Ar Šiaulių universitetui pritrūko vienos nakties prieš išlikimo egzaminą?

Pamenate pasaką, kurioje karžygys stovi sankryžoje priešais stulpą su rodyklėmis: „Į kairę eisi – arklį prarasi, į dešinę pasuksi - pats negrįši, o tiesiai eiti net negalvok!“ Tokioje kryžkelėje atsidūrė ir Šiaulių universitetas. Ar jungtis prie Vilniaus arba kokio kito universiteto ir po kelerių metų sumenkti „didžiojo brolio“ šešėlyje, o gal toliau išdidžiai žengti savarankiškai, bet netekti Vyriausybės finansinės paramos?

Birželio mėnesį įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujanti parlamentarų grupė Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo pasiūlymą nutarimo projektui „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“. Siūlyta išlaikyti Klaipėdoje ir Šiauliuose regionų poreikius atitinkančius ir savo išskirtinumą plėtojančius universitetinio mokslo centrus. Nurodyta, kad jie gali būti kitų universitetų padaliniais.

„Dalis informacijos, kuri buvo išsakyta, panaši į valstybinį šantažą: „Pasirašyk tą, tada gausi tą.“ Nesutiksi – prarasi valstybės finansavimą. Ar nenutiks taip, kad tapęs stipresnio universiteto padaliniu, Šiaulių universitetas laikui bėgant galutinai sumenks? Tuomet pagal verslo dėsnius kaip ir bet kokioje įmonėje jis bus uždarytas kaip nebereikalingas padalinys. Ar valdžia neturėtų priimti sprendimų, kurie kurtų Lietuvos ateitį, kur savo deramą vietą matytų ir Šiaulių regionas?“ – svarsto Giedrė Brazlauskaitė, europarlamentaro Valentino Mazuronio atstovė Šiauliuose.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidento Vidmanto Japerto teigimu, dabar terminai „regionas“, „regioninis mokslas“, „regioninis universitetas“ tapo nebeaiškūs: „Dar 2002 m. buvo patvirtintas Lietuvos bendrasis planas, kuriame nusakytos subalansuotos šalies vystymo gairės. Plane dera viskas: centrai, regioninė politika, demografiniai klausimai ir kt. Šiauliai bendrajame plane minimi kaip silpniausia regioninių centrų dalis, kurią būtina stiprinti. Tai – prioritetas, tačiau dabar vėl aiškinamasi, kokia Šiaulių regiono svarba valstybei, kuriamos naujos strategijos, mokslininkai sako, kad reikia viską išanalizuoti ir pagrįsti. Praėjus 15 metų sakoma, kad 2002 m. parengtas Lietuvos bendrasis planas yra menkos vertės. Labai gaila, kad nežinodami, ką norime „sukonstruoti“ ateinantiems 20 metų, pradedame struktūrines švietimo ir mokslo sistemos reformas – kalbame apie universitetų susijungimą, apie Šiaulių universiteto patekimą Vilniaus universiteto globon“, - teigia jis.

Anot V. Japerto, neaišku, kaip pasireikš ta Vilniaus universiteto „globa“. „Aišku tik tai, kad kai yra prarasta iniciatyva ir startinės pozicijos, sugrįžti būna labai sunku, nes yra prarastas laikas ir suformuotos neigiamos visuomenės opinijos. Vienerių ar dvejų metų, gal net dešimtmečių joms pakeisti tikrai nepakaks“, - sako jis.

Europos Parlamento narys Valentinas Mazuronis teigia, kad Šiaulių universitetas ir apskritai visas regionas yra nepelnytai nuvertinamas nacionalinės žiniasklaidos ir politikų. „Politikams patarčiau labai atsargiai rinktis žodžius, kad neskatintų vidinės migracijos šalyje, kuri, kalbant apie universitetų jungimą, jau vyksta. Norisi, kad gabus jaunimas, matantis savo gyvenimo ir karjeros galimybes Šiauliuose, pasiliktų čia. Tam reikalingas kultūrinis, mokslinis, apskritai visastruktūrinis potencialas. Sąlyga – turime matyti Šiaulius kaip Šiaurės Lietuvos centrą. Deja, kol situacija yra neaiški, jaunimas renkasi studijuoti kitose aukštosiose mokyklose, kur bus tikras dėl savo ateities“, - įsitikinęs V. Mazuronis.

Antradienį Šiaulių miesto savivaldybėje vykusioje Lietuvos mokslų akademijos konferencijoje švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad skaudų smūgį visai švietimo sistemai gali suduoti stipriai prastėjanti demografinė situacija: „Per artimiausius penkerius metus būsimų studentų sumažės net 40 proc. Dėl šios priežasties sukrėtimą patirs beveik visos aukštojo mokslo įstaigos, Šiaulių universitetas taip pat.“

Anot G. Viliūno, nors klasikiniai universitetai po pertvarkos turėtų likti tik Vilniuje ir Kaune, tai neturėtų susilpninti galimybių įgyti aukštąjį mokslą regionuose. „Nekalbame apie Šiaulių universiteto uždarymą. Matome galimybę šiai aukštojo mokslo įstaigai turėti stiprų partnerį – Vilniaus universitetą, kartu įgyjant ir autonomiškumą užtikrinantį statusą, pavyzdžiui, būti Vilniaus universiteto Šiaulių akademija“, – kalbėjo jis.

Susidaro įspūdis, jog siekiama, kad Lietuva būtų tik Vilnius, na ir šiek tiek Kaunas. Ar visi kiti regionai nenumirs savo natūralia mirtimi? Vilniaus universitetas Šiauliuose – akivaizdi Vilniaus invazija, aiškus ženklas, kad Šiaulių pavadinimas nyksta iš žemėlapio.

Ar akademijos statusas tenkins Šiaulių universiteto bendruomenę? Lietuvos mokslų akademijos konferencijoje pasigesta aštresnės, tiksliau, bent kokios nors diskusijos apie universiteto ateitį. O gal universitetas neatliko „namų darbų“ ir prieš svarbų išlikimo egzaminą jam pasiruošti pritrūko vienos nakties? Kas gi nuveikta per pastaruosius metus, reaguojant į išorės iššūkius?

Šiaulių universiteto rektoriusprof. dr. Donatas Jurgaitis teigia, kad reaguodamas ne tik į stojančiųjų skaičiaus, bet ir regiono bei visos šalies darbo rinkos pokyčius, vienintelis universitetas Šiaurės Lietuvoje pastaruosius trejus metus aktyviai įgyvendina aukštosios mokyklos studijų, mokslo ir veiklos kokybę užtikrinančią veiklą.

„Bene didžiausias aukštosios mokyklos veiklos kokybės pripažinimas nacionaliniu lygiu – praėjusių metų vasarą paskelbtas išorinio institucinio vertinimo verdiktas, kuriame Šiaulių universiteto veiklos akreditacija suteikta maksimaliam šešerių metų laikotarpiui. Įgyvendinant aukštųjų šalies mokyklų reformą, Šiaulių universiteto, kaip regiono mokslo bei kultūros židinio ir ekonominės pažangos skatintojo, pozicija nesikeičia – siekiame ir toliau išlikti savarankišku regioniniu universitetu. Ir nors Vyriausybės brėžiamas scenarijus skiriasi nuo mūsų – pastarajame siekiama Šiaulių universitetą perorganizuoti ir prijungti prie Vilniaus ar kito universiteto, įsteigiant Šiauliuose jo padalinį – svarbiausia, kad reforma nepakenktų tam, ką universitetinio išsilavinimo srityje esame sukūrę geriausia. Taigi kokiu dariniu betaptume, svarbiausias mūsų siekis – būti reikalingu ir naudingu regionui – nesikeičia. Esminė mūsų užduotis ir toliau tenkinti studentų poreikius, t. y. sudaryti jiems visas sąlygas mokytis ir tobulėti“, - teigia Šiaulių universiteto rektorius.

Taigi valstybes trumparegiškumas stebina. Šis laikotarpis pasižymi švietimo sistemos naikinimu. Kuri įstaiga bus kita? Teatras? Kultūros centrai? Tik palaikydama ir finansuodama kultūrą bei švietimą valdžia sukurs stiprią ir konkurencingą valstybę.

G. Brazlauskaitės teigimu, Švietimo kokybei užtikrinti Šiaurės Europos regione, ypač Suomijoje ir Danijoje, skiriama labai daug dėmesio. „Skandinavijos valstybės investuoja bene didžiausią BVP dalį, kad būtų užtikrintas sklandus švietimo sistemos darbas. Nors švietimo politikos gaires nustato nacionaliniai edukacijos komitetai, vis dėlto mokykloms yra suteikiama autonomija veikti įgyvendinant numatytus planus“, - sako ji.

Skandinaviškas švietimo modelis pasižymi išgryninta ir tęstine strategija, kuri yra viena iš kertinių sistemos klestėjimo formulių. Būtent integrali koncepcija, ilgalaikiai tikslai ir tikslinga orientacija į besimokantį ar bestudijuojantį asmenį, kaip kuriančią jėgą ir progreso variklį, daro skandinavišką ugdymo sistemą viena pavyzdingiausių ir labiausiai vertinamų pasaulyje. O gal aukštojo mokslo sistema Lietuvoje skirta tik profesoriams ir dėstytojams išlaikyti?

Iš 2002 m. Lietuvos bendrojo plano:

Šiauliai turi sparčiai plėstis kaip regioninis mokslo ir mokymo centras, būtinas moderniųjų technologijų lokalizavimas, į savo ekonominio baseino išteklius orientuotas tyrimo ir plėtojimo potencialo ugdymas bei ryžtingas darbo vietų kūrimas.