Ar parengsime „Sodros“ saugos pagalves sunkmečiui?

2019 metų valstybės ir „Sodros" biudžetai bandys atlaikyti politinių pažadų laviną. Vaiko pinigų, pensijų didinimas, papildomos lėšos sveikatai ir švietimui turės sugyventi su sunkiai sugyvenamais, bet nuolat garsiai apdainuojamais Taupumu ir Efektyvumu. Ekonominio augimo laikais išmintinga būtų pastarųjų nepamiršti ir deramai susitvarkyti visas saugos pagalves, kurių gali prireikti atėjus nuosmukiui.

Iš pirmo žvilgsnio neakylam piliečiui viskas „Sodroje" gali pasirodyti geriau, nei buvo ilgus metus prieš tai. „Sodros" skolos atsikratyta ją perkeliant į valstybės biudžetą, pajamų planuojama surinkti beveik 400 mln. eurų daugiau, nei patirti išlaidų. Dalis pensijos bus mokama iš padidinto GPM, tik šis pokytis ne itin sklandžiai į valstybės biudžetą atgulė. Planuojama GPM į valstybės biudžetą surinkti 1,4 mlrd. eurų daugiau, o pensijoms iš valstybės biudžeto papildomai reikės 1,7 mlrd. eurų. Kas nors tuoj pat pasakytų, jog augimo periodu surasti papildomus 300 mln. eurų pensijoms mokėti valstybės biudžete nėra didelė kaina už įvykusią mokesčių ir pensijų pertvarką. Bet visa tai tik atveria kelią toliau didinti viešųjų finansų išlaidas, kurias sugaudyt bus tik sunkiau jas suslėpus skirtinguose biudžetuose.

Nuspręsta ir toliau didinti ligos draudimo įmokų tarifą. Šių metų pradžioje jis jau buvo padidintas nuo 1,2 iki 1,4 proc., pinigų iš žmonių surenkama vis daugiau. Tačiau ligos draudimo balansas lieka stipriai neigiamas, nes išmokama beveik dvigubai daugiau nei surenkama (2018 m. sausio - rugpjūčio duomenimis ligos draudimo dalies įplaukos siekė 116,7 mln. eurų, o išmokos - 206,1 mln. eurų). Priežastis paprasta – nuolat auga nedarbingumo pažymėjimų skaičius, o atskirose sveikatos apsaugos įstaigose kai kurie gydytojai išduoda penkis kartus daugiau biuletenių, nei jų kolegos. Patys „Sodros" atstovai yra sakę, kad toks biuletenių išrašinėjimas kainuoja bent po 100 mln. eurų kasmet, o keturi iš penkių sergančiųjų, netikėtai pakviesti į patikrinimą, staiga patys pasveiksta.

Nedarbo pašalpos mokesčių mokėtojams taip pat kainuos daugiau. Tiesa, iš „Sodros" į valstybės biudžetą perkėlus visas aktyvias darbo rinkos priemones nedarbo draudimo biudžetas atrodys subalansuotas. Tačiau labai gali būti, kad realiai bedarbių skaičiui išsilaikant aukštam, tai tik sunkins „Sodros" naštą. Ir dėl pastaraisiais metais dosnėjančių išmokų nedirbantiems asmenims registruotų bedarbių šiemet ne tik nemažėjo, bet net padaugėjo. Registruotų bedarbių skaičius prieš krizę siekė 67 tūkst., o dabar būna mėnesių, kai šis rodiklis pasiekia 160 tūkst. Dabar, ekonominio pakilimo laikais, bedarbiams išleidžiame tiek pat, kiek krizės įkarštyje, t. y. 2010 metais.

Motinystės draudimo išlaidos auga 20 mln. eurų. Tai dar viena socialinio draudimo rūšis, kurioje išlaidų visą laiką patiriama daugiau, nei surenkama įmokų. Noras būti dosniausia šalimi vaikus auginančioms motinoms ir tėvams kainuoja brangiai. Šį lėšų trūkumą dažniausiai tenka kompensuoti iš pensijų įmokų. Kad motinystei pinigų užtektų, svarbu atsilaikyti prieš vis iš naujo Seime kylančius nepamatuotus norus dar labiau pakelti išmokas. To priežastis yra paprasta - nemažai tyrimų rodo, jog motinystės išmokų dosnumas neturi vienareikšmio ryšio su šeimų ryžtu susilaukti vaikų.

Valstybės kontrolė įdėmiau pažvelgusi į „Sodrą" konstatavo, kad 2017 metais rezervo, nors buvo planuota, nebuvo pradėta kaupti. Per paskutinį ekonomikos nuosmukį užteko penkerių metų, kad „Sodros" skola pasiektų beveik 4 mlrd. eurų arba daugiau, nei tuo metu siekė visas metinis „Sodros" biudžetas. Lieka bent tikėtis, kad kitais metais numatytos sukaupti lėšos nebus ištaškytos dėl nepamatuotų politinių sprendimų. Tik liūdna tiesa yra ta, kad ši viltis dažnai kaip metų pradžioje įsižiebia, taip metų pabaigoje užgęsta.