Artojas aria – gamta padeda

Oras žemdirbiams yra ir pagalbininkas, ir kenkėjas. Kaip orai padės šių metų derliui, paaiškės rudenį, o įpusėjus vasarai norime skaitytojus supažindinti su tais, kas rūpinasi, kad alkani neliktume. Pasižvalgius po javų laukus, atrodo, kad duonelės užteksime, bet apie tai geriausiai žino Elektrėnų savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus ve­dėjas Donatas Matijoška. Tiesa, pats vedėjas eidamas šias pareigas neseniai kojas apšilo – pavasarį jis pakeitė beveik 20 metų šiam skyriui vadovavusį Antaną Aleksiūną. Naujajam vedėjui žemės problemos irgi nėra svetimos. Į šias parei­gas jis atėjo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o ir skyriaus darbuotojai dirba taip, kad žemdirbiui padėtų. Apie žemdirbių vasarą ir kalbamės su skyriaus vedėju D. Matijoška.

A. L. Priminkite skaitytojams, kokį ūkį valdo Elektrėnų savivaldybė.

D. M. Savivaldybės teritorijoje 2020 m. sausio 1 d. buvo registruo­ti 1513 ūkininko ūkių, kurie valdė 5388 ha žemės ir vidutinis ūkio dydis savivaldybėje siekė 3,56 ha, tačiau nuo 2018 m. įvedus privalomą ūkininko ūkio duomenų atnaujinimą Ūkininkų registre, šių metų pradžioje didelė dalis ūkininkų ūkių buvo automatiškai išregistruoti iš ūkininkų registro. Priežastis – neatnaujinti duomenys Ūkininkų registre, o tai reiškia, kad šie ūkininkai nevykdė jokios ūkinės veiklos, nedeklaravo pasėlių ir neatnaujino savo duomenų ūkininkų registre. Todėl Ūkininkų registro duomenimis, 2020 m. gegužės 1 d. Elektrėnų savivaldybėje liko registruoti tik 711 ūkininkų ūkių, kurie valdė 4232 ha žemės, o vidutinis ūkio dydis išaugo iki 5,95 ha. Pagal šių metų pasėlių deklaravimo duomenis, savivaldybėje yra 24 ūkininkai, kurie deklaravo didesnius nei 100 ha žemės ūkio naudmenų plotus.

A. L. Kokios populiariausios savivaldybėje ūkio šakos?

D. M. Pagal Ūkininkų ūkių registrą, 2020 m. gegužės 1 d. 552 ūkiai registruoti kaip mišraus žemės ūkio ūkiai, 121 augalininkystės ūkis ir 29 gyvulininkystės ūkiai. Vyraujančia žemės ūkio kultūra išlieka javai (kviečiai, avižos, rapsai, miežiai, rugiai). Gyvulininkyste besiverčiantys ūkiai dažniausiai augina mėsinius galvijus, karves, avis.

A. L. Kuo dar savivaldybės ūkininkai verčiasi?

D. M. Daržininkyste besiverčiantys ūkininkai augina burokus, svogūnus, česnakus, morkas, bulves, kopūstus, salotas, agurkus. Didžiausias daržininkystės ūkis savivaldybėje pagal deklaruojamus plotus yra 70 ha. Mūsų turimais ­duomenimis, yra 24 ūkiai, kurie dalyvauja paramos programoje „Ekologinis ūkininkavimas“. Jie verčiasi ekologine augalininkyste, augina javus, daržoves ir kitas kultūras.

A.L. Kaip ūkininkus paveikė pandemija?

D. M. Kalbant apie pandemijos pasekmes ūkininkams, mano manymu, kaip ir visai šalies ekonomikai ji turėjo reikšmės, gal ne tokios akivaizdžios, kaip kituose versluose. Pandemija mažiau palietė ūkininkų kasmetinius darbus laukuose, tačiau gerokai sumažėjo pagamintos produkcijos realizavimo galimybės, krito pieno supirkimo kainos. Kalbant apie tai, ar tenkina ūkininkus žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, tai manau, kainos yra per mažos.

A. L. O kur ūkininkai realizuoja savo produkciją?

D. M. Apie žemės ūkio produkcijos perdirbimu užsiimančius ūkininkus informacijos neturime, realizuoti savo produkciją ūkininkai gali prekiaudami turgavietėse. Atskiro ūkininkų turgelio savivaldybėje nėra, ūkininkai naudojasi esamomis savivaldybės tarybos nustatytomis prekybos vietomis ir ten realizuoja savo užaugintą produkciją.

A. L. Kaip galima ūkininkams padėti?

D. M. Šiuo metu NMA (Nacionalinė mokėjimo agentūra) suteikia galimybę ūkininkams dalyvauti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programose įvairiose srityse ir gauti paramą. Bet tai daugiau priklauso nuo pačių ūkininkų, kai kurie tikrai sėkmingai naudojasi suteikta galimybe ir teikia paraiškas įvairiose programose bei gauna paramą. Populiariausios priemonės yra „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“, „Parama smulkiesiems ūkininkams“.

Savivaldybės administracijos Že­mės ūkio ir melioracijos skyrius stengiasi visada pagelbėti ūkininkams visais jiems rūpimais klausimais, tiek teikiant paraiškas, tiek gerinant ūkininkų turimos žemės kokybę (atliekami melioracijos darbai). Nors skiriamos valstybės dotacijos šiems darbams nėra didelės, bet jos paskirstomos taip, kad pirmiausia būtų prižiūrimos melioracijos sistemos, kurios aptarnauja naudojamus ūkininkų žemės ūkio naudmenų plotus, taip pat yra atliekami avariniai melioracijos darbai pagal gautus piliečių prašymus. Šiais metais jau turime 4 avarinius melioracijos projektus, kuriuos įgyvendinus buvo pagerintos sąlygos ūkininkauti.

Taip pat daug ūkininkų naudojasi ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos paslaugomis, kur yra tvarkoma ūkių buhalterinė apskaita ir padedama rengti paraiškas dalyvaujant įvairiose paramos programose. Ir, žinoma, ūkininkams visada padeda arba pakenkia gamta.

A. L. Vedėjui dėkoju už pokalbį, o ūkininkams linkiu, kad gamta niekada nei darbui trukdytų, nei derliui kenktų.