Ar lietuviai yra bandelių tauta?

Norint suprasti, kodėl bandelės tapo tokia svarbia lietuviškos virtuvės dalimi, verta gilintis į jų kilmę ir istoriją. Rimvydas Laužikas, Vilniaus universiteto profesorius ir gastronomijos paveldo tyrinėtojas, teigė, kad bandelėms atsirasti reikėjo dviejų pagrindinių elementų – miltų ir duonkepės krosnies.

„Bandelei (tokiai, kaip mes ją suprantame šiais laikais) atsirasti reikia mažiausiai dviejų dalykų: miltų ir duonkepės krosnies. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje auginti javus pradėta prieš maždaug 3000 metų“,– pasakojo profesorius.

Ankstyvosios bandelės: nuo paplotėlių iki šventinių kepinių

Pasak R. Laužiko, ankstyviausi lietuvių gaminiai buvo paprasti miltiniai patiekalai: paplotėliai, blynai ar košės. Pirmosios duonkepės krosnys atsirado XIII a. „Seniausios yra žinomos iš XIII a. Kernavės miesto. Jei nuvyksite aplankyti šios archeologinės vietovės, muziejuje ir rekonstruotoje senovinėje gyvenvietėje galite pamatyti šių seniausių krosnių rekonstrukcijas“, – teigė profesorius.

Tačiau kvietiniai miltai, iš kurių gaminamos bandelės, dar ilgai buvo prabangos prekė. Pirmosios bandelės Lietuvoje paminėtos Jogailos dokumentuose, datuojamuose daugiau nei 600 metų. „Tai – paprastos, pikliuotų kvietinių miltų, mielinės tešlos bandelės be įdaro. Bet tais laikais tokių valgymas buvo didelė prabanga“, – sakė R. Laužikas.

XVIII a. Mažojoje Lietuvoje valgyti kolytai – trikampės formos bandelės su įdarais. Bandelių įvairovė didėjo: buvo kepama su mėsos, grybų, aguonų ar vaisių įdarais, o kartais – ir kepama įkaitintuose riebaluose, pavyzdžiui, spurgos. „Kepinių, kuriuos galėtume priskirti bandelėms, turėjo ir Lietuvoje gyvenusios tautinės bendrijos. Tokie yra karaimų kibinai ar totorių peremiačiai“, – teigė profesorius.

Socialinė reikšmė ir plintanti įvairovė

Bandelės Lietuvoje ilgai buvo susijusios su socialine padėtimi. Kvietiniai pikliuoti miltai buvo prabanga, todėl turtingieji bandeles valgė dažniau, o neturtingi žmonės jas kepdavo tik švenčių metu.

„Kuo laikai artimesni dabarčiai, tuo bandelių valgymas tampa įprastesnis, prieinamas daugumai žmonių“, – teigė R. Laužikas. XIX a. išpopuliarėjo sumuštiniai iš bandelių, o XX a. Jonas Basanavičius vaišino svečius bandelėmis – hamburkomis. Jos buvo perpjautos, suteptos sviestu, į vidų įdėta sūrio.

Sovietmečio standartizacija ir namų tradicijos

Sovietinis laikotarpis taip pat turėjo įtakos bandelių valgymui. Pasak R. Laužiko, visa gastronominė kultūra, taip pat ir kepinių gamyba tuomet buvo padalyta į dvi erdves: oficialią viešąją ir namų. „Viešojo maitinimo bandelių pasirinkimas ir receptai buvo standartizuoti. Mokyklos bufete, geležinkelio stotyje ar miesto kavinėje buvo galima rasti kelių rūšių bandelių (paprastų, su razinomis, su cinamonu, su varške)“, – teigė profesorius.

Jis taip pat prisiminė, kad namų kepimo tradicijos buvo daug įvairesnės. „Iš vaikystės atsimenu bandeles su lašiniais, su varške, su uogiene“, – pasakojo R. Laužikas.

Globalizacijos poveikis ir šiandienos iššūkiai

Atkūrus nepriklausomybę, bandelių asortimentas Lietuvoje smarkiai išaugo, o į mūsų virtuvę įžengė tokie globalūs kepiniai kaip kruasanai ar amerikietiško stiliaus spurgos. Pasak R. Laužiko, ši įvairovė papildo tradicinius receptus, tačiau jis įspėjo apie galimus iššūkius. „Kepiniai iš geriausios kokybės kvietinių miltų, įvairiausi įdarai, cukrus, uogienės tapo kadienio vartojimo produktais. Ir tai kelia susirūpinimą gyvensenos būdo, sveikos mitybos specialistams“, – pabrėžė profesorius.

Lietuviškos bandelės Europoje

Lygindamas lietuvišką bandelių kultūrą su kitomis Europos šalimis, R. Laužikas išskiria senovinius lietuviškus kepinius, tokius kaip aguoninės bandelės, kur aguonos maišomos tiesiai į tešlą, ar šalto rūkymo lašinukų įdaras. „Labai įdomios senovinės bandelės su aguonomis. Bet ne vien su įdaru, tačiau ir tos, kur dideli kiekiai aguonų maišomi tiesiai į mielinę tešlą. Įdomu, kai atrandami pamiršti prieskoniai (pavyzdžiui, bandelių viršaus barstymas juodgrūde), – sakė R. Laužikas. Jis pridūrė: – Skanios bandelės su kokybiškų, šalto rūkymo lašinukų įdaru, ypač kai jis maišytas su kmynais.“

R. Laužikas ragina prisiminti bandelių istoriją ir šventines jų tradicijas, kad šis gardus kepinys išliktų ne tik kasdienio, bet ir išskirtinių akimirkų simboliu. „Mums, šių laikų žmonėms, bent kartais vertėtų prisiminti gastronomijos istoriją ir to, kas buvo šventiniai valgiai, nepaversti kasdieniu maistu“, – pabrėžė jis.

Kas populiaru šiandien?

Šviežių kepinių kategorija Lietuvoje yra viena populiariausių ištisus metus. Didžiausią susidomėjimą kelia saldžios bandelės – įvairūs sluoksniuotos tešlos gaminiai bei spurgos. „Pastebime, kad populiariausia kategorija išlieka saldžios bandelės, kurių asortimentą ir siūlome plačiausią. Pirkėjai itin renkasi įvairias sluoksniuotos tešlos bandeles, taip pat spurgas“, – teigė Gintarė Kitovė, IKI komunikacijos vadovė. Pastebima, kad nors sezoniškumas nėra ryškus, rugsėjo mėnesį, kai mokiniai grįžta į mokyklas, šių gaminių paklausa pastebimai padidėja.

„Kruasanai ne vienus metus yra populiarumo viršūnėje. Juos kepame kelis kartus per dieną“, – pasakojo „Lidl Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė. Klasikinių skonių gerbėjai taip pat renkasi grietiniečius ar tradicines bandeles, tačiau nemažėjantis susidomėjimas inovatyviais gaminiais, tokiais kaip kruasaniniai kubai ar plokšti kruasanai, rodo augantį naujovių poreikį. „Matome, kad klientai nevengia išbandyti naujovių, todėl nuolat pristatome gaminius“, – pridūrė L. Skersytė.

Be to, pastarųjų metų duomenys rodo įspūdingą augimą – bandelių pardavimai per pastaruosius kelerius metus išaugo net 40 proc. Tai patvirtina, kad bandelių populiarumas nuolat didėja.