„Artea“: Lietuvos BVP šiemet augs lėčiau – 2,7 proc.

„Artea“ (buvęs Šiaulių bankas) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,7 proc. – 0,1 proc. punkto mažiau nei 2024-aisiais, o kitais, 2026 m., didės dar lėčiau – iki 2,5 proc.

Nepaisant išaugusio neapibrėžtumo, Lietuva šiemet turėtų išlaikyti pernai pasiektą ekonominį tempą, o JAV pradėtų prekybos karų poveikis Lietuvai ir kertinėms eksporto rinkoms bus ribotas, teigia bankas.

„Tirštas neapibrėžtumo rūkas reiškia, kad visi vaikščioja labai mažais žingsneliais“, – makroekonomikos apžvalgoje antradienį kalbėjo „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Vidutinė metinė suderinto vartotojų kainų indekso (SVKI) infliacija augs 3,6 proc., palyginus su trumpu atokvėpiu 2024 m., kai infliacija augo 0,9 proc. Pasak „Artea“, kainas kilstelėjo brangsiančios paslaugos maistas, padidėję akcizai ir CO2 dedamoji degalams.

Anot I. Genytės-Pikčienė, atslūgusi infliacija leis ECB šiemet toliau karpyti palūkanų normas dar, tikėtina, net 3 kartus.

„Dabartinėmis aplinkybėmis palūkanų normų mažinimo trajektorija yra pakritusi. Dabar EURIBOR bazinės palūkanų normos siekia 2,5 proc., tačiau tikimasi, kad dabartinėmis infliacijos aplinkybėmis, jos bus apkarpytos dar bent 3 kartus ir metų gale sieks 1,5 proc.”, – teigė „Artea“ ekonomistė.

Anot banko vertinimo, kreditavimo procesai dėl to įsibėgėja, gerokai sparčiau negu pernai auga paskolų portfelis tiek gyventojams, tiek įmonėms.

„Kreditų maržos susitraukė, o paskolų portfelio kokybė išlieka aukšta. Kaip valstybė, turime vieną mažiausių valdžios sektoriaus skolų Europos Sąjungoje, o tai duoda itin reikalingumo manevringumo laikotarpiu, kai reikės investuoti į gynybą”, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

Atpigęs skolinimas ir išaugusi kredito paklausa gaivina ir būsto rinką, sako ekonomistė.

Tiesa, prislopo lietuvių optimizmas ir jų lūkesčių rodiklis krito, kur ji ilgą laiką pirmavo. Vartotojų lūkesčių rodiklis Lietuvoje 2025 m. balandį krito 0,1 proc. punktu, šalį aplenkė kaimyninė Lenkija, kur rodiklis praėjusį mėnesį siekė augo 1,1 proc.

„Darbo rinka išlieka atspari ir dinamiška, tačiau naujų darbo vietų sukuriama palyginti kukliai“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak prognozių, nedarbo lygis šiemet sieks 6,8 proc., o 2026 m. šoktels iki 7,1 proc.

„Lietuva pasižymi gana seklia darbo rinka. Tiesa, darbuotojų skaičius neauga taip sparčiai, kaip norėtųsi ekonominio augimo metu. Stabilus nedarbo lygis indikuoja, kad darbdaviai bando išlaikyti savo darbuotojus ir yra atsargioje pozicijoje“, – teigė ekonomistė.

Pagal „Artea“ prognozes, vidutinis darbo atlygis prieš mokesčius augs 8,7 proc., o kitais metais – 7,8 proc.

„Lietuva išgyvena ekonomikos transformaciją, kai mes keičiamės į aukštos pridėtinės vertės kūrėją. (...) Pramonėje nebegalime konkuruoti su Rytų Azijos ar net kai kuriomis Europos šalimis, kur darbo kaštai yra mažesni. Tai gali sukurti tam tikrus ekonominius vakuumus“, – aiškino I. Genytė-Pikčienė.

Anot „Artea“ ekonomistės, žaliavų kainų indeksų kreivės svyra žemyn, OPEC+ didina pasiūlą, kovą dėl rinkos dalies, o dėl pasiūlos pertekliaus nukritus kainoms, JAV naftos ir dujų gavėjams didinti gavybos pajėgumus – neapsimoka.

„Čia naujienos yra geros. (...) Tai bus svarbu Lietuvos vartotojams, kadangi tai reikš pigesnį kurą, pigesnę energiją, slopins infliacijos procesus euro zonoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, visos šios dedamosios rodo, kad infliacija, kaip problema, artimoje ateityje gali būti pamiršta.

Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą SVKI apskaičiuota infliacija balandį siekė 0,2 proc., o metinė – 3,6 proc., skelbė Valstybės duomenų agentūra.

Tuo metu vidutinė metinė infliacija pagal SVKI balandį sudarė 1,8 proc.