Ar verta baimintis pašto pertvarkos?

AB „Lietuvos paštas“ jau seniai kalba apie naujoves ir pertvarką. Kaišiadorių savivaldybė pateko į paskutinį mobilaus laiškininko programos įdiegimo etapą. Nuo vasario 25 d. bus pertvarkyti Žaslių, Palomenės, Paparčių ir Kruonio paštai. Paštų teritorijas aptarnaus bei klientus pertvarkomuose paštuose priims 5 mobilieji laiškininkai. Savivaldybėje nepertvarkyti liks tik Kaišiadorių, Rumšiškių, Žiežmarių ir Pravieniškių paštai. Kad gyventojai priprastų prie naujos pašto darbo tvarkos, metus vyks pereinamasis pertvarkos laikotarpis.

Paštas skelbia, kad įgyvendinus projektą, klientai lengviau gaus pašto paslaugas, nes patiems nebereikės eiti į pašto skyrių – laiškininkas atvažiuos į kliento namus, darbuotojams padidės darbo etatai, jie gaus naujus tarnybinius automobilius ir išmaniąsias planšetes, tad visos operacijos vyks sklandžiau ir greičiau.

Teigiama, kad jau dabar 70 proc. visų pašto paslaugų vykdoma per laiškininkus, tad didesnio pokyčio gyventojai nepajus. Kiekviena pertvarka atneša naujovių, kurios ne visada lengvai suprantamos vartotojams. Apie pašto pertvarką ir galimus iššūkius klausėme Lietuvos pašto Korporatyvinių reikalų departamento komunikacijos projektų vadovės Aušros Kurtkutės.
Ar mobilusis laiškininkas užtikrins visas paslaugas, kurias iki šiol teikė Kaišiadorių savivaldybėje pertvarkomi paštai?

Įgyvendinus mobilaus laiškininko projektą, kaimiškų vietovių paštai bus pertvarkomi, miesto paštai liks nepakitę. Įvedus mobilaus laiškininko projektą, nereiškia, kad kaimiškų vietovių gyventojai liks be pašto paslaugų – 1 metus vyks pereinamasis laikotarpis, kad gyventojai priprastų prie pokyčių: įprastas paštas jų miestelyje dirbs trumpiau, jo patalpose tam tikromis valandomis lauks mobilus laiškininkas, kuris suteiks visas pašto paslaugas. Po pereinamojo laikotarpio liks tik centrinis paštas, iš kurio kasryt pas gyventojus išvyks mobilūs laiškininkai.

Mobilų laiškininką gyventojai į namus galės iškviesti dėl pašto paslaugų: norint įsigyti pašto ženklų, išsiųsti pašto siuntas; jeigu iš pirmo karto nepavyko pristatyti siuntos ir gyventojas nori, kad ji būtų pristatyta pakartotinai, jei gyventojai nori užsiprenumeruoti spaudą. Finansinės paslaugos (perlaidos ir įmokų surinkimas) yra papildoma paslauga, kurią teikia Lietuvos paštas, tačiau tik dėl jų išsikviesti laiškininko į namus negalima – šias papildomas paslaugas jis suteiks atvykęs dėl pašto paslaugų. Tuo pačiu jis galės parduoti vokų ar atvirukų bei suteikti kitas pašto paslaugas. Gyventojui pageidaujant ir užsakius, mobilus laiškininkas atveš kitų mažmenos prekių, kurių yra pašto skyriuose.
Kiekviena pertvarka atneša naujovių, kurias reikia perprasti. Kokiomis priemonėmis gyventojai informuojami apie pokyčius pašte?

Gyventojai bus informuojami skrajutėmis į pašto dėžutes, prieš mėnesį kabės apie tai informuojantys plakatai pašto skyriuose ir pastovėjimo vietose, taip pat informacija platinama žiniasklaidos priemonėms, kad pasidalintų pokyčiais su savo skaitytojais.
Ar dėl pertvarkos reikės atleisti darbuotojų? Jei taip, kiek jų bus atleista visoje Lietuvoje ir Kaišiadorių savivaldybėje?

Mobilių laiškininkų paslaugos įdiegimu siekiama didinti pašto paslaugų prieinamumą ne tik Lietuvos kaimo gyventojams, bet ir gerinti sąlygas pašto darbuotojams. Dabar kaimo darbuotojai paštuose dirba apytiksliai 0,63 etato, o dirbs beveik pilnu etatu (0,93). Taip pat jiems dirbant mobiliaisiais laiškininkais, kils ir alga. Vidutiniškai Lietuvos pašto laiškininkui atlygis pakils apie 200 eur. Šiuo metu Kaišiadoryse vyksta mobilių laiškininkų komandos atrankos procesas, tikėtina, kad atitikę šiai pozicijai būtinus reikalavimus, dirbti liks visi senieji laiškininkai.
Mobiliesiems laiškininkams keliama nemažai reikalavimų, ko nebuvo anksčiau – ir vairuotojo pažymėjimą būtina turėti ir planšete gebėti naudotis. Tad įdomu, ar lengva rasti tinkamų darbuotojų Kaišiadorių savivaldybėje?

Taip, laiškininkai turi prisitaikyti prie kintančių vartotojų – visi klientai nori būti aptarnauti greitai ir moderniai, be to, siuntų kiekiai didėja, tad joms apdoroti reikia išmanių priemonių. Visuose su klientų aptarnavimu susijusiuose sektoriuose diegiamos išmanios priemonės – to reikalauja kintanti ir konkurencinga rinka. Savo darbuotojus apmokome dirbti su naujomis darbo priemonėmis, tad tie, kurie nori, labai greitai visko išmoksta ir sakosi nenorintys grįžti prie popierių pildymo ranka. Tačiau praktika rodo, kad kituose Lietuvos rajonuose problemų dėl darbuotojų trūkumo praktiškai nėra – regionuose yra ir nemažai jaunų ar vidutinio amžiaus žmonių, kurių darbas su planšetėmis negąsdina.
Žmonės nuo seno įpratę laikraščius prenumeruoti pašte. O kaip po pertvarkos vyks prenumeratos procesas?

Mobilusis laiškininkas paslaugas teikia įvairesniais būdais nei anksčiau, todėl ir užsisakyti spaudos leidinio prenumeratą galima pasirinkus klientui patogiausią būdą: 1. Kai mobilusis laiškininkas paslaugas teikia atvykęs į kliento namus. 2. Kai mobilusis laiškininkas atvyksta į namus iškviestas telefonu 8 700 55 400 dėl pašto paslaugų. Tuo pačiu jis suteiks ir visų kitų klientui reikalingų paslaugų, tarp jų – ir spaudos leidinių prenumeratą. 3. Kai mobilusis laiškininkas klientų laukia specialioje paslaugų teikimo vietoje numatytu laiku, kuris yra nurodytas ant viešai naudoti skirtos (geltonos) pašto dėžutės. Tiksli laiškininko paslaugų teikimo vieta bus nurodyta seniūnijos skelbimų lentoje.

Taip pat ją galima rasti tinklalapyje www.lietuvospastas.lt. Paslaugų teikimo vietoje neimamas prenumeratos užsakymo mokestis. Taip pat užsisakyti spaudos leidinių galima Lietuvos pašto tinklalapyje www.prenumeruok.lt arba paskambinus klientų informacijos telefonu 8 700 55 400, arba parašius info@post.lt ir atlikus bankinį mokėjimą klientui patogiausiu būdu.
Šiandien išbandėme bendrąjį numerį, išklausėme autoatsakiklio pranešimą, pakalbėjome su konsultantu. Manome, kad garbaus amžiaus žmogui ši sistema yra per sudėtinga. Gruodį viena nevaikštanti senjorė skambino į redakciją, klausdama apie prenumeratą. Sakė bandžiusi skambinti į paštą, bet nepavyko. Esame sulaukę ir daugiau prenumeratorių skambučių dėl pašto veiklos. Ar galės kaimų gyventojai telefonu tiesiogiai susisiekti su savo kaimo mobiliuoju laiškininku?

Ne, su laiškininku tiesiogiai susisiekti gyventojai negali dėl kelių priežasčių – darbuotojai kartais keičiasi, tad užtikrinti, kad nebedirbantis žmogus negautų skambučių – negalime, be to, laiškininkų darbas – išnešioti prenumeratą, siuntas ir korespondenciją, o atsakyti į skambučius, ypač vairuojančiam mobiliam laiškininkui, yra sudėtinga ir užima papildomai laiko. Nuolat investuojame į skambučių centro techninę bazę, samdome papildomai darbuotojų, nes jų tiesioginis darbas – priimti užsakymus ir reaguoti į nusiskundimus, todėl visi užsakymai vykdomi bendruoju numeriu 8 700 55 400. Tiesa, gyventojai, pamatę mobilų laiškininką (atvažiavusį pas kaimyną ar važiuojantį pro šalį) ar pas juos su spauda atvykusį laiškininką, gali tiesiogiai paprašyti paslaugų – tam skambinti į bendrąjį numerį nereikia. Dėl skundų (negautos prenumeratos, siuntos ar informacijos), skambinti reikia į skambučių centrą bendruoju numeriu – 870055400 arba rašyti žinutę Lietuvos pašto Facebook paskyroje. Skambučių centro specialistai turi visas būtinas žinias ir įrankius problemas padėti išspręsti kuo greičiau.
Ar pasikeis pašto korespondencijos siuntų ir pensijų pristatymas į namus?

Prenumeruotų spaudos leidinių, pašto korespondencijos, pensijų ir socialinių išmokų pristatymas į namus vyks taip, kaip ir dabar – laiškininkai ir toliau įprastai atlieka jiems skirtą kasdienį darbą.
Leidėjų nuogąstavimai

Lietuvos pašto pertvarka itin susirūpinę Lietuvos leidėjai, kurie mano, kad pertvarka gali neigiamai paveikti leidėjus. Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, atstovaujama valdybos pirmininkės Vilijos Butkuvienės, pašto vadovei Astai Sungailienei adresavo pareiškimą dėl spaudos prenumeratos trikdžių įgyvendinant mobilaus paštininko projektą: „Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija reiškia didelį susirūpinimą dėl mobilaus laiškininko projekto įgyvendinimo nesklandumų, kurie riboja kaimiškųjų teritorijų gyventojų galimybes laiku užsiprenumeruoti spaudos leidinius ateinantiems metams.

Sunkus prieinamumas prie prenumeratos užsakymo, kaimuose pašto skyriai uždarinėjami, o tiesioginis kontaktas laiškininko ir galimo prenumeratoriaus yra neįmanomas. Prenumeratos kiekių mažėjimas akivaizdžiai atsilieps gyventojų galimybei skaityti vietinius laikraščius ir spaudos leidinių redakcijų finansinei padėčiai. Tai yra prielaidos dar labiau didėti socialinei regionų atskirčiai“, - rašo V. Butkuvienė.

Pareiškime įvardijami konkretūs pašto veiklos trūkumai: 1) kad antrasis pertvarkos etapas pradėtas paskutinį metų mėnesį, kuomet paštų darbuotojams gerokai sunkesni darbo krūviai, 2) mobilieji paštininkai daug kur yra nauji darbuotojai, nepažįstantys teritorijų, žmonių, todėl laikraščio pristatymo laikas užsitęsia, kai kurių kaimiškųjų teritorijų prenumeratoriai laikraštį gauna ne jo išleidimo dieną, o tik po kelių dienų, 3) dėl įtempto darbo naujai pasamdyti mobilieji laiškininkai atsisako darbo pareigų, o kol surandamas naujas darbuotojas, prenumeratoriai negauna spaudos, 4) asociacija pageidauja, kad gyventojai su mobiliaisiais paštininkais galėtų susisiekti tiesiogiai, o ne per bendrą numerį, kuris yra didelis išbandymas vyresnio amžiaus žmonėms, 5) asociacijos nariai ne kartą susidūrė su pašto darbo nesklandumais, susijusiais su prenumerata. Nors ne kartą pašto prašyta informuoti apie nesklandumus, susijusius su prenumerata, tačiau informavimo sistema, teigiama, iki šiol išliko chaotiška. Leidėjų asociacijos laiške nurodyta ir daugiau pastabų dėl pašto veiklos nesklandumų.

P.S. Rengiantis paštų pertvarkai Kaišiadorių savivaldybėje įvyko Lietuvos pašto atstovų, rajono vadovų ir kitų suinteresuotų asmenų susitikimas, jame dalyvavo Seimo narė L. Matkevičienė. Į jį atvyko Susisiekimo ministro patarėjas D. Stravinskas, Lietuvos pašto Kauno regiono vadovas R. Globys, kiti. Susitikime paaiškinta, kaip veiks mobilūs paštininkai. Ši paslauga nuo 2017 metų jau veikia beveik du metus daugelyje savivaldybių ir yra gerai vertinama gyventojų.

Parengė V. Žilionytė