Ateities Naujininkus siūloma kurti gyvenimo kokybės gerinimo projektais

Kelios dešimtys susirinkusiųjų į viešą galimybių studijos pristatymą ir sunkiai nuspėjamas skaičius laukiančiųjų pasakojimų iš kaimynų ir draugų namuose – Naujininkų gyventojams rūpi, koks tas „naujas pasaulis“, kurio perspektyvą savo tyrimu nubrėžė urbanistai.

Prie stoties, taigi visus susisiekimo privalumus ir dar ryšius su senamiesčiu turintis „rajonas už bėgių“ – Naujininkai – išskirtinio charakterio vietovė. Siekiant kalvotame jo peizaže išsaugoti kultūros paveldo statinius ir pabrėžti kraštovaizdžio savybes Naujininkai galėtų būti atnaujinti gyvenamaisiais namais ir aukštos vertės viešosiomis erdvėmis, patraukliomis lėto eismo gatvėmis ir bendromis jėgomis formuojant lokalius kultūros ir paslaugų centrus. Bet to maža.

Galimybių studija – šiandienai ir perspektyvoms įvertinti

„Nuolat girdime, kad esame „be penkių minučių milijonieriai“ – gyvename rajone prie pat sostinės centro, Vilniaus kontekste išsiskiriančiame ir kalvotu reljefu, ir žalia aplinka, to paties reljefo esame apsaugoti nuo tankinimo daugiaaukšte statyba. Bet tam, kad optimistinė ateities vizija virstu kažkuo realiu, reikia rimtų sprendimų“, – komentavo gyventojai. Optimistinę Naujininkų ateitį jie sieja ne su intensyvios plėtros, o su gyvenimo kokybės gerinimo projektais.

Iš architektų ir savivaldos atstovų per renginį gyventojai išgirdo konkretesnius terminus – esminiams kokybiniams pokyčiams reikia bent dešimties metų, ir tam būtinos ne tik Vilniaus savivaldybės, bet ir jų pačių pastangos. Be gyventojų susitarimų ir inciatyvos, tarkim, neįmanomas senųjų „chruščiovinių“ daugiabučių atnaujinimas, o nuo rajono bendruomenių aktyvumo priklauso, kad lėšos būtų skiriamos tik svarbioms permainoms.

Bet galimybių studija, kaip pripažino ne vienas Naujininkų gyventojas, įvardijo didžiausias rajono problemas, o jos rengėjų, architektų-urbanistų studijos „MASH studio“ komandos, išvaikščiojusios kiekvieną rajono kampelį, atidumas net smulkmenoms juos nustebino. Taigi Naujininkai tapo pirmu Vilniaus rajonu, kuris, kaip juokauta, įkyriais prašymais nusipelnė galimybių studijos, ir pirmas rajonas, turintis žemėlapius, kuriuose pažymėti net neformalūs – ieškant patogesnių praėjimų išminti – takai.

Kaip vieną didžiausių rajono problemų saugumą – viešosios tvarkos pažeidimus – minėję Naujininkų gyventojai nusiteikę kantriai palaukti, kol į senąsias patalpas Naujojoje Vilnioje sugrįš nakvynės namai. Jau pusmetį jie veikia buvusiame Vaikų socializacijos centro pastate. Daugelis tikisi, kad rajone artimiausiais metais nebeliks ir Pusiaukelės namų. Galimybių studijos rengėjai atkreipė dėmesį, kad savivaldybės administracijai ir gyventojams derėtų jau šiandien galvoti apie būsimą šių įstaigų užimamų pastatų pritaikymą.

Įvardyti ir skubūs, ir strateginiai tikslai

Susitikime pirmiausia aptarti pirmieji žingsniai, kurių tikisi gyventojai ir kuriuos turi apgalvoti savivaldybė. Pėsčiųjų tiltas per geležinkelį, priklausantis bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ ir svarbus kaip trumpiausia jungtis su centrine miesto dalimis, daugumai atrodo šiuo metu didžiausias rūpestis – jis nepritaikytas ne tik judantiems rateliuose ar su dviračiais, vaikų vežimėliais, bet ir vyresnio amžiaus miestiečiams. Šį rūpestį apsiėmusi spręsti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.

Gyventojų prioritetų sąraše yra ir sveikatingumo tako įrengimas (savivaldybė jau yra pateikusi prašymą suformuoti rekreacinės paskirties sklypą pietinėje Naujininkų dalyje tarp Žirnių, Dariaus ir Girėno, Kaminkelio ir Kapsų gatvių). Pradėti sutarta nuo krūmynų ir atliekų išvalymo sutartoje atkarpoje (prie to pasirengę prisidėti ir bendruomenės nariai), o ateityje, žalioje viešojoje erdvėje tikimasi rekreacinės ir sporto paskirties įrenginių.

Dar vienas neatidėliotinas gyventojų rūpestis – šunų vedžiojimo aikštelės, ar net kelių, įrengimas. Viena šiuo metu jau projektuojama šalia „Lietuvių namų“ gimnazijos.

Dažniausiai „Juventos“ gimnazijos priimamiems aktyvios rajono bendruomenės renginiams gyventojai norėtų turėti atvirą viešąją erdvę – amfiteatrą, kuriam yra jau net išsirinkę vietą…

Studijos rengėjai atkreipė dėmesį ir į istoriškai vertingas tačiau šiandien pamirštas Naujininkų vietas: buvusią, šiuo metu apleistą Tyzenhauzų ligoninės kompleksą, kuris ateityje, sutvarkius patrauklią aplinką, galėtų tapti kultūriniu traukos tašku tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams, įspūdingas cerkves, likusius senus medinius kvartalus, akmenimis grįstus kelius, Šv. Stepono gatvės tąsą į Dzūkų gatvę Naujininkų pusėje, kur dar šiandien stovi Naujininkų koplytstulpis. Istoriniai ženklai prisideda prie teritorijos identiteto stiprinimo, dėl to svarbu juos ryškinti ir išnaudoti šiandienos reikmėms.

Naujininkų biblioteka ir greta esanti „Lietuvių namų“ mokykla jau tapę bendruomenės traukos taškais, kur vyksta nemažai pačių gyventojų organizuotų švenčių. Šios teritorijos stiprinimas yra dar viena kryptis, kurią rekomenduoja studijos rengėjai. Savivaldybė nusiteikusi ilgai neatidėliodama ne tik pradėti spręsti strategines užduotis – planuoti bendrąsias erdves, ieškoti naujo pritaikymo tokiems objektams kaip Tyzenhauzų akių ligoninė, bet ir imtis „kosmetikos“ – nutrūkusių ar išbyrėjusių šaligatvių, laiptų ir apšvietimo tvarkymo.

„Pokyčiai į Naujininkus ateis, tai neišvengiama, tačiau ar esamoje struktūroje bus kuriami izoliuoti „Naujo pasaulio“ anklavai, ar teritorija keisis kompleksiškai ir darniai, priklausys nuo visų suinteresuotų pusių noro siekti bendros vizijos ir bendradarbiauti, – sako viena iš studijos rengėjų, urbanistė Živilė Šimkutė. – Šis dokumentas nurodo galimą kryptį ir pirmus žingsnius, suplanuotus pagal tai, ką pavyko pastebėti, perskaityti, išdiskutuoti. Dabar laukia ilgas, tačiau įdomus ir optimistiškas įgyvendinimo kelias.“