Ar mirčių nuo COVID-19 pasaulyje išties mažėja?

Daugelyje valstybių vis mažiau pacientų miršta nuo COVID-19 nei per ankstesnes pandemijos savaites. Tačiau mokslininkai teigia, kad verčiau reikėtų žiūrėti į bendrus visų mirčių duomenis – jie gali pasakyti visiškai kitokią istoriją.

Kada mirtis nuo COVID-19 gali būti laikoma mirtimi nuo COVID-19? Portalo DW teigimu, atsakymas gali būti kiek sudėtingesnis, nei gali pasirodyti, nes kiekviena valstybė naudoja skirtingus metodus nustatant COVID-19 ar paskelbiant šį koronavirusą kaip mirties priežastį.

Kai kurios valstybės, kaip Ispanija, vykdo pomirtinį COVID-19 testavimą, o kitos, kaip Vokietija, JK ar Turkija, to nelaiko bendra ir būtina praktika.

Pavyzdžiui, Belgija įtraukia visas mirtis nuo koronaviruso už ligoninių ribų į savo bendrąją statistiką – tai reiškia, kad valstybė įtraukia visus žmones, kurie galimai mirė nuo koronaviruso, net nesant oficialaus laboratorinio patvirtinimo, o kitose valstybėse kaip, tarkim, Italija, yra skaičiuojamos tik ligoninėse ištikusios mirtys. Ispanija tik neseniai pradėjo skaičiuoti nehospitalizuotus asmenis, kurie mirė dėl su COVID-19 susijusių aplinkybių.

Visų mirčių statistikos reikšmė

Kodėl visų mirčių statistika yra šiuo atveju svarbi? Pasirodo, kad šie skaičiai gali atskleisti daug daugiau. Pasak daugelio mokslinių ekspertų, tai yra vienintelė nešališka informacija, pagal kurią galima suskaičiuoti tikrą pandemijos padarytą žalą ir tai gali padėti įvesti tinkamas priemones.

Nors nuo COVID-19 mirštančių žmonių skaičius yra milžiniškas, tai daugelyje valstybių nėra rimčiausia mirties priežastis. Žmonės vengia vykti į ligonines, nes jie bijo užsikrėsti ar paprasčiausiai dar labiau nenori uždėti naštos sveikatos apsaugos sistemai. Tačiau pasižiūrėjus į pagrindines mirties priežastis, kaip širdies ligos ar vėžys, net 5 proc. mirtingumo išaugimas gali reikšti šimtus tūkstančių prarastų gyvybių.

„Sakyčiau, kad bendro mirtingumo duomenys yra, ko gero, vienintelė nešališka informacija, pagal kurią galima nustatyti epidemijos padarytą žalą. Ir tai yra ta informacija, į kurią aš žiūriu daug įdėmiau“, – teigė Kembridžo universiteto visuomenės rizikų suvokimo profesorius Davidas Spiegelhalteris.

Taigi, ką šie skaičiai sako? Portalo DW surinkti statistiniai duomenys iš Ispanijos, Anglijos ir Velso parodė, kad tūkstančiais daugiau žmonių tiesiogiai ar netiesiogiai miršta nuo COVID-19, nei tai rodo oficiali koronaviruso statistika. Nors duomenys yra iš trijų regionų, jie gali puikiai pademonstruoti tam tikrus dėsningumus ir likusiose valstybėse.

COVID-19 paaštrina jau esančias sveikatos problemas, sukeliant ankstyvą mirtį

Jeigu bendras mirčių skaičius išaugo, o mirčių nuo COVID-19 skaičius liko toks pat, kodėl daugiau žmonių mirė nei įprastai? Viena pagrindinių Ispanijos epidemiologijos ir viešosios sveikatos centro tyrėjų Amparo Larrauri tvirtino, kad tam gali būti pora priežasčių.

„Didesnis mirtingumas gali būti iš dalies susijęs su mirtimis nuo COVID-19, kurios taip ir nebuvo nustatytos“, – teigė tyrėjai ir pabrėžė kitus faktorius kaip „ankstyvos mirtys“.

Ankstyvos mirtys veikia žmones su trumpesnėmis gyvenimo trukmėmis ir kokiomis nors jau esamomis ligomis – tai dažniausiai būna senyvo amžiaus asmenys. Jeigu tokie asmenys bus užkrėsti COVID-19, jų gyvenimas gali nutrūkti daug greičiau. Todėl tai yra ankstyvesnė, nei tikėtasi, mirtis, kurios pagrindinė priežastis yra įsisenėjusi liga – koronavirusas tik pagreitina mirtį.

Būtent todėl kai kurie demografijos ekspertai po COVID-19 eros prognozuoja mažesnį bendrą mirtingumą, nes daugelis žmonių miršta anksčiau, nei tikėtasi.

„Tačiau vien ankstyvos mirtys yra nepakankama priežastis aiškinant didesnį mirtingumą. Yra ir kitų labai svarbių priežasčių“, – teigė D. Spiegelhalteris.

Remiantis statistiniais duomenimis, nuo šių metų kovo 20 iki balandžio 24 d. Anglijoje ir Velse mirė 38,5 tūkst. daugiau žmonių nei vidutiniškai per pastaruosius 10 metų. Beveik 11 tūkst. iš jų nėra oficialiai laikoma mirtimis nuo COVID-19.

Daugiau žmonių miršta už ligoninių ribų

Anglijos nacionalinė statistikos tarnyba mirčių skaičiaus duomenis išleidžia kas savaitę. Šie skaičiai padeda puikiai suvokti visą pandemijos poveikio valstybei mastą.

„Manau, kad svarbiausias dalykas, kurį mes čia matome, tai žmonės vis labiau miršta ne ligoninėse, o namuose ar pensionatuose“, – teigė D. Spiegelhalteris.

Pavyzdžiui, naujausi duomenys nuo balandžio 18 iki 24 d. parodė 373 proc. išaugusį slaugos namuose esančių žmonių mirtingumą nei per pastaruosius 5 metus. Tik 35 proc. iš šių atvejų buvo susieti su COVID-19.

„Kai kurie jų galbūt turėjo COVID-19, tačiau kiti paprasčiausiai buvo žmonės, kurie reikalui ištikus nenuvyko į ligoninę“, – paaiškino D. Spiegelhalteris.

Nors buvo pastebėtas išaugęs mirtingumas globos namuose, mirčių ligoninėse augimas sumažėjo nuo 50 iki 37 proc.

„Duomenys rodo, kad žmonės baiminasi vykti į ligoninę ar dėl ligoninių pilnumo, ar dėl galimos tikimybės užsikrėsti“, – teigė ekspertas.

Pasak profesoriaus, būtent šis faktas neramina labiau nei neužfiksuotos COVID-19 mirtys.

„Tai mes galėtume pavadinti „netiesiogine žala“, kurią sukelia trikdžiai visuomenėje ir sveikatos sistemoje. Tai reiškia, kad žmonės nesinaudoja sveikatos apsaugos paslaugomis taip, kad juos apsaugotų nuo nereikalingos mirties“, – teigė D. Spiegelhalteris.

Preliminarus mirtingumas nuo koronaviruso labai varijuoja priklausomai nuo valstybės: pavyzdžiui, Belgijoje jis siekia 16,42 proc., o Singapūre tik 0,09 proc. Ir tai lemia daugybė priežasčių: neatliekami pomirtiniai testai, COVID-19 atvejų skaičiavimas tik ligoninėse, skirtingos testavimo galimybės, renkamų duomenų patikimumas pandemijos metu ir šalyse esantys skirtingi ligos ir procedūrų apibrėžimai.

Taip pat egzistuoja ir mažiau skaidrios valstybės, kurių valdžios dėl politinių priežasčių bando situaciją piešti geresnę, nei iš tiesų yra.

Kas bus su pandemijos sukelta ekonomine krize?

Remiantis bendru Harvardo T. H. Chano visuomeninės sveikatos mokyklos, Imperatoriškojo Londono koledžo ir Oksfordo universiteto atliktu tyrimu, ekonominė 2008–2010 m. krizė ir su ja atėjusi nedarbo problema buvo susieta su 260 tūkst. papildomų mirčių nuo vėžinių susirgimų vidutinių ir aukštesnių pajamų šalyse, kurie buvo laikomi kaip išgydomi.

Jau dabar daugelis valstybių pasaulyje sunkiai tvarkosi su ekonominėmis pandemijos pasekmėmis. Būtent todėl yra spėjama, kad nuo pandemijos sukeltas stresas tikriausiai padidins rūkančiųjų, alkoholį, narkotikus vartojančių skaičių ir turėtų išaugti savižudybių skaičius.

Alfa.lt