Asociacijai priešinantis gaisrinių centralizavimui, ministerija sako, kad tai pasiteisina

Lietuvos gaisrinės saugos asociacijai (LGSA) kritikuojant savivaldybių priešgaisrinių tarnybų jungimą prie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD), Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad bandomasis projektas rodo centralizavimo naudą.

Asociacija šią savaitę pranešė savo poziciją išsakiusi tiek departamentui, tiek ministerijai. Pasak LGSA, šalies priešgaisrinė gelbėjimo sistema neveiks efektyviai, jei bus atsisakyta savivaldybių priešgaisrinių tarnybų.

„Savivaldybės priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandos bei jų veikla kaimiškose vietovėse turėtų išlikti ir tapti bendruomenės traukos centru, kaip yra išsivysčiusiose kaimyninėse Europos Sąjungos šalyse“, – pranešime cituojamas asociacijos vadovas Vytas Kaziliūnas.

„Tinkamai parengus ir suderinus teisinę bazę, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos turėtų būti aprūpinamos visa šiuolaikine gelbėjimo technika, įranga bei priemonėmis. (...) Minėtos tarnybos turi tapti pilnaverčiais civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalyviais“, – pridūrė jis.

LGSA teigimu, PAGD „sistemingai ir nuosekliai menkina savivaldybių priešgaisrinių pajėgų statusą“, siekdamas šias efektyviai veikiančias pajėgas prijungti prie valstybinio tinklo ir taip esą pagerinti audito sukritikuotą valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą.

Valstybinio audito ataskaita besiremianti LGSA tvirtina, kad savivaldybių priešgaisrinės pajėgos pranoksta PAGD pajėgas įsisavindamos lėšas, komplektuodamos techniką ir įrangą, modernizuodamos statinius, taip pat pagal gelbėjimo darbų skaičių.

Anot LGSA, per pastaruosius 5–7 metus departamentas atnaujino kelias gaisrines, tačiau daugelio kitų komandų pastatai neremontuojami, ugniagesiai gelbėtojai esą turi dirbti avarinės būklės, higienos reikalavimų neatitinkančiose vietose.

„Skirtingai nei PAGD, savivaldybės per atitinkamą laikotarpį suremontavo Pakruojo, Šilalės, Kretingos, Lazdijų, Vilniaus, Kauno, Ukmergės, Jonavos, Elektrėnų ir kitų rajono savivaldybių priešgaisrinių komandų pastatus“, – tvirtina LGSA vadovas.

Jis pažymi, kad be valstybės dotacijų, skiriamų savivaldybių priešgaisrinei funkcijai atlikti, savivaldybės kasmet savo lėšomis papildomai prisideda prie priešgaisrinės saugos funkcijos finansavimo tam skirdamos apie 10 mln. eurų.

Ministerija: dviejų lygių sistema neatitinka poreikių

BNS pateiktame komentare VRM nurodė, kad Lietuvoje veikianti dviejų lygių sistema, kurią sudaro savivaldybių priešgaisrinės tarnybos ir valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, yra fragmentuota ir neatitinka šių dienų poreikių.

Pasak ministerijos, savivaldybių tarnybos, kurių yra 48 – savarankiški PAGD nepavaldūs juridiniai asmenys, todėl problemiška užtikrinti tinkamą jų parengtį ir reagavimą, įsitraukimą į prevencinę veiklą.

„Skiriasi PAGD ir savivaldybių tarnybų ugniagesių pasiruošimas, materialinis aprūpinimas, atliekamų gelbėjimo darbų apimtis, todėl nelaimės atveju neužtikrinama vienodo lygio ir kokybės pagalba“, – teigia VRM.

Priešgaisrinės saugos įstatymo pakeitimo projektu ministerija siūlo įteisinti galimybę visoms savivaldybėms tarybos sprendimu prijungti savivaldybių priešgaisrinių tarnybų komandas prie PAGD pagal jungtinės veiklos sutartis.

Įstatymo projekte numatyta įtvirtinti vieningą ugniagesių rengimo sistemą, Ugniagesių gelbėtojų mokyklą įtraukiant į visoje Lietuvoje rengiamų ugniagesių mokymo procesą ir kvalifikacijos vertinimą.

Taip pat siūloma nustatyti vienodus gelbėjimo darbus visiems ugniagesiams gelbėtojams, PAGD pavesti prižiūrėti savivaldybės ugniagesių atliekamus priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo darbus.

Trumpėja reakcijos laikas, gerėja pajėgų valdymas

Ministerija 2022 metais inicijavo bandomąjį modelį, kurio tikslas – atskirose savivaldybėse savanoriškai prijungti savivaldos ugniagesių komandas prie PAGD, taip pradedant kurti centralizuotą sistemą.

Pirmoji šiame modelyje dalyvavo Radviliškio rajono savivaldybė. Pagal trišalę sutartį, kurią 2022 metų spalį pasirašė savivaldybė, VRM ir PAGD, savivaldybės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos funkcijos ir komandos nuo 2023-iųjų buvo perduotos departamentui.

Pasak ministerijos, savivaldybės priešgaisrinių pajėgų valdymas tapo efektyvesnis, nes optimizuota valdymo grandinė ir sutrumpėjo veiklos organizavimo procesai. Septyniems savivaldybėje esantiems padaliniams vadovauja vienas vadovas, o ne du, kaip iki bandomojo modelio, tai PAGD leidžia tiesiogiai ir operatyviai organizuoti padalinių darbą.

Taip pat užtikrinta, kad prijungtose ugniagesių komandose nuolat budėtų ir į įvykio vietą atvyktų ne mažiau kaip du ugniagesiai. Ministerijos duomenimis, prieš pajėgų sujungimą beveik pusėje išvykimų dalyvavo tik vienas ugniagesys.

VRM pažymi, kad 2022 metais kaimo vietovėse savivaldybės tarnybos ugniagesiai per 18 min. ar greičiau atvykdavo į 82,2 proc. gaisrų. 2023 metais, po pajėgų sujungimo, šis rodiklis pakilo iki 88,5 procento.

Ministerija pabrėžia, kad pagerinus ugniagesių žinias ir materialinę bazę išplėstas prijungtų komandų atliekamų gelbėjimo darbų spektras, taip pat taupomos valstybės biudžeto lėšos, kadangi dauguma PAGD viešųjų pirkimų atliekami centralizuotai, perkant didelius kiekius prekių ar paslaugų.

Nusprendus nesijungti, finansavimas savivaldybių tarnyboms nesikeistų

VRM teigimu, iki prijungiant savivaldybės ugniagesių komandas, jų darbuotojams nebuvo vykdomas kvalifikacijos kėlimas nei Ugniagesių gelbėtojų mokykloje, nei kitur.

„Per 2023 metus prijungtų komandų ugniagesiams Ugniagesių gelbėtojų mokykloje buvo suteiktas reikiamas profesinis pasirengimas – ugniagesiai mokėsi arba kėlė kvalifikaciją pagal 11 mokymo programų, kuriuose buvo apmokyta 100 proc. darbuotojų, bendras mokymo valandų skaičius sudarė 4,9 tūkst. valandų“, – komentuoja ministerija.

Anot jos, pakilus ugniagesių kvalifikacijai ir atliekant įvairensnių darbų, prijungtų komandų atlyginimas ugniagesiams pernai vidutiniškai augo beveik 35 procentais. Prijungtos ugniagesių komandos taip pat įtrauktos į prevencinę veiklą.

„Per 2023 metus jų darbuotojai vykdė penkias prevencines akcijas, kurių metu aplankė 633 gyventojų būstus. Iki bandomojo modelio Radviliškio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ugniagesių komandos prevencinės veiklos nevykdė“, – pažymi VRM.

Kaip nurodo ministerija, prie bandomojo modelio savanoriškai jau prisijungė ir Molėtų rajono bei Druskininkų savivaldybės.

VRM duomenimis, valstybės biudžeto specialioji tikslinė dotacija, skiriama savivaldybėms, kuriose veikia priešgaisrinės tarnybos, 2022 metais siekė 38,2 mln., 2024 metais – 43,7 mln. eurų.

„Toms savivaldybėms, kurių priešgaisrinės tarnybos neprisijungs prie PAGD, finansavimo modelis nesikeis – bus skiriama valstybės dotacija, kaip ir iki šiol. VRM dėjo ir toliau dės pastangas, kad finansavimas didėtų tiek PAGD, tiek savivaldybių tarnybų veiklai“, – priduria ministerija.