Ar vaistininkai pakeis gydytojus?

Farmacininkai vos spėja prisitaikyti prie kasmet kylančių iššūkių. 2023 m. tapo privalomas fizinis farmacininko, ne tik farmakotechniko, buvimas vaistinėje. Nuo šių metų vaistininkai turės galimybę pratęsti gydytojo paskirtus vaistus ir tokiu būdu gelbėti sveikatos sistemą nuo eilių pas gydytojus. Sklando mobiliųjų vaistinių idėja, kuri dar nėra galutinai apsvarstyta.

Farmacininkai tapo reikšmingesni nuo 2023-ųjų

Vaistinių steigėjai ir valdytojai buvo pasipiktinę, kai nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Farmacijos įstatymo pakeitimas, numatantis, kad vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti bent vienas vaistininkas (farmacininkas). Išimtys buvo numatytos miestams, turintiems mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų ir kaimo vietovėms, kur, nesant vaistininko, gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) iki 2006 m. įgijęs atitinkamą profesinę kvalifikaciją.

Buvo baiminamasi, kad dalis vaistinių bus uždarytos, nes pritrūks farmacininkų. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės Linos Ganatauskienės teigimu, nors praėjo jau pusantrų metų, tačiau šio teisės akto nuostatų padaryta žala vis dar jaučiama.

„Teisės aktas buvo priimtas skubotai, prieš tai neįsigilinus į esamą situaciją, apie kurią nuolat kalbėjo tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovai. Pirmiausia, reikėjo užtikrinti didesnį vaistininkų rengimą, taip siekiant išvengti jų trūkumo. Pasitaikė atvejų, kai farmakotechnikai neteko darbo, nes buvo uždaromos vaistinės. O specialistui, turinčiam keliasdešimties metų profesinę darbo patirtį, pakeisti profesiją yra ypač sudėtinga“,– sakė ji.

Anot L. Ganatauskienės, kadangi nėra galimybės išspręsti problemos kitaip, vaistinėje, kurioje dirba vaistininkas su farmakotechniku ar be jo, atostogų ar ligos atveju vaistinė tiesiog uždaroma.

Teko uždaryti keletą vaistinių

Kalbinti vaistinių tinklų atstovai vieningai tvirtina, kad farmacijos specialistų trūkumas tikrai jaučiamas. Anot vaistinių tinklo rinkodaros vadovės Irenos Tėvelienės, sunkiausia situacija yra toliau nuo didmiesčių nutolusiuose regionuose: Skuode, Zarasuose, Švenčionyse, Lazdijuose.

„Mums didžiausias iššūkis buvo perskirstyti vaistininkų darbo krūvį ir valandas, kad jie nepervargtų. Uždarėme keletą savo tinklo vaistinių, daugelyje vaistinių sutrumpinome darbo laiką darbo dienomis ar pasirinkome nedirbti savaitgaliais“, – komentavo ji.

Kito vaistinių tinklo atstovė Kornelija Sakalaitė akcentavo, kad esamų darbuotojų išlaikymui bei naujų kolegų pritraukimui tinklo farmacininkų vidutinis darbo užmokestis praėjusiais metais didėjo apie 17 proc.

Reikėjo imtis vaistinių tinklo reguliavimo, kaip yra kitose ES šalyse

Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė, valdybos narė dr. Vaiva Bražinskienė nuramina: nuo 2023 m. liepos 1 d. vaistininkų nei padaugėjo, nei sumažėjo: „Vertinant tik praktikuojančių vaistininkų skaičių, jų Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, užtenka. Vaistininkų skaičius Lietuvoje viršija Europos Sąjungos vidurkį, tačiau darbdaviai nuolat kalba apie jų trūkumą.“

Anot dr. V. Bražinskienės, valstybei atsitraukus ir farmacijos sektorių atidavus į privataus verslo rankas, nebeliko jokio vaistinių tinklo reguliavimo ar kitų griežtesnių reikalavimų, kurie egzistuoja kitose Europos Sąjungos šalyse. Ten vaistinės gali būti steigiamos tik tam tikru atstumu viena nuo kitos, negali būti kelių vaistinių tuo pačiu adresu, vaistinėje dirba komanda iš vaistininko ir jo padėjėjo. Vaistinių tinklo reguliavimo nebuvimas, atstovės teigimu, sudarė sąlygas nevaldomai vaistinių tinklų plėtrai, ypač didžiuosiuose miestuose.

„Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. duomenimis, Lietuvos vaistinių tinklas yra vienas tankiausių ES. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, o ES vidurkis – 31 vaistinė. Vaistinių atsirado gerokai daugiau, nei jų reikia ir tai „suvalgė“ farmacijos specialistus“, – teigė ji.

Dr. V. Bražinskienė įsitikinusi, kad tokia nevaldoma tinklo plėtra kelia ne tik farmacijos specialistų trūkumo problemą, tačiau kenčia ir farmacinės paslaugos kokybė: „Vietoje stambių vaistinių, kuriose dirbtų farmacijos specialistų komandos, galinčios pacientams pasiūlyti daug ir kokybiškų paslaugų, turime aibę „kišeninių vaistinių“, kurių pamainoje dirba tik vienas farmacijos specialistas, niekaip negalintis pasiūlyti pacientui to, ką galėtų pasiūlyti specialistų komanda.“

Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovės teigimu, dalis vaistininkų pasitraukia iš farmacijos sektoriaus dėl jiems nepriimtinų darbo sąlygų ar spaudimo parduoti tai, kas aktualiausia darbdaviui. Pasak dr. V. Bražinskienės, sprendžiant farmacijos specialistų trūkumo problemą nueita lengviausiu keliu – padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius farmacijos studijų programose. „Tačiau tai visiškai nesprendžia įsisenėjusių ir sudėtingų farmacijos sektoriaus problemų“, – akcentavo ji.

Svari vaistininkų pagalba gydytojams – išrašytų vaistų pratęsimas

Nuo šių metų sausio 1 d. pagal LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymą vaistinėms buvo numatyta galimybė išduoti (parduoti) tęstinius receptinius vaistus. Vėliau šios tvarkos įsigaliojimas perkeltas į gegužės 1 d.

Vaistininkė Virgilija Bečelytė pastebi, kad pacientai gana dažnai kreipiasi į vaistininkus su jau pasibaigusio galiojimo receptais, prašydami išduoti reikalingų vaistų, tad tokie pokyčiai iš tiesų galėtų palengvinti pacientų kasdienybę, būtų naudingi visuomenei.

„Negana to, kai kurie pacientai tam tikrus vaistus vartoja labai ilgą laiką, kartais net metų metus. Farmacijos specialistai tikrai turi pakankamai kompetencijos, kad įvertintų esamą paciento sveikatos situaciją ir arba pratęstų ilgą laiką jam skiriamus vaistus, arba visgi nusiųstų konsultacijai pas gydytoją“, – tikino ji.

Farmacijos specialistais turėtų būti pasitikima labiau

Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga palaiko sprendimą, suteikti vaistininkams galimybę pratęsti gydytojo išrašytus vaistus, nes tai yra naudinga pacientams. Pasak L. Ganatauskienės, dažnai pasitaiko atvejų, kad žmonės dėl esančių eilių ar kitų aplinkybių negali laiku patekti pas gydytojus ir dėl vaistų trūkumo kreipiasi į vaistininkus. „Tokiu atveju pacientai yra priversti tęsti gydymą įsigytais vaistais už pilną kainą, nors jiems ir priklauso vaistų kompensacija. Deja, šio teisės akto įsigaliojimas yra nukeltas iki 2025 gegužės 1-osios“, – apgailestavo ji.

Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė, valdybos narė dr. V. Bražinskienė džiaugiasi dėl galimybės vaistininkams pratęsti gydytojo paskirtus vaistus: „Tai labai geras dalykas. Jau seniai reikėjo nuimti dalį krūvio dėl receptų pratęsimo nuo gydytojų ir sudaryti sąlygas tai daryti vaistininkams. Vaistininkai tikrai turi gana nemažai kompetencijos įvertinti, ar pacientui galima pratęsti receptą, ar jam reikalinga gydytojo konsultacija.“

Tačiau dabartinė tvarka, pagal kurią šis recepto pratęsimas vaistinėje vyks vieną kartą per 6 mėn. ir tik su gydytojo sutikimu, atstovei kelia klausimų. „Norėtųsi, kad farmacijos specialistais būtų labiau pasitikima ir jiems suteikiama daugiau laisvės pratęsiant receptus, nei yra dabar“, – viliasi ji.

Ar lemta atsirasti mobiliosioms vaistinėms?

Praėjusių metų rudenį dabar jau buvęs LR Seimo narys konservatorius Antanas Matulas pateikė įstatymo projektą dėl mobiliųjų vaistinių steigimo. Idėjos tikslas labai aiškus: vaistinių preparatų prieinamumo didinimas gyventojams regionuose, kur nėra vaistinių. Seime nespėta svarstyti šio projekto, tačiau idėja pasklido farmacininkų tarpe, todėl yra tikimybė, kad prie šios idėjos bus grįžta.

Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė, valdybos narė dr. V. Bražinskienė sutinka, kad pati „vaistinių ant ratų“ idėja skamba gerai, tačiau jos įgyvendinimo būdas, kalbant apie paskutinįjį projekto variantą, yra labai prastas: „Reikia žvelgti į ateitį ir neprisirišti prie „vaistinės ant ratų“, galinčios visur nuvažiuoti ir visur visus pasiekti, idėjos. Svarbiausia, kad vaistai žmones pasiektų ir kuo greičiau, tad pristatymo funkciją derėtų palikti vežėjams.“

Dr. V. Bražinskienės nuomone, jei būtų pakeisti teisės aktai ir sudarytos sąlygos vaistininkui pacientą konsultuoti bei vaistus pagal receptus skirti telefonu, aišku, užtikrinant duomenų apsaugą, vaistų prieinamumo problemos tiesiog nebeliktų.

Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovė įsitikinusi, kad ši paslauga padėtų ir judėjimo negalią turintiems ar dėl kitų priežasčių negalintiems pasiekti fizinės vaistinės žmonėms gauti vaistų, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Anot jos, kad „telefoninė vaistininkystė“ veiktų maksimaliai gerai ir realiai gerintų vaistų prieinamumą, reikėtų išspręsti ir vaistų pristatymo tą pačią dieną klausimą. „Labai tikimės, kad naujoji valdžia judės į priekį šia linkme, o ne toliau diskutuos apie mobilias vaistines“, – viliasi ji.

Vaistų prieinamumas būtų užtikrintas kaimo vietovėse

Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga taip pat pritaria mobiliųjų vaistinių projektui. Pirmininkė L. Ganatauskienė akcentuoja, kad šio projekto esmė yra pagerinti vaistų ir farmacinių paslaugų prieinamumą gyventojams kaimo vietovėse.

„Atsižvelgiant į tai, kad trūksta vaistininkų, mobiliųjų vaistinių paslaugas galėtų teikti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko nuotolinėmis ryšio priemonėmis“, – optimistiškai aiškina Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.

Vaistininkė Virgilija Bečelytė atsargiai vertina mobiliųjų vaistinių idėją. Anot jos, įrengiant mobilias vaistines taip pat reikėtų pagalvoti apie specialių vaistų laikymui skirtą įrangą ir kitus svarbius aspektus. „Bet kokiu atveju, mobilių vaistinių įrengimas pareikalautų kruopštaus ir ilgo pasirengimo bei specialių Vyriausybės ir SAM nurodymų“, – konstatuoja vaistininkė.