Ar pavyks atgaivinti Kalvarijos ligoninę?

Gausus 68-ių darbuotojų Kalvarijos ligoninės kolektyvas artėjančias didžiąsias metų šventes pasitinka kaip niekad prastomis nuotaikomis. Mat į labai keblią finansinę situaciją patekusi ligoninė jau kuris laikas darbuotojams neįstengia išmokėti ir taip jau kuklių atlyginimų. Paskutinį kartą, sulaukusi savivaldybės paramos, dalį atlyginimų ligoninė išmokėjo spalio mėnesį. Nuo to laiko įstaigos darbuotojai ir jų šeimos gyvena ne pasiruošimo šventėms, o taupymo režimu.

Situaciją M. Čėsna sužinojo tik pradėjęs dirbti

Prastos ligoninės kolektyvo nuotaikos, žinoma, nepakėlė ir neseniai apie Kalvarijos bei Kazlų Rūdos ligonines viešai išsakyta šalies premjero Sauliaus Skvernelio, kalbėjusio apie galimybę didinti medikų algas, nuomonė. Premjeras tiesiai šviesiai pareiškė, kad tokioms įstaigoms neturėtų būti perkama brangi medicinos aparatūra, nes vietos gyventojai jose nesigydo, o renkasi kitas gydymo įstaigas (Valstybinės ligonių kasos duomenimis, kitų ligoninių stacionaruose 2016 m. gydėsi 87 proc. Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojų ir 81 proc. kalvarijiečių).

Ką reiškia tokiame kontekste išsakyta premjero nuomonė, kad šalies sveikatos sistemą būtina pertvarkyti iš esmės, nesunku numanyti. Vis dėlto ir naujasis tik trečias mėnuo Kalvarijos ligoninei vadovaujantis vyriausiasis gydytojas Mantas Čėsna, ir savivaldybės meras Vincas Plikaitis neslepia tvirtai tikintys, kad Kalvarijos ligoninė išbris iš krizinės situacijos ir toliau sėkmingai gyvuos. Naujasis ligoninės vadovas, vos susipažinęs su situacija įstaigoje, ėmėsi konkrečių ir jau teigiamų rezultatų duodančių darbų merdėjusiai ligoninei atgaivinti. Kiek tik galės, padėti ligoninei kalbėdamas su „Suvalkiečiu“ žadėjo ir V. Plikaitis.

Šių metų rugsėjo 27-ąją ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas eiti pradėjęs M. Čėsna, kalbinamas „Suvalkiečio“, neslėpė, kad pateikdamas dokumentus dalyvauti konkurse ligoninės vadovo-vyr. gydytojo pareigoms užimti žinojo, jog finansinė situacija yra nekokia. „Kad padėtis tokia bloga, tikrai nežinojau, – teigė įstaigos vadovas. – Į konkursą ėjau su asmeniniu iššūkiu tapti ligoninės vadovu ir mintimi ją ištraukti iš duobės. Tik laimėjęs konkursą sužinojau, kad ligoninės skolos siekia daugiau nei 200 tūkst. eurų. Vien darbuotojams įstaiga skolinga daugiau nei 50 tūkst. eurų. O dar yra skolos „Sodrai“, už šildymą ir kitas komunalines paslaugas.“

Naujasis ligoninės vadovas teigė, kad tai lėmė keletas veiksnių. „Didžiausia bėda iš tiesų yra ta, jog gyventojai gydytis vyksta į kitas ligonines, – sakė M. Čėsna. – O kodėl taip yra? Kitos gydymo įstaigos patrauklesnės dėl to, kad turi geresnę medicinos įrangą ir aparatūrą.“

Krizė prasidėjo po patikrinimo

Vis dėlto išties rimta krizė įstaigoje, ligoninės vadovo teigimu, prasidėjo tuomet, kai planinį patikrinimą atlikusi Kauno teritorinė ligonių kasa (TLK) nustatė, jog įstaigoje, dar vadovaujant M. Čėsnos pirmtakei, buvo teikiamos tokios paslaugos, kurių Kalvarijos ligoninė neturėjo teisės teikti. Pavyzdžiui, patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad keliolikai ligonių suteiktos brangios intensyviosios terapijos paslaugos, kurioms teikti neturėta licencijos. Toks ligoninės pagudravimas ir neteisėtas bandymas užsidirbti daugiau lėšų baigėsi tuo, kad teko TLK grąžinti visas lėšas už tų keliolikos labai sunkių ligonių gydymą. Taigi realūs tų ligonių gydymo kaštai tapo jau pačios ligoninės problema.

Kruopščiai išanalizavęs įstaigoje susidariusią situaciją naujasis ligoninės vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad nemažai išlaidų patiriama apmokant gana brangias greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugas. „Į mūsų ligoninės Priėmimo skyrių dažnai kreipiasi ligoniai, kuriuos, pavyzdžiui, reikia vežti į Kauno rajone esančią Marių ligoninę, – pasakojo M. Čėsna. – Už šių ligonių pervežimą tokiais atvejais sumokėti tenka mums, ligoninei. GMP tarnybai VLK apmoka tuomet, kai pagalbą ligonis išsikviečia į namus, o Priėmimo skyriuje budintys gydytojai nustato, kad pacientui būtina trečio lygio paslauga.“

Prioritetas – įrangos atnaujinimas

Kalbėdamas apie pastangas ligoninę išvesti iš krizinės situacijos, ligoninės vyr. gydytojas teigė prioritetiniu uždaviniu laikantis diagnostinės įrangos atnaujinimą, kad įvairūs tyrimai vietos gyventojams būtų atliekami vietos ligoninėje ir nereikėtų vykti į didžiąsias ligonines, kuriose netgi elementarių tyrimų paprastai tenka ilgai laukti.

Įstaigos patrauklumui didinti ir pacientams susigrąžinti Kalvarijos ligoninė jau atsinaujino akių ligų kabineto įrangą, dabar akys jau tiriamos kompiuteriais. Jais naudotis ligoninei leido lenkų įmonė, kuri įstaigoje nuomojasi plotą optikos prekėms.

Rūpindamasis ligoninės diagnostinės įrangos atnaujinimu M. Čėsna su savivaldybės delegacija lankėsi Rusijos Federacijos Oziorsko srityje. Anot jo, bendradarbiaudama su Oziorsko ligonine ligoninė galės įsigyti modernios diagnostinės įrangos: rentgeno aparatą ir echoskopą.

Kartu stengiamasi pritraukti ir jaunų gydytojų. Štai gruodį Priėmimo skyriuje pradėjo dirbti jauna gydytoja rezidentė. Be to, ligoninėje plečiamas fizioterapijos paslaugų spektras. Neseniai pradėtos teikti limfodrenažo masažo paslaugos ir jomis susidomėjusių žmonių jau tiek daug, jog tenka rašyti į eilę.

Rūpindamiesi ligoninės ateitimi meras V. Plikaitis ir vyr. gydytojas lankėsi pas sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą. Ministras, M. Čėsnos teigimu, palankiai įvertino jam ligoninės vadovo pristatytą įstaigos atgaivinimo planą.

Be to, domėdamasis didžiulę krizę išgyvenusios ir dabar pelningai dirbančios Kuršėnų ligoninės gerąją patirtimi Kalvarijos ligoninės vadovas drauge su meru lankėsi Kuršėnuose. „Juos išgelbėjo chirurgijos dienos stacionaro paslaugos, – „Suvalkiečiui“ pasakojo M. Čėsna. – Manau, kad tokias paslaugas bent porą dienų per savaitę galėtume teikti ir mes. Tuomet kalvarijiečiams nereikėtų dėl smulkių chirurginių paslaugų važinėti į Marijampolę. Be to, galėtume plėsti ir slaugos paslaugas. Juolab kad 4-ame gydymo įstaigų restruktūrizacijos etape privalėsime nuo 15 iki 10 sumažinti Vidaus ligų skyriaus lovų skaičių. Kadangi šiuo metu Slaugos skyriuje visos 30 lovų yra užimtos ir poreikis tik didėja, sausio mėnesį planuojame šį skyrių išplėsti dar dešimčia lovų.“

Ieškodamas galimybių įstaigai iš kritinės situacijos gelbėti, M. Čėsna aplankė ir šildymo bei kitas komunalines paslaugas ligoninei teikiančias įmones, jų prašydamas atsižvelgti į keblią padėtį ir atidėti skolų mokėjimus. Vyr. gydytojo teigimu, jo prašymai buvo išgirsti.

Ligoninės išlikimas – savivaldybei tikslas Nr. 1

„Manau, kad reikia kantriai dirbti, nedejuoti, o optimizuoti teikiamas paslaugas, – „Suvalkiečiui“ sakė naujas Kalvarijos ligoninės vadovas, neslėpdamas, kad vis dar tikisi, jog jo vadovaujama įstaiga, padedama savivaldybės, krizę įveiks. – Kartu iš širdies dėkoju visiems ligoninės darbuotojams, kurie kantriai dirba ir matydami pirmuosius teigiamus poslinkius tiki, kad išlipsime iš duobės.“

Mero V. Plikaičio teigimu, šiuo metu savivaldybei yra svarbiausias tikslas padėti ligoninei išeiti iš kritinės situacijos ir ją išlaikyti vietos gyventojams. „Spalio mėnesį ligoninei skyrėme 30 tūkst. eurų pagalbą, – teigė meras. – Šiuo metu daugiau padėti negalime, nes siekiame metus baigti be skolų, kad 2018-aisiais galėtume prašydami finansavimo kreiptis į bankus. Kitais metais tikrai vėl ieškosime galimybių padėti. Išlaikyti šią ligoninę – mūsų tikslas Nr. 1.“

Ričardo Pasiliausko nuotraukos