose „Smiltelė“ Balbieriškio seniūnijoje („Vilties injekcijos“, atl. aktorius Petras Venslovas ir akordeonistas Žygimantas Baltrūnas, „Gėlė pasakė vėjui“, atl. aktorė Rasa Dalia Jankauskaitė ir džiazo muzikantas Vytautas Labutis), VšĮ Prienų ligoninėje ir VšĮ Jiezno PSPC slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje („Lemties ir meilės dainos“, atl. aktoriai Pijus Ganusauskas, Dalia Jankauskaitė, džiazo muzikantas Vytautas Labutis, „Žolių kambarys“, atl. rašytojas, režisierius Vytautas V. Landsbergis), VšĮ Veiverių slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje ir Šilavoto senelių globos namuose („Susitikimai be grimo“, atl. aktoriai Olita Dautartaitė, Petras Venslovas).
Visur viskas panašu – ligų, senatvės išvarginti žiūrovai, santūriai besistebintys ir besidžiaugiantys netikėtai juos aplankiusiais artistais, poezija ir muzika. Rūpestingi juos prižiūrintys darbuotojai. Nuoširdžiai savo kilnia misija – suteikti atgaivos kiekvienai poezijos ir muzikos pasiilgusiai sielai – tikintys aktoriai, muzikantai. Bet kažkas visada ir kitaip – kitokios akys, vis kitokia veide stabtelėjusi emocija. Tik visada labai nesunkiai nuspėjami neištarti žodžiai. Gal todėl neištarti, kad retai tariami. Atpratę būti pasakyti?
Bet žodžių buvo. Juos pasakė žmonės, seniai išmokę savo globotinių bežodę kalbą, kasdien, atsargiai, lyg trapius žemuogių karolius ant laibos smilgos, savo rieškutėse glaudžiantys kiekvienam senoliui ar ligoniui dar atseikėtų dienelių vėrinėlį. Jie yra kasdienė atgaiva sielai kiekvienam šios atgaivos geidaujančiam, todėl jie turi teisę kalbėti jų – NEMATOMŲ – vardu:

„Klausydama poezijos publika sėdėjo tylėdama ir labai susikaupusi, lyg nenorėdama pro ausis praleisti nė vieno žodžio./…/.
Ačiū Jums labai už puikų renginį, pakylėjimą virš kasdienybės ir rutinos.
Džiaugiamės išgirdę gilią mintį, išjaustą jausmą. Viduje liko dalelė Jūsų šilumos – tikiuosi ilgam.
Visiems linkime kūrybinės sėkmės, naujų sumanymų ir jų įgyvendinimo, kuo geriausios sveikatos.
Prienų ligoninės kolektyvas“

„Eina laikas, bet ausyse skamba nuostabios poeto Pauliaus Širvio eilės ir muzikos garsai. Nuoširdus ačiū /…/ bibliotekai, organizavusiai šį renginį, atlikėjams /…/ už skirtą laiką ir šilumą, kad šis renginys Šilavoto globos namuose įvyko. /…/ Dėkoju Jums visiems. Stiprybės, valios, ryžto įgyvendinant savo sumanymus.
Šilavoto globos namai, Jolanta Švaikauskienė“

„Džiaugiamės suteikta galimybe mūsų Jiezno palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus gyventojams paklausyti dainų ir poezijos, kurie praskaidrino senolių kasdienybę, nuotaiką. Tikimės, kad ateityje sulauksime dar daugiau tokių šaunių susitikimų. Ačiū!
Jiezno PSPC darbuotoja Dovilė Kimbirauskienė“

„Esame dėkingi Prienų Justino Marcinkevičiaus viešajai bibliotekai ir rėmėjams /…/ Veiverių bendruomenės žmonės ir Veiverių PSPC darbuotojai ir ligoniai džiaugiasi gražiais renginiais, kad visiems praskaidrinot nuotaiką, pakylėjote virš pilkos kasdienybės, ačiū, ačiū, ačiū!
Vilytė Stelmokienė“

„Dėkojame renginio organizatoriams. /…/ Tai buvo širdies muzika /…/ dainos, kupinos žavaus sentimentalumo, suvirpina kiekvieno sielą. /…/ kuo daugiau tokių renginių.
Pratęskite atgaivą sielai!
VšĮ Prienų ligoninė direktorė Jūratė Milaknienė“

Projektą „Atgaiva sielai“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, remia Prienų rajono savivaldybė. Projekto partneriai: Jiezno kultūros ir laisvalaikio centras, VšĮ Balbieriškio PSPC, VšĮ Jiezno PSPC, VšĮ Veiverių PSPC, VšĮ Prienų ligoninė, VšĮ „Ginkosta“, VšĮ Šilavoto globos namai, VšĮ Rumšiškių senelių globos namai „Auksinis amžius“.