Ar sveika gyventi Šiauliuose?

Net ketvirtadalis Šiaulių gyventojų, suaugusiųjų ir vaikų, gyvena ir mokosi pernelyg triukšmingoje aplinkoje, o kompleksinės oro taršos tyrimas rodo, kad vidutiniškai užteršta 76 proc., stipriai – 4 proc. miesto teritorijos. Lyg to būtų maža, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad Lietuvą pasiekė Ukrainoje ir Baltarusijoje degančių miškų dūmai, tad daugelyje šalies miestų ir Šiauliuose kietųjų dalelių kiekis ore viršija normą. Kaip mūsų sveikatą paveikia triukšmas ir užterštas oras?

Kietųjų dalelių padidėjimas – ne naujiena

Trečiadienį Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad Lietuvą pasiekė Ukrainoje ir Baltarusijoje degančių miškų dūmai.

„Šį rytą palydovo nuotraukoje, darytoje 7 val. Lietuvos laiku, matyti miškų gaisrai (gaisrų dūmai) Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje. Vakarinėje Ukrainos dalyje, Baltarusijoje ir mūsų šalyje vyrauja pietryčių vėjai, todėl į orą pakilę dūmai yra genami tiesiai mūsų šalies link. Nenustebkite, jei, būdami lauke, jusite dūmų kvapą“, – rašoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešime.

Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad daugelyje šalies miestų ir teritorijų kietųjų dalelių kiekis ore viršija normą, tačiau Šiauliuose kietųjų dalelių kiekio viršijimas ore – ne naujiena.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šiemet kietųjų dalelių koncentracija Šiaulių miesto aplinkos ore 3 dienas viršijo paros ribinę vertę. Sausio mėnesį ribinė vertė viršyta 3 dienas, tačiau vasario ir kovo mėnesiais kietųjų dalelių koncentracija ribinės vertės neviršijo.

Kovo mėnesį ir pietinėje miesto dalyje kietųjų dalelių vidutinė paros koncentracija neviršijo ribinės vertės. Daroma išvada, kad tai nulėmė dėl atšilusių orų sumažėjęs kietojo kuro deginimas individualių namų katilinėse.

Kurios Šiaulių teritorijos labiausiai užterštos?

Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija yra atlikusi monitoringą, kuriuo nustatyta, kurios mūsų miesto teritorijos buvo labiausiai užterštos 2018-aisiais.

Kompleksinės oro taršos tyrimų biotestavimo metodu duomenimis, mažai užteršta teritorija sudarė 20 proc., vidutiniškai užteršta – 76 proc., stipriai užteršta – 4 proc. miesto teritorijos.

Didžiausia kompleksinė oro tarša gauta centrinėje miesto dalyje Žemaitės g. 2 ir Pramonės g. 2 gyvenamųjų namų aplinkoje.

Vidutiniškai užteršta teritorija miesto centrinėje dalyje Tilžės g. aplinkoje, pietinėje miesto dalyje Statybininkų g. aplinkoje, rytinėje miesto dalyje Radviliškio g. aplinkoje ir šiaurinėje miesto dalyje V. Bielskio g. ir J. Basanavičiaus g. aplinkoje.

Mažiausia kompleksinė oro tarša gauta pietinėje miesto dalyje Gytarių, Dainų ir Lieporių mikrorajonuose esančių daugiabučių gyvenamųjų namų, mokyklų ir lopšelių-darželių aplinkoje.

Kas tos kietosios dalelės?

Kietosios dalelės – tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. Kuo dalelės smulkesnės, tuo giliau jos gali prasiskverbti į žmogaus organizmą ir tuo didesnį neigiamą poveikį turėti sveikatai.

Pačios smulkiausios dalelės gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus. Į žmogaus organizmą kietosios dalelės patenka kvėpuojant.

Stambesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, todėl didelio pavojaus sveikatai jos nekelia. O mažesnės nei 2,5 mikronų aerodinaminio skersmens KD2,5 dalelės, patenkančios į plaučius ar kraujotakos sistemą, gali kauptis plaučių audiniuose ir sukelti rimtus ne tik kvėpavimo organų, bet ir širdies bei kraujagyslių funkcijos sutrikimus, skatinti astmos paūmėjimą, alergiją.

Kaip elgtis, kad išvengtume žalingo poveikio sveikatai?

Jei skelbiama, kad užterštumas vidutinis, vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys turėtų vengti ilgesnių pasivaikščiojimų ar kitos aktyvesnės veiklos prie intensyvaus eismo gatvių, sankryžų.

Jei užterštumas aukštas – aktyvia veikla atvirame ore gali užsiimti tik visiškai sveiki žmonės. Siekiant išvengti dar didesnio oro užterštumo, rekomenduojama nevažiuoti savu automobiliu, patariama naudotis viešuoju transportu.

Esant aukštam užterštumui, patariama kuo mažiau būti atvirame ore. Būnant patalpose, rekomenduojama neatidaryti langų, o pajutus sveikatos sutrikimus, kreiptis į gydytoją.

Nuo triukšmo kenčia mokytojai ir vaikai

Net 27 tūkst. šiauliečių, o tai yra ketvirtadalis Šiaulių gyventojų, kenčia nuo per didelio triukšmo. Tai nustatė Šiaulių municipalinė aplinkos tyrimų laboratorija, atlikusi triukšmo lygio tyrimus miesto triukšmo prevencijos ir tyliosiose zonose.

Apskritai, triukšmo strateginio kartografavimo rezultatais nustatyta, kad didžiuosiuose Lietuvos miestuose pagrindinis aplinkos triukšmo šaltinis yra kelių transportas. Šiaulių mieste apie 27 tūkst. (apie 26 proc.) gyventojų gyvena pastatuose, kurie yra veikiami ribinį dydį viršijančio kelių transporto triukšmo.

Pernai maksimalaus triukšmo lygis lopšelių-darželių aplinkoje kilo net nuo 52 iki 83 dBA. Didžiausias triukšmo lygis išmatuotas lopšelių-darželių „Auksinis raktelis“, „Žilvitis“, „Ežerėlis“ ir „Salduvė“ aplinkoje. Didžiausią įtaką triukšmo viršijimui daro Vilniaus, Ežero, J. Basanavičiaus ir Statybininkų gatvėmis pravažiuojantys krovininiai automobiliai.

Mokyklų aplinkoje maksimalus triukšmo lygis kito nuo 56 iki 80 dBA. Didžiausias triukšmo lygis gautas Ragainės progimnazijos aplinkoje, pravažiuojant dyzeliniams autobusams, ir „Santarvės“ gimnazijos aplinkoje, pravažiuojant krovininiams automobiliams.

Ligoninių ir gydymo įstaigų aplinkoje maksimalus triukšmo lygis pernai kilo nuo 59 iki 78 dBA. Didžiausias triukšmo lygis išmatuotas Šiaulių priklausomybės ligų centro ir Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro aplinkoje.

Patariama saugotis patiems

Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė Asta Ivoškienė pataria gyventojams asmeniškai rūpintis triukšmo mažinimo priemonėmis artimiausioje aplinkoje. Geriausia apsauga nuo gatvės triukšmo – sandarūs langai ir durys.

Namų teritorijas patariama apželdinti medžiais ir krūmais, kurie apsaugos nuo gatvės triukšmo ir kietųjų dalelių taršos. Dirbant triukšmingoje aplinkoje, rekomenduojama naudoti ausų kištukus ar apsaugines ausines.

Kuo triukšmas pavojingas? Pasak A. Ivoškienės, veikiant ilgalaikiam nuolatiniam (net nebūtinai labai intensyviam) triukšmui, visų pirma vystosi klausos, miego ir fiziologinių funkcijų sutrikimai (kraujotakos, virškinimo sistemos), psichikos sutrikimai, gali susilpnėti imuninė sistema, atsiranda socialinių ir elgsenos pakitimų (dirglumas, agresyvumas ir pan.). Visa tai gali įvykti dar iki klausos sutrikimų atsiradimo ir dažnai klaidina gydytojus, nustatant daugelio sunkiai gydomų ligų priežastis.