Ar tikrai reikia uždaryti tris Utenos miesto mokyklas?

Būtent tokį viešą klausimą norisi užduoti uteniškiams, kai sužinai naujieną, kad jau nuo šių metų rugsėjo mėnesio planuojama uždaryti Utenos Rapolo Šaltenio progimnaziją ir Eglutės bei Varpelio pradinių mokyklų skyrius. Taip taip, Jūs gerai perskaitėte - nuo ateinančio rugsėjo!

Pagal savivaldybės valdininkų planus uždarius Rapolo Šaltenio pradinę mokyklą, vaikai būtų perkeliami į Vyturių progimnaziją, Varpelio moksleiviai taip pat į Vyturių progimnaziją), o Eglutės pradinukai į Krašuonos progimnaziją. Nors vasarą sudarytos ugdymo įstaigų tinklo optimizavimo komisijos pirminiuose planuose tiek rajone esančių (Daugailių, Saldutiškio, Užpalių), tiek minėtoms miesto mokykloms galimos reformos buvo numatytos su kelių metų pereinamuoju laikotarpiu, praeitą savaitę komisijos nariai savivaldybės švietimo vadovo R. Kraulišo buvo informuoti, kad pereinamųjų laikotarpių miesto mokykloms nebeplanuojama. Anot jau ne kartą bandžiusio uždaryti šias ir ne tik šias mokyklėles savivaldybės klerko, tokia skuba staiga atsirado dėl to, jog paaiškėjo, kad dėl dviejų darželių remonto darbų neva nėra kur dėti 70 darželinukų. Galbūt uteniškiui, kuris neturi nei noro, nei laiko gilintis į mokyklų ir darželių tinklo klausimus šis argumentas galėtų atrodyti bent kiek įtikinamas, tačiau tikrovėje Utenoje net ir be dviejų remontuojamų darželių yra dar 6, kuriuose norint nesunkiai galima rasti vietos laikinam vaikų iš kitų darželių ugdymui. Toks, vienų švietimo įstaigų uždarymo dėl kitų laikino remonto savivaldybės valdininko argumentas natūraliai kelia klausimą dėl jo paties gebėjimo dirbti vadovaujamą darbą, organizuoti bei planuoti švietimo tinklo klausimus, reguliuoti vaikų srautus ir kt. Nesinorėtų tikėti, jog šio specialisto neigiamas nusistatymas mažų mokyklėlių atžvilgiu atsirado be savivaldybės valdžios palaikymo, nes mokyklų tinklo optimizavimo komisijos vadovės pareigose yra viena iš savivaldybės vadovių.

Liūdina ir tas faktas, kad Varpelio bei Eglutės mokyklėles bandyta panaikinti jau ne kartą, pasitelkiant bendruomenių klaidinimą, įvairias intrigas ar spaudimą įstaigų vadovų atžvilgiu. Tik dėl sukilusių mokyklų bendruomenių pasipriešinimo tokie bandymai anuomet pavirto niekais, tačiau kaip matyti šimtai uteniškių protesto parašų per trumpą laiką valdininkų ir juos saugančių politikų galvose pasimiršo. Tuo tarpu Eglutės ir Varpelio auklėtinių tėvai dar nepamiršo, kaip jiems buvo meluojama apie išgalvotus ir neva būtinus pradinėse klasėse vidurkius ar kaip tie patys tėveliai buvo atkalbinėjami, kad nebevestų vaikų į minėtas įstaigas, nes neva jos vis tiek bus uždarytos. Tokio paties “atkalbinėjimo” pasekmes šį kartą pajautė ir Rapolo Šaltenio progimnazija, kurioje ženkliai sumažėjo būsimų pirmokų, o tuo argumentu remiantis vėliau savivaldybės koridoriuose nuspręsta uždaryti, o ne iškelti kaip mėgsta sakyti valdininkai šią mokyklą.

Nuo vasaros savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos vadovaujama ir p. Kraulišo kuruojama komisija bei savivaldybės finansų specialistai taip ir nesurado skaičių, kurie leistų įrodyti pelningai veikiančių ir mokinių skaičiumi nesiskundžiančių Utenos miesto mokyklų finansinės nenaudos savivaldai. Per tą patį laiką komisija taip pat nerado laiko ar noro susitikti su nei vienos iš svarstytų mokyklų bendruomenių, kas yra privaloma ketinant reorganizuoti ar uždaryti mokyklas. Kam susitikti su nepatenkintais tėvais ir kolektyvais, jei pavyzdžiui galima susitikti ir “įkalbinti” kurios nors įstaigos vadovus, kurie saugodami savo kėdę nesipriešins ar net ims liaupsinti jų pačių vadovaujamų įstaigų griovimą?! Iš anksto valdininkų parengtos lentelės su planuojamų mokyklų uždarymų datomis keitėsi be jokių argumentų su kiekvienu nauju komisijos posėdžiu ir tai tik dar kartą parodė, kad Utenos rajono savivaldybės švietimo vadovai neturi jokio supratimo, kaip planuoti įstaigų tinklą, kaip sudėlioti pereinamuosius laikotarpius, techninę klasių, mokinių ir mokytojų iškėlimo pusę, kaip pagrįsti visa tai skaičiais ir kitais svariais argumentais. Kalbant apie norą taupyti mažųjų uteniškių sąskaita, net nebuvo svarstyta alternatyvi galimybė jungti mokyklų administracijas, centralizuoti jų ūkinę dalį, viešuosius pirkimus, kas daroma kitose savivaldybėse, kuriose vaiko ir bendruomenės interesas keliamas aukščiau nei nepamatuotos kažkieno ambicijos.

Siekiant objektyvumo galima būtų kalbėti apie tai, kad Utenos miesto mažosios mokyklos neturi sporto salių, tačiau šiandien jomis nesunkiai gali naudotis nuvykę į kaimynines mokyklas. Mažos mokyklos neturi ir kai kurių kitų dalykų ar sąlygų, kurias juk galima visada bandyti pagerinti. Jei jau randama pakankamai valdiškų lėšų du kartus per vienerius metus skersai bei išilgai perkasinėti vienos iš minėtų įstaigų kiemą, tai tikrai atsiras lėšų ir valgyklėlės įrengimui ar dar kitiems trūkumams ištaisyti. Galiausiai valdžios vyrų ir moterų vardijami trūkumai nėra jokia kliūtis nei mokytojams, nei darbuotojams, nei mokiniams ar jų tėvams (mokesčių mokėtojams) ir tai aiškiai atsispindi gausiame šių įstaigų ugdytinių skaičiuje, kuris pagal norinčių skaičių galėtų būti dar ir didesnis. Šiandien daugelis vaikų ir jų tėvelių džiaugiasi turėdami galimybę tą pačią ugdymo įstaigą lankyti nuo lopšelio iki pat ketvirtos klasės pabaigimo, tačiau pradingus tokiai galimybei neabejotinai tai gali atsiliepti pačių darželių patrauklumui ar net gyvavimui, nes būtent dėl tokių sąlygų nemažą dalį vaikų į šiuos darželius tėvai atveža iš kitų miesto kvartalų. Tad valdininkams nereiktų dėstyti tokių tiesų, kad uždarius mokyklas, darželiai nenukentės ir viskas reikėtų suprasti būtų po senovei. Kaip ir nereikėtų tėvelių atžvilgiu įrodinėti, jog jų vaikui bus geriau lankyti didelę mokyklą už kelių kilometrų, nei mažą ir saugią, esančią netoli namų. Tebūnie patys tėvai ir jų vaikai nusprendžia, kur jiems geriau ir saugiau mokytis, nes mokymosi rezultatai nėra niekuo prastesni nei didžiųjų mokyklų.

Artimiausiomis dienomis Utenos Rapolo Šaltenio progimnazijos bendruomenės iniciatyva vyks susitikimas su mokyklų tinklo optimizavimo komisija ir savivaldybės valdininkais, kuriame pastarieji bus priversti išgirsti ir bendruomenės poziciją. Lygiai tokiu pat protesto keliu turės eiti ir Varpelio bei Eglutės bendruomenės, kitaip mokyklėlių gali nebelikti jau šiais metais! Susirūpinti turėtų ir kaimiškųjų Užpalių, Daugailių ar Saldutiškio mokyklų bendruomenės dėl planuojamų pokyčių ir ten. Švietimo įstaigose veikia mokyklų tarybos, tėvų komitetai, kurie turėtų kuo skubiau apie tokius savivaldybės planus informuoti vaikų tėvelius ar imtis kitų aktyvių veiksmų. Galiausiai sprendimą turės priimti ne ši komisija, bet jos rekomendacijas ir planus įvertinusi, Utenos rajono gyventojų išrinkta savivaldybės taryba. O šiai priklausantiems politikams nėra geresnio priminimo apie jiems deramus prioritetus ir interesus, kaip gyventojų parašai.

Utenos rajono savivaldybės tarybos narys Marijus Kaukėnas, http://marijuskaukenas.lt