Ar tikrai valstybė sumokės jūsų vaiko auklei? Keli klausimai auklių ekspertei

Nuo 2025 m., jei auklė dirba legaliai ir vaikas nelanko ugdymo įstaigos, valstybė kompensuos dalį (364 eurai už vieną vaiką) auklės atlyginimo.

Nuo 2025 m., jei auklė dirba legaliai ir vaikas nelanko ugdymo įstaigos, valstybė kompensuos dalį (364 eurai už vieną vaiką) auklės atlyginimo.

Išsirinkti gerą auklę nėra tik loterija ar „grūdas aklai vištai“. Kokių žinių turėti prieš pradedant paieškas? Kalbamės su Ieva Augustiniene, agentūros “Mama ir auklė“ įkūrėja.

– Ką patariate šeimai, kuriai atėjo laikas ieškoti auklės?

– Siūlau penkis esminius patarimus.

Pirma. Apgalvotas skelbimas mažina chaosą.

Rytas. Maždaug prieš devynias pasipila skambučiai. Jums skambina „labai motyvuotos“ kandidatės, tačiau neapsigaukite – jos turi susirašiusios visus skelbimų telefonus ir visiškai neįsigilino į jūsų poreikius. Tarp šeimų telefono numerių jos įrašo ir agentūros telefoną, tada lengvai išsiduoda, nes net nežino, kur „pataikė“. Jei po penkių minučių tokiai kandidatei perskambinsite, greičiausiai išgirsite užimtą signalą – ji skambina visiems ir visur, lyg registruodamasi į polikliniką.

Ką daryti? Skelbime nurodykite jums patogų skambučių laiką – kai vaikutis nepusryčiauja, kai jo nemigdote. Ar tai išgelbės nuo skambučių ne laiku? Vargu. Tačiau atsiliepdami į laiku skambinančių pasiteiravimus pamatysite tinkamesnes kandidates. Galite nurodyti ir kitą jums tinkamą komunikavimo būdą, tik nepersistenkite, kad neatmestumėte visų.

Ieva Augustinienė / Mamos žurnalas

Antra. Saugokite savo namus ir vaiką.

Nors daug patogiau pasikviesti kandidates į namus, patartina to vengti. „Neužkrėskite“ savo namų vagimis, melagiais, psichinę negalią turinčiais, valkataujančiais, sergančiais tuberkulioze ar kitomis ligomis „kandidatais“. Daug geriau susitikti kur mieste. Dalyvauti visiems trims ar kiekviename susitikime tikrai nebūtina – visi susitiksite vėliau. Mažylis irgi nėra lakmuso popierėlis, ant jo tikrinti kandidačių patikimumo negalima – nedirginkite vaiko svetimomis tetomis, jam pristatykite tik rimtai atsirinktą auklę. Jei šiuo metu negalite sau leisti agentūros paslaugų, pagalvokite, galbūt turite pažįstamą psichologę, kuri galėtų „užmesti akį“ į jūsų pasirinkimą dar prieš susitikimą su vaiku. Arba pratestuokite agentūroje, tai kainuoja pigiau nei visas paslaugų paketas. Auklė galės tai padaryti nuotoliniu būdu.

Trečia. Užsirašinėkite įspūdžius.

Nors galima svajoti apie puikias aukles, vieną po kitos vis geresnes, realybė kiek kitokia: atrankų duomenimis, apskritai su vaikais dirbti yra tinkamos 1–2 iš dešimties kandidačių. Iš šių tinkamų dirbti būtent su jūsų šeima – beveik toks pats procentas. Tačiau ir jūs turite jai tikti – juk auklės renkasi šeimas, kuriose dirbs, net labai! Užrašai pagelbės, kai „tobula kandidatė“ atsisakys arba tiesiog... dings.

Ką užsirašinėti? Kaip atrodė – kad atsimintumėte, apie kurį žmogų kalbama, kas patiko, kas sukėlė įtarimų. Kas dominavo pokalbyje – jūs ar ji? Ar jums pavyko įsiterpti? Ar jai tinka jūsų sąlygos, o gal iki šio klausimo nepriėjote?

Ketvirta. Auklė nėra gerųjų savybių excell lentelė. Ir ne jūsų kopija.

Ir jos nepamatuosite privalumų kiekiu. Naivu įsivaizduoti, kad kuo daugiau surašysite gerų savybių, tuo geresnė auklė bus. Gal net atvirkščiai: jei auklė atitinka daugybę įprastų tėvų pageidavimų auklei ir atrodo vos ne „per gera“, greičiausiai taip ir yra – susidūrėte su apgavike.

Įsivaizduoti, kad auklė gali būti tokia pati kaip jūs – išsilavinusi, jūsų amžiaus, panašios išvaizdos, žinių, gal net vairuojanti, – lygiai taip pat naivu. Tokiam žmogui turėtumėte mokėti savo atlyginimą arba didesnį, o ne tą, kurį ruošiatės skirti auklei.

Tai nereiškia, kad auklė turi būti prasta, – toli gražu, jei galite mokėti orų atlyginimą ir padirbėti ieškodami tinkamo žmogaus, galite rasti šaunią auklę, bet nesiorientuokite į savo amžiaus ir pajamų kategorijos žmones.

Penkta. Jūs nesate labdaros organizacija.

Jeigu ėmė kirbėti „gelbėtojo“ instinktas – kaip nesiseka šiam žmogui, kaip labai jam reiktų padėti (net jei tai giminaitė), užfiksuokite ir sustokite. Ar jūs norite savo vaikui tokio paties likimo? Norite, kad užaugtų turėdamas iškreiptą požiūrį į pinigus ir lygiai taip pat „investuotų“ į tinklinio marketingo prekes visas santaupas už parduotą butą? Ir ar tikrai norite savo vaiką palikti su žmogumi, kuris kentėjo nuo žiaurių tėvų vaikystėje arba patyrė kitų psichinių traumų? Ar esate tikri, kad ji išsigydė, perėjo ilgalaikę terapiją ir yra visiškai adekvati? O gal jos namuose išlaužtos durys – ar tai nieko nesako? Kitaip sakant, ar norite gelbėti žmogų rizikuodami savo vaiku? Atskirkite šias veiklas, žmogui padėkite, bet savo vaiko į tai nevelkite, jis vertas šviesios ir gražios vaikystės. Vaikas vertas savo imliausią gyvenimo periodą praleisti tiesiog su normaliu, besidominčiu, sveiku ir vaikus mėgstančiu žmogumi.

– Kodėl išvengti auklių kaitos taip svarbu?

– Kuo mažesnis vaikas, tuo didesnis atstumas tarp jo ir naujo žmogaus, nes jis dar tėvų leliukas. Tam, kad į širdelę įsileistų auklę, jam reikia laiko. Tuo pat metu pratinti prie dar vienos? Nelogiška. Tarsi atliekant operaciją vienai kojai dėl viso pikto išoperuoti dar vieną.

Auklė nėra visur tinkantis žmogus. Tokių universalių – turinčių ir vienokiems, ir kitokiems vaikams reikiamų psichologinių savybių bei daug skirtingos patirties – auklių labai mažai. Tokias aukles parenkame į vienkartinius užsakymus, bet ir tai sužiūrime visus galimus kabliukus.

Kada pateisinamos kelios auklės? Kai auklėms darbo tiek daug, jog vienai dirbti tektų pernelyg ilgai. Pervargusi auklė – nesaugi, jau tada geriau dvi.

Kelios auklės tinka, kai vaikas jau didelis (pradinukas plius) ir nėra uždaras ar jautruolis, be to, lengvai bendrauja. Ir net tada per didelės kaitos nereikėtų (jis jums apie tai labai aiškiai ir pats pasakys).

Patarimas: jeigu reikia kelių auklių, jų ikimokyklinukams neįveskite vienu metu. Turėtų būti bent 3–4 mėnesių tarpas.

– Koks skirtumas tarp brangios ir pigios auklės? Kodėl jų kainos taip smarkiai skiriasi?

– Skirtumas tarp atlyginimų gali būti net ne dvigubas, o keturgubas, ir tai dar ne riba, lyginant su užsienio šalimis. Pačios brangiausios – vairuojančios; taip pat išsilavinusios, daug patirties turinčios, mokančios užsienio kalbų, turinčios žinomų šeimų rekomendacijas, kartu keliaujančios, galinčios dirbti su dvynukais, trynukais ar ypatingų poreikių vaikais auklės.

Dar auklė labai brangsta, jeigu darbo sąlygos tampa sudėtingos: negali planuotis savo laiko, nes jos nuolat prireikia skubiai, tik pakvietus; jei važiuoti tenka labai toli arba tik dėl keleto valandų; jei šeimoje dirbti sunku psichologiškai.

Dar viena grupė brangių auklių, kurios neatsisako darbų šeimose.

– Kokias aukles dažniausiai užsako šeimos?

– Pirmoji grupė – auklė mažyliui, kai mama / tėtis išeina į darbą, mokslą ar profesionalų sportą.

Antroji grupė – „darželinuko auklės“. Tai auklė, kuri prižiūri darželį lankantį vaiką, kai jis suserga, taip pat ši auklė išleidžia papramogauti tėvus vakare ar savaitgalį. Tokią auklę parenkant tenka nemažai paskaičiuoti, aptarti vaiko sveikatos klausimus. Labai svarbu ir darželio grupės dydis, ir kelintas vaikas šeimoje, ir daug kitų momentų, tačiau, įsigilinę ir išmanydami metodiką, prognozuojame gana tiksliai.

Trečioji grupė – auklės, kurios dirba, „kai kas nors nepatogu“: kai darbo grafikas kintamas, reikia dirbti ir savaitgaliais ar naktį. Pavyzdžiui, tai labai aktualu medikams (budėjimai, slenkantis grafikas, kelionės, darbas per šventes ir t. t.), diplomatams ar verslininkams, dėl savo darbo gyvenantiems keliose šalyse.

Dabar populiarėja ir namų ekonomių paieškos, pagalba ugdymo įstaigose. Šeimų poreikiai labai skirtingi.