„#AšPats. Keičiu aplinką keisdamasis“: patarimai naujinantiems namus

Dar niekada nebuvo taip paprasta atnaujinti namų interjero, kaip šiuo metu. Nuo žurnaluose iki interneto svetainėse pateikiamų idėjų gausos, atiduotuvėse dalinamų baldų iki vos keletą eurų kainuojančių medžiagų suteikia galimybę savo namus pakeisti neatpažįstamai. Nuo vaikystės polinkį meistrauti ir kurti turinti šiaulietė Evelina VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro pasakojimų ciklo „#AšPats. Keičiu aplinką keisdamasis.“ skaitytojams pasakoja apie savo pomėgį.

– Senų baldų perdirbimas – vis labiau populiarėjanti iniciatyva. Kas Jus paskatino seną ir nusidėvėjusį baldą ne išmesti, o atnaujinti?

– Vis dar atrodantys tvirti ir buityje naudingi daiktai metams bėgant tapo neestetiški, nedžiuginantys, netinkantys savo spalva. Norėdama patobulinti daiktą, kuris dar gali gyventi antrą gyvenimą, ir kilo idėja jį restauruoti. Viskas prasidėjo nuo to, kad vaikystėje vartydavau senus, vokiškus baldų pardavimo katalogus ir įsivaizdavau, kad visus šiuos baldus ateityje turėsiu savo namuose. Kadangi tiek lėšos, tiek galimybės to neleido, pasikeitus namų aplinkai, tekdavo pritaikyti ir jau susidėvėjusius baldus.

– Su kokiais pirmaisiais iššūkiais susidūrėte naujindama baldus?

– Interneto platybės yra visagalės, tad labai daug įvairios medžiagos galima rasti joje. Pažiūrėjus baldų restauravimo filmukus, viskas atrodo labai paprasta, tačiau dažnai tenka susidurti su tuo, kad neturiu nei reikiamų įrankių, nei medžiagų. Visgi, kai yra noro, nereikia turėti net šlifavimo aparato – darbą galima pasidaryti ir su švitriniu popieriumi bei rankomis.

– Kokius baldus ar kitus namų apyvokos daiktus jau esate atnaujinusi?

– Daugiausia naujinu tai, ką tiesiog galima perdažyti ar perlakuoti, naujai aptraukti gobelenu. Dažnai žmonės klausia, iš kur gauti medžiagų. Šiauliuose lankausi specializuotoje parduotuvėje, kur darbuotojai ne tik pataria, kaip atnaujinti vieną ar kitą daiktą, tačiau dar ir apmoko.

– Koks buvo pirmasis Jūsų atnaujintas gaminys?

– Sunku net prisiminti, bet, manau, tai buvo tiesiog kėdė, kurią perdažiau. Senas, tvirtas, medinis daiktas, nė kiek neprilygsta šiandienos vartojimo kultūroje naudojamų vienkartiniams, pjuveniniams

– Kokių patarimų turėtumėte žmogui, kuris dar nėra prisilietęs prie baldų atnaujinimo, tačiau norėtų išbandyti savo jėgas?

– Išdrįsti pabandyti. Nors daiktas ir nebedžiugina, ji išmesti lauk suspėsime bet kada, o prikeldami naujam gyvenimui ne tik sutaupysime pinigų, tačiau ir galėsime juo dar ilgai džiaugtis.

– Kiek laiko skiriate šiam savo pomėgiui?

– Tai yra jau gyvenimo būdas, kuris tinka tikrai ne kiekvienam. Kol nebuvo „Daiktų kiemo“, tol daiktus medžiodavau prie konteinerio, arba tiesiog atiduotuvių grupėse Facebook Atsiradus dalijimosi daiktais stotelėms, viskas labai palengvėjo, o pavykus rezervuoti kokį daiktą, kyla ir naujos idėjos, kur jį galima pritaikyti. Ilgiausiai trunka nusiteikimas darbui, nes pradžia visada būna purvina ir ne tokia maloni, tam praėjus, viskas einasi lyg sviestu patepta.

– Į ką patartumėte atkreipti dėmesį, renkantis naujinamą baldą?

– Iš karto reikia turėti viziją, kur jis bus naudojamas: kėdės pastatytos balkone, akcentinis fotelis matomiausioje namų vietoje. Aišku, galima dirbti ir tik dėl praktikos įgavimo, bet tada pats procesas nebus toks malonus.

– Ar turite nusižiūrėjusi baldą, kurio dar neteko, bet norėtumėte atnaujinti?

– Man koją vis dar kiša tai, kad nemoku siūti siuvimo mašina. Įvaldžius šį įgūdį, galimybės taptų neribotos, o dabar turiu tenkintis vien tik perdažymo, perlakavimo, ar skobų šaudymo procesu. Atsiradus vaikams, maloniausia atnaujinti medinius vaikiškus baldelius.

Šiaulių regiono savivaldybėse veikiančios dalijimosi daiktais stotelės skatina gyventojus dar tinkamus naudoti, tačiau nereikalingus daiktus ne išmesti, o pristatyti į jas. Daugiau apie stotelių veiklą kviečiame skaityti čia.