Ar­bo­ris­ti­kos ins­pek­to­rius: „Die­vu­liau bran­gus, vi­sa Lie­tu­va links­niuo­ja tuos jū­sų me­džius“

Mirš­tan­čiu Pri­si­kė­li­mo aikš­tės ąžuo­lu ir ke­liais kle­vais su­si­rū­pi­nę Šiau­lių val­di­nin­kai pa­ga­liau iš­drį­so tar­tis su pro­fe­sio­na­lais. Me­džiams gel­bė­ti į Šiau­lius iš Vil­ka­viš­kio bu­vo pa­kvies­tas ar­bo­ris­ti­kos ins­pek­to­rius Re­nal­das Ži­lins­kas – pir­ma­sis Lie­tu­vo­je Eu­ro­pos ar­bo­ris­ti­kos ta­ry­bos ser­ti­fi­kuo­tas ar­bo­ris­tas, tu­rin­tis Eu­ro­pos ar­bo­ris­ti­kos tech­ni­nio eks­per­to (ETT) kva­li­fi­ka­ci­ją.
 

„Gelbėsime“

Šiauliuose apsilankęs ir skurstančius bei mirštančius Prisikėlimo aikštės medžius apžiūrėjęs arboristikos inspektorius atviras: „Jūs geriau paklauskite, kas Lietuvoje apie jūsų medžius nežino. Dievuliau brangus, visa Lietuva linksniuoja tuos jūsų medžius. Net paskaitose naudojau fotografijas iš Šiaulių, buvo labai geras pavyzdys, kaip kankinami medžiai. Bet čia visos Lietuvos problema, nieko išskirtinio. Nesuprantu, iš kur tas vajus kirsti medžius. Miesto aikštes padaro aerodromais, betono aikštėmis, o tada bando gelbėti.“

Pasak R. Žilinsko, masiškai iškirsti sveiki medžiai bulvare buvo visiškas absurdas. Jo nuomone, kai medžiai kertami pagal projektinius sprendinius, kai tikrai reikia nukirsti dėl kokio nors naujo objekto, yra viena. „Bet kai kerta sveikus medžius, kuriuos sąmoningai „ekspertų“ pagalba padaro pavojingus, sergančius, – absurdų absurdas. Iškirsti sveikus medžius ir juos pakeisti rykštėmis buvo visiškai neadekvatus sprendimas. Nekompetencija, nekompetencija. Projektuotojų“, – sako jis.

– Šiaulių miesto savivaldybė jus pasikvietė pasitarti, kaip išgelbėti Prisikėlimo aikštės mirštantį ąžuolą ir kelis klevus?

– Na, taip. Buvau atvažiavęs. Pakvietė apžiūrėti ir pasiūlyti sprendinių. Mūsų įmonė turi gerųjų pavyzdžių, yra atgaivinusi nykstančių medžių Vilkaviškyje, Šakiuose. Nykstančias liepas dabar gaiviname Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

– Ir kokios išvados po vizito Šiauliuose?

– Gelbėsime. Dėl vieno ąžuolo galbūt pavėluota, o kitus ąžuolus bandysime. Bandysime ir labiausiai skurstantįjį gelbėti. Kai ąžuolas numetęs lapus, dar nereiškia, kad jis žuvo. Medis – gyvas organizmas, jis jaučia, kada energijos eikvoti, kad išgyventų, nebereikia. Todėl sutrumpina vegetacijos laikotarpį, numeta lapus ir laukia kito vegetacinio laikotarpio. Jei kitą pavasarį lapai nesprogs, tada bus išvada, kad jis žuvęs. Jei sprogs, pasistengsime jam padėti. O gyvenimo sąlygas pagerinsime dabar, kad jis turėtų už ko kabintis.

Problema – ir didžiulis šviesus „ekranas“ aikštėje

– Kokios priežastys lėmė, kad medžiai Prisikėlimo aikštėje ėmė mesti lapus?

– Visi gali linksniuoti, kad rekonstrukcijos metu ąžuolui buvo nukapotos šaknys, bet tokiu atveju visi būtų numetę lapus, nes visiems buvo šaknys nukapotos. Rekonstrukcija, pritariu, turėjo įtakos, polajis paliktas labai mažas. Bet yra ir daugiau faktorių. Pirmiausia – Lietuvoje jau kelerius metus turime ekstremalias vasaras, sausra buvo. Medžiui sąlygos pasireiškia ne iš karto, jis inertiškas organizmas, pamažu išsekina resursus.

Matosi ir tai, kad aikštėje žiemą buvo gausiai pilta druskos, ji pateko į polajį, ten net žolė nebeauga. Ąžuolas buvo pradėtas laistyti, bet aš buvau atsivežęs zondą, paaiškėjo, kad sudrėkintas tik paviršius – 3–4 cm. Mums atrodo, kad paliejome, bet ąžuolas vandens negavo.

Dar vienas svarbus dalykas – ąžuolai auga betono plote, kuris sukaupia didžiulį kiekį šilumos. Šilumos kiekį sukaupia ir tamsus važiuojamosios dalies asfaltas. Medis auga naktį, tačiau dėl šilumos kiekio jis naktį neatvėsta, kad galėtų funkcionuoti. Medis ginasi nuo karščio, kuris per didelis. Toks ekstremalus gyvenimas sveikatos jam nepriduoda.

Dar viena problema – didžiulis šviesus „ekranas“ aikštėje. Jis padidina šviesos intensyvumą lyg veidrodis, o mūsų medžiai neprisitaikę prie padidėjusio šviesos intensyvumo. Sudėjus visus faktorius į krūvą, turime rezultatą – nuvytusius medžius.

– Kaip ketinate medžius gelbėti?

– Kiek matėme, dirvožemis po medžiais smarkiai suplūktas. Tai reiškia, kad drėgmės ir deguonies patekimas į šaknyną yra apribotas. Reikia supurenti dirvožemį, pakeisti negyvą į prisotintą reikalingų medžiagų. Tai nėra trąšos, o biostimuliatoriai, kurie padeda medžiui pasisavinti tai, kas yra žemėje. Jei medį tręši, jis naudingų medžiagų pats nebeieškos. Pavyzdys galėtų būti naujai pasodinti bulvaro medžiai, kuriuos reikia nuolat tręšti. Jie medelynuose taip augti „išmokyti“. Be to, polajui paliktas vazono dydžio plotas, šaknynas negali vystytis, todėl tręšti būtina.

Svarbiausia medis, o ne politinės rietenos

– Jau sudarėte su Savivaldybe sutartį dėl medžių gelbėjimo darbų?

– Kol kas ne. Sąmatą pateikėme, kiek kas kainuoja. Ketiname gelbėti visus ąžuolus ir du klevus. Vilkaviškio aikštėje ketverius metus „žaidėme“ su ąžuolais ir šiemet matome, kad darbas nenuėjo perniek, medžiai ima atsigauti. Šakiuose procesas nebuvo toli pažengęs, po metų medžių būklė ėmė gerėti. Visada viltis yra.

Man svarbiausia yra medis, o ne politinės rietenos. Baisiai skauda širdį ir baisiai nesmagu, kada iš medžio padaroma politika. Vieni aiškina, kad jūs ne taip darote, o kiti – kad reikia kitaip daryti. Aš atsiribojęs nuo politikų, man nesvarbu, kas yra meras, vicemeras. Man svarbiausia medis, aš matau problemą ir turiu jį išgydyti. Jei matau, kad yra šansas išgelbėti, tuo ir užsiimu.