Artėja vasara: kokiems nuostoliams turi ruoštis Lietuvos gyventojai

Artėjanti vasara atneša ne tik daugiau šilumos ir laiko gamtoje, bet ir grėsmingų gamtos stichijų. Sinoptikų periodiškai skelbiami įspėjimai apie besiartinančią audrą ar liūtį kol kas yra dažnesni už gerų vasariškų orų prognozes.

Savo ruožtu draudikai ragina gyventojus pasidomėti, kokių netikėtumų šiemet gali atnešti gamtos stichijos. Paskutiniai keleri metai Lietuvoje parodė, kad gamta tampa sunkiai prognozuojama, o Lietuvos gyventojai vis dažniau susiduria su naujais iššūkiais, kylančiais dėl besikeičiančių oro sąlygų ir klimato nepastovumo. Smarkios liūtys ir potvyniai, šiltuoju metų laiku staiga pasirodanti kumščio dydžio kruša, vis dažnesnės ir galingesnės audros, o dabar net viesulai jau nebėra neįprasti Lietuvos klimatui.

Stichiniai reiškiniai sukelia vis daugiau finansinės žalos

 „Pastebime, kad kasmet daugėja dėl stichinių nelaimių padarytos žalos besikreipiančių gyventojų ir įmonių. Deja, ir padaryti nuostoliai taip pat auga. Štai 2021 m. liepą nuo užklupusios liūties nukentėjo 208 mūsų klientai, 2022 m. sausį nuo vėtros nukentėjo 325 klientai, 2023 m. rugpjūtį nuo liūčių ir vėtros nuostolių patyrė jau 627 klientai, o 2024 liepą stichija žalos padarė net 811 mūsų klientų. Taigi matome, kad kasmet nukentėjusiųjų sparčiai daugėja“, - pastebi „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.

Pasak jos, dažnėjantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai sutrikdo įprastą žmonių, namų, ūkių gyvenimą ir pareikalauja vis didesnių gyventojų lėšų, kurias tenka skirti nuostoliams padengti.

 „Gjensidige“ ekspertė atkreipia dėmesį, kad ne visuomet gyventojai gali patys susimokėti už remontą po stichinių nelaimių, jiems pagelbėti tenka ir valstybei, ir artimiesiems. Kartais tenka pinigų prašyti ir visos visuomenės, rengiant paramos rinkimo akcijas.

„Kartu su galingais stichiniais gamtos reiškiniais turi keistis ir mūsų dėmesio laukas bei įpročiai. Norint sėkmingai prisitaikyti ir sumažinti galimus nuostolius, būtina imtis papildomų saugumo sprendimų, įskaitant draudimą, kurie padeda nenuspėjamose situacijose“, - pabrėžia V. Katilienė.

Kaip pasiruošti gamtos negandoms

Ką galime padaryti patys, kad mažiau nukentėtume nuo stichijų? Draudimo bendrovės ekspertė sako, kad dalies nuostolių galime išvengti tinkamai prižiūrėdami savo turtą - būtina padaryti ūkinius namų darbus, kad gamtinės stichijos padarytų kuo mažiau nuostolių.

V. Katilienė rekomenduoja pavasarį atidžiai iš išorės apžiūrėti savo namą – tiek privatų, tiek daugiabutį – ir patikrinti, ar po žiemos tvirtai laikosi stogas, ar nereikia sutvirtinti tvorą, ar prie namų nėra senų lengvai lūžtančių medžių ir pan. Jei matome netvirtai besilaikantį lietvamzdį, jį taip pat reikėtų pritvirtinti, nes audros atveju jis gali būti nuplėštas ir išdaužti langą. 

Išgirdus informaciją, kad artėja liūtis, kruša ar vėtra, svarbu įsivertinti, kokių priemonių reikėtų imtis, kad namai, automobiliai ir žmonės nenukentėtų. Po pernykštės audros, kuomet nemaža dalis Lietuvos gyventojų ilgesniam laikui liko be elektros, vertėtų apsvarstyti, kokių priemonių reikia namuose ar ūkyje, kad galima būtų kelias dienas išgyventi be elektros tiekimo – pradedant žvakėmis namams pasišviesti ir baigiant generatoriais ūkiuose.

Gyventojai tampa atsakingesni

„Matome, kad kiekvienų metų stichija turi savitą braižą – 2023 m. kritusi stambi kruša smarkiai daužė visus paviršius, pernai praūžusi vėtra vartė medžius, kurie nutraukė elektros laidus, prieš kelerius metus vykusi liūtis sukėlė potvynius, kuomet skendo net prekybos centrai. Taigi numatyti ir pasiruošti visiems įmanomiems įvykiams nelabai turime galimybių”, - neslepia draudimo ekspertė.

Kalbėdami apie gamtos stichijų atnešamą žalą turime pasidžiaugti, kad Lietuvos žmonių sąmoningumas auga ir vis daugiau gyventojų apdraudžia savo turtą. Lietuvoje būsto išdraustumas didėja, ir tai reiškia, kad lieka vis mažiau atvejų, kuomet žmonės patys turi susimokėti už nuplėšto stogo ar užlieto namo remontą.

Be to, gyventojai renkasi ir platesnę draudimo apsaugą, tai yra apdraudžia ne tik patį namą ar butą, bet ir jame esantį turtą, kuris neretai taip pat nukenčia per stichines nelaimes, pavyzdžiui, buitinė technika, namų įranga ir pan.

Draudikai prašo supratingumo

„Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė neslepia , kad stichijos atneša daug rūpesčių ne tik nukentėjusiems gyventojams, bet ir draudimo bendrovėms bei gelbėjimo, remonto paslaugas teikiančioms įmonėms.

Praūžusi audra ar liūtis vienu metu padaro žalos didžiuliam kiekiui namų, butų, automobilių, patalpų. Tad draudikams ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms iškyla labai didelis resursų klausimas – kaip vienu metu kuo greičiau padėti tokiam dideliam nukentėjusių klientų skaičiui. Tad po praūžusios stichijos tenka dirbti keliomis pamainomis, be poilsio dienų ir savaitgalių, pasitelkus papildomus žmogiškuosius ir kitus resursus”, - pasakoja draudimo bendrovės atstovė.

Ji sako, kad dėl gamtos stichijų nukentėjusių klientų draudikai ir pagalbos tarnybos prašo kantrybės: kadangi vienu metu nukenčia labai daug pastatų, namų ūkių, automobilių, visų besikreipiančių skubiai aptarnauti nespėjama, todėl pagal galimybes siūloma patiems likviduoti stichijos padarinius, pradėti remonto darbus, už kuriuos draudimo bendrovė neilgai trukus atlygins.

Draudimo ekspertė sako, kad gamta kasmet atneša vis naujų iššūkių - kas buvo netipiška, tampa kasdienybe. Todėl būtina priimti naują realybę ir tinkamai jai pasiruošti.