| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Norint atgaivinti Lietuvos regionus ir pritraukti į juos jaunas šeimas reikia remtis ne statistiniais kriterijais, o vertinti regiono potencialą bei pasiryžimą skatinti jo ekonominę ir socialinę plėtrą.
Taip teigia šalies savivaldybės, vertindamos tai, kad nuo sausio 1 dienos Utenos miestas, Gargždai ir didžioji Tauragės miesto dalis pateko į zoną, kurioje jaunos šeimos nebegali pasinaudoti finansine paskata pirmam būstui įsigyti.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas numato, kad įsigyjamo pirmojo būsto teritorijoje nekilnojamojo turto (NT) kvadratinio metro vidutinė vertė turi būti bent 65 proc. mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę Lietuvoje. Ji peržiūrima kiekvienų metų sausio 1 d. ir skelbiama Nekilnojamo turto registre.
Dėl šio kasmetinio vertės pasikeitimo jaunoms šeimoms tampa sudėtinga planuoti žadamą būsto įsigijimą ir galimą įsikūrimą regionuose.
„Persikėlimas gyventi į kitą vietą dažniausiai yra gerai apgalvotas ir iš anksto planuojamas sprendimas. Neretai prireikia ne vieno mėnesio tam, kad šeimos galėtų atitikti kreditavimo sąlygas, žmonės iš anksto tariasi su galimais darbdaviais, ieško vaikams mokyklų ar darželių. Staiga sausio mėnesį pasikeitus NT kvadratinio metro vidutinė kaina gali sugriauti visus tokios šeimos planus ir lūkesčius,“ – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Todėl LSA ragina peržiūrėti minėto įstatymo nuostatas ir atsisakyti nustatyto reikalavimo dėl NT vidutinės vertės arba perskaičiuoti šią vertą kas 5 ar daugiau metų. Tai leistų šeimoms, ketinančioms persikelti gyventi į regionus, planuoti šį žingsnį ir iš anksto jam pasiruošti.
Pasak M. Sinkevičiaus, jeigu vienas iš valstybės prioritetų yra atgaivinti regionus, mažinti socialinę atskirtį bei skatinti regionų ekonominę ir socialinę plėtrą, finansinės paramos kriterijai neturi eliminuoti tam tikrų teritorijų vien dėl statistinio NT kvadratinio metro vertės padidėjimo. Juo labiau, kad jis gali būti visai nežymus ir tai nereiškia, kad šiame regione gyvenimo lygis per metus pakilo tiek, kad nebereikia stengtis į jį pritraukti kuo daugiau jaunų šeimų.
Viena iš tokių vietovių yra Utenos miestas, kur jaunos šeimos šiais metais neteko galimybės pasinaudoti finansine paskata pirmajam būstui.
„Utenoje vystosi pramonė, kuriasi naujos darbo vietos, čia noriai grįžta vis daugiau emigrantų. Tačiau mūsų apskritis nėra turtingas regionas, o NT kainos pakilo savivaldybei vykdant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą ir perkant socialinius butus. Ar tai tikrai yra priežastis, kad jaunos šeimos, norinčios pirkti arba statyti būstą šiame regione, nebegali pasinaudoti finansine paskata, tuo tarpu kitų savivaldybių gyventojai šią galimybę turi?“ – klausia Utenos rajono meras Alvydas Katinas.
Jam pritaria ir Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas. Pasak jo, jaunų šeimų susidomėjimas finansine paskata pirmajam būstui įsigyti yra didelis.
„Per kiek mažiau nei pusantrų metų laikotarpį, kai egzistuota ši finansinės paskatos instrumentas, sulaukėme daugiau nei 200 šeimų prašymų pasinaudoti šia galimybe. Deja, jų lūkesčių patenkinti nebebus galima. Tai labai apmaudu, nes tuo pat metu labai daug dirbame gerindami verslo aplinką ir socialinę infrastruktūrą, palaikydami glaudžius ryšius su išvykusiais tauragiškiais, išsamiai informuojame juos apie galimybes grįžti ir dirbti Tauragėje,“ – teigia D. Kaminskas.
2020 metais didžiausia šalies NT kvadratinio metro vidutinė vertė buvo 1465 eurai. Ši vertė įsigyjamo būsto teritorijoje turi neviršyti 512, 75 euro.
0 0 0 0 0 0 0 0 0
1 1
0 0 0 0 0 0 2
0 0 0 0 1 3 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 2 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
