| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Ir atsitik taip, kad vienu metu pradedami vykdyti net trys infrastruktūriniai projektai: Vievio pervažos rekonstrukcija (kas tunelį po geležinkeliu), viaduko per autostradą, vadinamu Paparčių, rekonstrukcija ir dar gąsdinama, kad tiesiant naują „Rail Baltica“ geležinkelio liniją, kai kurie vieviškiai liks gyventi tarp geležinkelių.
O šiuo metu vieviškiai, gyvenantys už autostrados, Alesninkų ir Kazokiškių žmonės sunerimę dėl važiavimo į darbą ar švietimo įstaigas Vievyje. Sunerimę ne tik Vievio ir Kazokiškių seniūnijų gyventojai, bet ir politikai. Kaip dabar bus? Negi vieviškiams į Vievį tikrai važiuoti teks per Abromiškes? Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas sako, kad visas tas nesusipratimas įvyko dėl komunikacijos stokos. Nei bendruomenės, nei seniūnija su planuojamų projektų vykdymu supažindintos nebuvo.
Padėtis tokia
Apie susidariusią padėtį Vievyje geriausiai redakcijai paaiškino Seimo narės Silvos Lengvinienės patarėjas Edvardas Baleišis. Pasak jo, reikia įsivaizduoti Vievio seniūnijos gyventojų judėjimą taip: žmogus važiuoja iš Pylimų kaimo (Vievio sen. pietinė dalis) į Pilypiškių kaimą (Vievio sen. šiaurinė dalis). Paparčių viadukas nugriautas, todėl tenka sukti žvyrkeliais pro Abromiškes, palįsti po A1 magistrale, paskui keliu 4728 pro Ąžuolinę ir toliau suplanuota apylanka. Lankstas ne mažiau kaip 20 km. Kitas to paties maršruto variantas – galima išvažiuoti į A1 magistralę kitu keliu: važiuoti iki Lazdėnų, ten apsisukti, grįžti iki nugriauto Paparčių viaduko, o paskui nusukti į suplanuotą apylanką. Lankstas daugiau kaip 20 km.
Tranzitinis transportas važiuoja iš Kernavės į Trakus: nusuka technologiniu keliu į suplanuotą apylanką, bet privažiavęs nugriautą Paparčių viaduką turi sukti į A1 magistralę, važiuoti iki Abromiškių, kur išsuka, palenda po viaduku, apsisuka ir grįžta atgal iki Vievio A1 magistrale ir tik ten gali nusukti link Trakų.
Tai tik keli pavyzdžiai. Variantų yra ir daugiau ir dauguma jų labai komplikuoti. 108 ir 107 krašto keliu juda daug tranzitinio transporto, iki 3600 automobilių per parą, iš jų 400 sunkiasvoriai. Sunkiasvorė technika juda į sąvartyną ir iš jo. Įdomu, kaip tranzitinis transportas galėtų judėti žvyrkeliais arba per Vievio gyvenvietę?
Be to, reikia neužmiršti, kad Vievio gyvenvietė yra magistralės A1 ir geležinkelio perkirsta į dvi dalis. Žmonės juda iš vienos dalies į kitą: į darbą, parduotuvę, bažnyčią, seniūniją, mokyklą, darželį. Kiekvienas toks pajudėjimas kainuos mažiausiai 20 km apylankos. Aišku, galima pasiūlyti žmonėms vaikščioti pėsčiųjų tiltu, bet ne visiems toks variantas tinka.
Bet kuriuo atveju transportas, matyt,turės judėti dideliais lankstais. Ar kas nors skaičiavo kaštus, kiek gali kainuoti papildomi nuvažiuoti kilometrai, jei infrastruktūriniai projektai bus vykdomi 18 mėnesių? Kiek pabrangs šiukšlių vežimas? Ne tik Elektrėnų, bet ir Vilniaus, Šalčininkų, Trakų gyventojams?
E. Baleišis sako, kad problema ta, jog savivaldybė žinojo apie abu šiuos projektus, bet nepadarė nieko, kad suvaldytų situaciją. Lengva dabar kaltinti kelininkus ar geležinkelininkus, bet iš esmės vietinė valdžia turi matyti problemas ir jas iškelti, atstovauti vietos gyventojų interesams. Vieną iš šių projektų reikėjo stabdyti ankstyvojoje stadijoje ir vykdyti juos ne lygiagrečiai, o vieną po kito. Tada jie būtų sukėlę nepalyginamai mažiau nepatogumų tiek vietos gyventojams, tiek tranzitiniam srautui.
Seimo narė Silva Lengvinienė išdėstė šiuos klausimus susisiekimo ministrui. Ketvirtadienį Susisiekimo ministerija sukvietė skubų pasitarimą, kuriame buvo svarstomos šios problemos. Bet projektai jau yra pradėti vykdyti, todėl galimybių kažką keisti yra stipriai sumažėję.
Savivaldybės vadovų pozicija
Savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius į susidariusią situaciją žvelgia optimistiškiau. Pasak jo, VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) yra viaduko Vievyje valdytoja. Kadangi viaduko būklė pavojingai bloga, jį būtina remontuoti. 2020 metais LAKD projektą pristatė visuomenei. 2019 m. gruodžio 2 d. LAKD gavo statybą leidžiantį dokumentą.
2021 m. lapkričio 3 d. Vievio viaduko rekonstrukcijos darbus vykdantis rangovas UAB „Tilsta“ Elektrėnų savivaldybės administracijai pateikė informaciją apie pradedamus Kelių direkcijos magistralinio kelio A1 Vilnius
– Kaunas – Klaipėda 39,110 km esančios skirtingų lygių sankryžos (Paparčių viaduko) ir aplinkinių kelių rekonstravimo darbus ir apylankų schemas. Šią informaciją ir schemas Elektrėnų savivaldybės administracija nedelsdama išplatino vietinėje spaudoje, savivaldybės svetainėje ir „Facebook“ paskyroje. Nei darbų pradžia, nei darbų trukmė, nei apylankų schemos su Elektrėnų savivaldybės administracija nebuvo derintos, nes objektas remontuojamas ir apylankų eismas organizuojamas ne savivaldybės, o valstybinės reikšmės keliuose. Susidariusi situacija aptarta pasitarimuose su Elektrėnų savivaldybės vadovais, skyrių vedėjais, seniūnais, spec.tarnybų, LAKD ir rangovų atstovais. „Su LAKD atstovais apsikeitėme pretenzijomis (man priekaištavo, kad per skubiai sušaukiau šį pasitarimą (nepakako laiko pasiruošti), o aš priekaištavau, kad apie darbų pradžią netinkamai ir ne laiku informavo gyventojus ir savivaldybę). Sutarėme, kad ateityje apie svarbius dalykus vieni kitus informuosime laiku. Geležinkelio pervažos remontui statybą leidžiantis dokumentas dar neišduotas, tačiau tikėtina, kad netrukus jis gali būti išduotas. Todėl artimiausiu metu susitiksiu su LAKD, Lietuvos geležinkelių ir Susisiekimo ministerijos atstovais ir kelsiu aikštėn problemas, su kuriomis susiduriama organizuojant eismą. Apie tai informuosiu papildomai“ – sako G. Ratkevičius.
Dėl remonto darbų žmonių ir tarnybų judėjimui šiuo metu kyla daug problemų – ilgėja kelionės laikas, atstumas, kaštai, tai savaime kelia ir emocinę įtampą, be to, tai kelia ir saugumo rizikų dėl spec.tarnybų galimo vėlavimo į svarbius įvykius. Šios problemos savaime suprantamos, dar gerai, kad – laikinos, nors ir išsitęsusios laike. LAKD ir rangovo atstovai patikino, kad darbus sieks atlikti kuo greičiau. Dėl mokinių vežimo į mokyklas Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centras susidėliojo apylankų maršrutus ir pakoregavo laikus, kad galima būtų švietimo paslaugas suteikti laiku.
Ministerija pažadėjo mokytis
Ketvirtadienį prie bendro stalo nuotoliniu būdu, Seimo narės Silvos Lengvinienės iniciatyva, Susisiekimo ministerija susodino projektų užsakovus – Kelių direkcijos, Lietuvos geležinkelių atstovus bei Elektrėnų savivaldybės vadovus. Susitikime dalyvavo susisiekimo ministras Marius Skuodis, Seimo narė Silva Lengvinienė. Susitikimą pradėjusi Seimo narė sakė besidžiaugianti, kad savivaldybėje vyksta tokie dideli projektai, bet liūdinti, kad tokie projektai vykdomi lygiagrečiai ir sukelia kliūčių verslui bei tranzitiniam srautui.
Ministras apgailestavo dėl susidariusios padėties ir projektų vykdymo perkėlimo į politinį lygmenį. Kelių direkcijos atstovas Remigijus Liupkevičius pažadėjo darbus vykdyti be numatytos žiemos pertraukos, aiškino, kad prieš pradėdami viaduką rekonstruoti apylankų schemas paruošė, nežinodami apie po geležinkelio linija planuojamą tunelio kasimą. Pagal Kelių direkcijos schemas, apvažiavimai būtų už 2 km. Kelių direkcija yra numačiusi ir laikino kelio nutiesimą, bet tam trukdo miškas ir jame esantys pilkapiai. Kelių direkcija ragino geležinkeliečius darbus pradėti nuo kitos pusės.
Lietuvos geležinkelių atstovas Vidmantas Tamulis taip pat sakėsi nežinojęs apie kelininkų planus ardyti viaduką, nes jiems tuo domintis, Kelių direkcija vis atsakiusi neturinti lėšų. Geležinkeliečiai projekto nei atidėti, nei pradėti vykdyti nuo kito galo negali, nes projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, todėl jis užbaigtas turi būti numatytais terminais. Pradėjus kasti tunelį, kelininkų numatyti apvažiavimai nusitęstų iki 10 km į vieną ir kitą pusę. Ministras M. Skuodis, bandydamas atmesti kaltinimus dėl blogos komunikacijos, pripažino, kad ministerijai susidariusi situacija yra gera pamoka ir žadėjo pasimokyti.
Proga pasibarti
Tas visų šalių susitikimas buvo gera proga ne tik spręsti eismo problemas, bet ir pasiaiškinti tarpusavio santykius. Meras Kęstutis Vaitukaitis savo pasisakymą pradėjo pasiaiškinimu, kad Seimo narė savivaldybę kaltina bereikalingai, dėkojo Susisiekimo ministerijai už tokį susitikimą, kurio jiems nepasisekė padaryti. O nepasisekė todėl, kad patys nieko nežinojo apie pradėtus vykdyti projektus, bet kai sužinojo, tuoj visais kanalais informaciją išplatino. Meras dar kartą informavo visus susitikimo dalyvius, kad viaduką skubiai remontuoti buvo būtina, nes šalia Vievio įkurta daug logistikos įmonių, o sunkiasvorių eismas per viaduką buvo draudžiamas. Mero kalba, kaip ir pradžia, užbaigta taip pat buvo apsižodžiavimu su S. Lengviniene. Administracijos direktoriaus Gedimino Ratkevičiaus kalba buvo konkretesnė, jis projektų užsakovams turėjo priekaištų dėl komunikacijos. Savivaldybė apie viaduko remontą sužinojo vos prieš savaitę iki darbų pradžios.
Susitikimas baigėsi pasižadėjimu skubiai organizuoti kitą susitikimą su projektų užsakovais, rangovais ir Kultūros paveldo departamento atstovais dėl galimybės padaryti naujus apvažiavimus, kad vieviškiams ar kazokiškiečiams, vykstantiems į Vievį, nereikėtų sukti 20 km, kad sunkiasvorėms, važiuojančioms iš Vilniaus į Kazokiškių sąvartyną, nereikėtų sukti per Abromiškes. O pasibaigus konstruktyvioms kalboms, Seimo narė ir meras nepraleido dar vienos progos viešai pasibarti.
Julija Kirkilienė
0 0 0 0 0 0
1 1
2 1 0 0 31 0 0 0 0 1 0
0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 6 0 0 1 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 1 0 0 2 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
