Artėjančio laivybos sezono pranašą greitai pamatysime ties Molyne

Nemuno ramybę kol kas drumsčia tik laukiniai paukščiai. Jokių ženklų, kad tai valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias. Bet tik kol kas. Jau šią savaitę Nemuno upę nusagstys ženklai – laivakelį, arba farvaterį ženklins bojai. Netrukus Nemuno upėje pasirodys laivybos sezono pranašai – žemsiurbės, kurios šioje upėje savo darbą pradės kaip tik Jurbarko rajone.

Kaip „Mūsų laikui” sakė VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos laivybos direktorius Aurelijus Rimas, šiais metais laivybos sezonas prasidės tuo pačiu metu, kaip ir praėjusiais metais, balandžio 16 dieną, tik truks savaite ilgiau. Ne 199 paras, kaip buvo pernai, o 206. Laivybos sezono pabaiga numatyta lapkričio 7 dieną. Kodėl toji data pavėlinta? „Bandome artėti prie tarptautinio Europos susitarimo dėl Europos vandenų kelių”, – sakė pašnekovas, paaiškinęs, kad tas susitarimas toks, kad laivyba turi vykti visus metus, o ten, kur upės užšąla, laivybos sezonas gali būti trumpesnis.

Laikantis šio principo, Lietuvoje laivybos sezonas turėtų trukti 219 parų. „Bandome artėti prie to skaičiaus”, – sakė A. Rimas, priminęs, kad tarybiniais metais ir pusę nepriklausomybės laikotarpio laivybos sezonas trukdavo 230 parų. Šį sezoną galima pratęsti. Pasak pašnekovo, esant palankioms oro sąlygoms, kelio valdytojas gali nustatyti tą laikotarpį ankstesnį ar vėlesnį. Svarbu, kad nustatytų parų skaičių būtų paženklintas kelias. Laivybos sezoną bus galima dar labiau pailginti atsigavus krovininei laivybai, kas yra prognozuojama. Galima būtų ir paankstinti, jei būtų poreikis, jei laivų savininkai prašytų laivybos sezono pradžią paankstinti, bet tokių prašymų nebuvo.

Ruošiantis sezono pradžiai, Nemunas bus pradėtas ženklinti ruože Jurbarkas–Rusnė jau kitą savaitę. Pirmuosius ženklus statys nuo Rusnės pusės link Jurbarko. Kaunas–Jurbarkas atkarpoje upę paženklins dar kitą savaitę. Tie ženklai – sustatyti žali ir raudoni bojai. Taip bus paženklintas laivakelis, arba farvateris. Kas toliau? Paskui prasideda gylių skelbimas vandens kelių direkcijos tinklalapyje pagal seklumas. Direkcijos hidrografijos skyriaus specialistai atlieka matavimus gylių, pagal kuriuos prognozuoja žemsiurbių darbą. Laivybos direktorius patikino, kad jau pirmą darbinį planą parengę. Važiuos derinti su Panemunių regioniniu parku, nes beveik pusė Nemuno yra saugomose teritorijose, todėl reikia derinti su parkais. Kaip tik ant stalo turiu Kaimelio–Molynės teritorijas, kur blogiausia situacija ir kur žemsiurbė pradės dirbti balandžio vidury kaip tik nuo Jurbarko pusės”, – „Mūsų laikui“ aiškino A. Rimas, turėdamas omeny sekliausią vietą ir vingiuotą laivakelį. Būtent ties Molyne pirmiausiai ir pasirodys žemsiurbė, kuri valys Nemuną.

Laivybos direktorius apgailestavo, kad smėlį pils į pakrantę, nes jo nėra kur padėti ir išvežti nėra kaip, nes aplinkosaugininkai nepageidauja, kad vežtų, o ir privažiavimo vietų nėra. Dar numatę valyti Nemuną ties Skirsnemune, Mastaičiais Žvyriasi, Kaniukais, Balandžiais, Ramoniškėmis, Kalnėnais ir kt.

Vidury balandžio viena iš dviejų žemsiurbių ir artės nuo Jurbarko, t.y., Molynės, link Kauno. Iš viso direkcija turi dvi žemsiurbes. Vidaus vandens kelių direkcija skelbia, kad Lietuvoje yra 822 km valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių, iš kurių eksploatuojami 429,7 km, taip pat 63,3 km yra vietinės reikšmės. Lietuva 1997 m. pasirašė Europos susitarimą dėl svarbiausių tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių (AGN susitarimas), kuriuo vidaus vandenų kelias Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos yra tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelias E41 (ilgis – 291,2 km). Kelyje E41 visą navigacijos laikotarpį turi būti palaikomi Jungtinių Tautų Ekonominės komisijos Vandens kelių tinklo pagrindinių standartų ir parametrų apraše TRANS/SC.3/144 nustatyti rodikliai.

Kelio E41 ruožui Klaipėda – Jurbarkas nustatyti šie matmenys: laivų ilgis – 100 m, plotis – 10 m, kelio gylis – 1,50 m (laivo grimzlė ne daugiau 1,30 m); ruožui Jurbarkas – Kaunas: laivų ilgis – 100 m, plotis – 10 m, kelio gylis – 1,20 m (laivo grimzlė ne daugiau 1,00 m). Palyginus su 2017 m., 2018 m. valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija ilgina eksploatuojamų valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių ilgį 5 km.

Apie Nemuną – iš tarpukario spaudos archyvų

„Mūsų laikas“ ta proga pasidomėjo, ką apie vandens kelius tarpukariu rašo tuometinė spauda. Suradome įdomių dalykų, kaip tokių, kad garlaivių savininkai nepatenkinti, kad jiems tenka konkuruoti su autobusais. Mat tą patį atstumą įveikti autobusu kainuoja šiek tiek mažiau nei plaukiant garlaiviu. Redakcija atrinko keletą tarpukario spaudos straipsnelių apie vandens kelius ir tuometines Jurbarko (ir ne tik) problemas (tekstų kalba pateikiama netaisyta – red. past.).

Jų sutvarkymas yra svarbus krašto ūkiui

Kaip sauskeliai ir kitos mūsų ūkio sritys, taip ir vandens keliai po D. karo, buvo apleisti. Didžiausias ir vienintelis vandens kelias Nemunas, tekąs per visą Lietuvą ir jungiąs Kauną su Klaipėda, laivininkystei bei miško plukdymui buvo mažai tinkamas. Kaip sauskeliais, taip ir vandens keliais vyriausybė pradėjo rūpintis ir juos tvarkyti. Todėl vandens kelių tarnyba, suprasdama Nemuno reikšmę prekių transportui, laivininkystei ir apskritai krašto ūkiui, paruošė Nemuno vagos reguliavimo projektą, o nuo 1929 metų prie pat Kauno pradėjo vagos reguliavimo darbus. Kasmet vykdant Nemuno reguliavimą pagal paruoštą planą, pirmoje eilėje reguliuojamos sekliausios, ypatingai trukdančios susisiekimą vietos Kauno-Smalininkų ruože. Be to, pagreitintu tempu remontuojami ir atstatinėjami Rusnės vandens kelių rajone reguliavimo įtvarai, kurie karo metu buvo mažai prižiūrimi ir apirę.

Iš viso Nemuno vagos, pastatant 11,743 mt būnų, jau sureguliuota apie 12 km ir tam reikalui išleista apie 1 mln litų. Nemuno vagos sutvarkymas turi reikšmės ne tik laivininkystei, bet ir apsisaugojimui nuo potvynių. Didelė šių metų nelaimė ypač verčia tuo reikalu pasirūpinti. Taip pat tvarkomi ir kitų upių vandens keliai. Taip pat tvarkomi ir kiti uostai. Praėjusiais metais Jurbarke, Mituvos upėje, baigtas statyti naujas uostas, kuris turi daugiau kaip pusę ha žemės pylimu apsaugotą baseiną. Jurbarke daugiausia žiemoja garlaivių. Kol nebuvo uosto, jie žiemojo tiesiog Mituvos upėje. Šių metų vandens kelių bei uostų tvarkymui paruošiamieji darbai buvo atliekami žiemos metu. Darbus atliko bedarbiai darbininkai, ir tam reikalui buvo skirta 173 tūkst. litų. Žiemos metu darbai buvo vykdomi žiemos uoste ir miškuose, kur buvo ruošiama medžiaga vasaros darbo sezonui (fašinos, kuolai, akmenys ir kt). Kasdien dirbo nuo 100 iki 450 darbininkų. Šiemet susisiekimo ministerijos lėšomis numatoma tęsti Nemuno reguliavimas tarp Kauno ir Smalininkų. Šiuo metu eina paruošiamieji darbai. Be to, rūpinamasi valstybės ir gyventojų naudai įstatymais sutvarkyti plaukiojimas ir plukdymas vidaus vandens keliais, o taip pat sutvarkyta vidaus vandens teisinė padėtis.“

Kiek kainuoja plaukti garlaiviu

„Lietuvos aido“ 1932 metų liepos 13 dienos numeryje spausdinamas straipsnis, pavadinimu „Navigacija Nemune“. Straipsnelis pradedamas nuo to, kad dabar Nemune yra 24 garlaiviai, kurie priklauso įvairiems savininkams ir kad jie tarp savęs nekonkuruoja. „Kiekvieną dieną į Kauno prieplauką septyni garlaiviai atplaukia ir tiek pat iš čia išplaukia. Garlaivininkų įsitikinimu, konkurencija neišsimoka ir per konkurenciją jiems tenka, girdi, pridėti. Nekonkuruojant, nors ir mažiau keleivių važiuoja, bet pajamų būna nemažiau kaip per konkurenciją. Be to, sako, nekonkuruojant ir jiems mažiau vargo, ir keleiviams daugiau patogumo, nes nėra susikimšimo. Jie nusiskundžia, kad garlaivius dabar konkuruoja einantieji į Jurbarką ir Veliuoną autobusai. Mat, garlaiviu į Jurbarką kaštuoja 5 litus, o autobusu 4, todėl garlaivių savininkai šiuo ruožu šiomis dienomis žada paleisti dar vieną visai naują didelį autobusą, kuris jiems kaštuosias apie 30 tūkst. litų. Jie pasiryžę žūtbūt navigacijos metu šiame ruože susisiekimą išlaikyti savo rankose. Kiekvieną dieną garlaiviais į Kauną atplaukia iki 1300 žmonių. Iš Kauno šiuo metu garlaiviais prekių išveža mažai, kiek daugiau atveža iš Klaipėdos į Kauną.

„Vandens keliai pigiausi” (Lietuvos aidas 1936 05 13)Panaudota „Tarpukario architektūra“ svetainėje surinkta info.