Ar kaukių dėvėjimas kenkia vaikų emocinei raidai: atsako mokslininkai

COVID-19 pandemijos laikotarpiu daugelyje pasaulio šalių, tarp jų ir Lietuvoje, mažamečiai vaikai dažnai dėvi kaukes. Jau įrodyta, kad jos gana efektyviai užtikrina apsaugą nuo užsikrėtimo, tačiau tėvai vis dažniau kelia klausimą, ar kaukių dėvėjimas gali kelti pavojų vaikų ilgalaikiam vystymuisi? BBC publikuotame tyrime atskleidžiama, kokias išvadas apie šią problemą padarė mokslininkai.

Kaip ir daugelis jo amžiaus vaikų, trimetis Eshanas Evansas yra energingas ir judrus berniukas. Tačiau kai tik darželyje tenka užsidėti veido kaukę, vaiko elgesys pasikeičia. „Jis tampa kitokiu berniuku, daug ramesniu ir tylesniu“, – sako jo mama Herne. Singapūre, kur gyvena Eshanas ir jo šeima, šešerių ir vyresni vaikai privalo dėvėti kaukes.

Tačiau daugelis darželių ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų taip pat labai skatina šią praktiką. Tai reiškia, kad maždaug aštuonias valandas kiekvieną darbo dieną, išskyrus pietų valgymo ar miego metu, Eshanas nešioja vienkartinę trijų sluoksnių kaukę. Tačiau tą akimirką, kai vaikas išeina iš darželio, jis nusiplėšia kaukę, įsikiša ją į kišenę arba įkiša močiutei į rankas. Kartą jis metė kaukę ant žemės ir išbėgo pro darželio vartus. „Jis to nekenčia“, – sako jo mama, kuri niekada neverčia sūnaus dėvėti kaukės už darželio ribų. – Neturiu nieko prieš kaukes... Bet nenorime to jam primesti, nes žinome, kaip jam tai nepatinka.“

Daugelis tėvų visame pasaulyje susiduria su dilema, ar skatinti vaikus dėvėti kaukes, siekiant užkirsti kelią naujoms COVID-19 bangoms, bet ar tai nepakenks jų vystymuisi, bendravimui ir emocinei sveikatai.

Skirtingos šalys taiko skirtingas praktikas

Reguliavimo požiūriu spalio pradžioje šalys suskirstytos į tris zonas. Singapūras ir Europos šalys, tokios kaip Prancūzija ir Italija, rekomenduoja kaukes vaikams nuo šešerių metų. Tai atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos gaires, kuriose rekomenduojama vyresniems nei šešerių metų vaikams dėvėti kaukes tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai jų gyvenamojoje vietovėje yra plačiai paplitęs virusas. Kai kurie taisyklę taiko tik būnant tam tikrose patalpose, pavyzdžiui, mokykloje.

Kitos reguliavimo institucijos, įskaitant Jungtinių Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centrus, rekomenduoja dėvėti kaukes dvejų metų ir vyresniems vaikams.

O štai kai kurios šalys panaikino reikalavimus mokykloje dengti veidą – pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nei vaikams, nei jų mokytojams nerekomenduojama mokykloje dėvėti kaukių. Vienintelis visuotinai priimtas sutarimas yra tas, kad kūdikiai ir vaikai iki dvejų metų neturėtų dėvėti kaukių, nes gali uždusti.

Trūksta išsamių tyrimų

Kol kas atlikta palyginti nedaug tyrimų, tiriančių kaukių dėvėjimo poveikį vaikams. Tie keli tyrimai, kuriuose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas fiziniam kaukių poveikiui kvėpavimui, jokių žalingų efektų neatskleidė. Kaukių dėvėjimo šalininkai teigia, kad kaukės apsaugo dėvėtoją ir aplinkinius nuo COVID-19, todėl negalima pamiršti ir mažų vaikų rizikos veiksnių.

Daugumoje šalių vaikai iki 12 metų neskiepijami arba skiepijami tik išskirtiniais atvejais, todėl jie yra palyginti pažeidžiami. Sunkūs mažų vaikų užsikrėtimo atvejai vis dar gana reti – pagal šią liepą paskelbtą tyrimą, maždaug vienas iš 50 000 sergančių vaikų patenka į intensyviosios terapijos skyrių, o du iš milijono miršta.

Tačiau sparčiai plintantis Delta variantas, kuris yra mažiausiai du kartus užkrečiamesnis, palyginti su ankstesnėmis viruso atmainomis, daro spaudimą šalims sustabdyti protrūkius ir užkirsti jiems kelią, atsigręžiant ir į vaikus.

Baiminasi dėl neigiamo poveikio vaikų emocine raidai 

Kaukių priešininkai teigia, kad net specialiai vaikams skirtos spalvingos kaukės su linksmais piešinukais negali pakeisti vienos esminės problemos: jos paslepia pusę veido, todėl gali būti sunkiau iššifruoti žmonių nuotaikas ir jausmus. Vaikai pradeda atpažinti pagrindines emocijas – laimę, liūdesį, baimę, pyktį – jau nuo 10 mėnesių amžiaus, o vystymosi piką pasiekia apie penktuosius ar šeštuosius gyvenimo metus, sako Toronto universiteto raidos psichologas Kang Lee.

Gebėjimas matyti visą veidą yra pagrindinė tokio vystymosi dalis, o maskavimas kaukėmis gali trikdyti šį procesą, teigia jis. Tačiau kiti ekspertai skeptiški klausimu, kiek tam iš tikrųjų trukdo kaukės. „Veidai nebūtinai yra vienintelis ar svarbiausias kažkieno emocijų signalas“, – sako Viskonsino-Madisono universiteto Vaikų emocijų laboratorijos doktorantė Ashley Ruba. Ji sako, kad yra ir kitų svarbių aspektųų, pavyzdžiui, balso tonas, kūno laikysena.

2012 m. atliktas tyrimas parodė, kad jaunesni nei devynerių metų vaikai vis tiek gali tiksliai nustatyti veidų, į kuriuos žiūri, emocijas, net jei nesimato burnos. Praėjusiais metais atlikto eksperimento metu nustatyta, kad nors kaukės šiek tiek pablogino vaikų gebėjimą atpažinti liūdesį, pyktį ir baimę, bendras poveikis buvo toks pat, kaip žmonėms dėvint akinius nuo saulės. Tai dar vienas įrodymas, leidžiantis manyti, kad kaukės gali neturėti tokios neigiamos įtakos vaikų emocinei raidai.

Viena potencialiai didesnį susirūpinimą keliančių sričių gali būti kaukių įtaka vaikų kalbos raidai. Šiuo atveju ekspertų nuomonės taip pat šiek tiek skiriasi, tačiau jie sutaria dėl vieno esminio dalyko. „Vaikai mokosi stebėdami“, – sako Lynette Teo, Ngee Ann kalbos ir raštingumo ugdymo mokytoja. „Jie stebi burnos judėjimą ir mato, kaip juda lūpos ir liežuvis. Formuojant taisyklingo tarimo įgūdžius, tokia stebėsena yra labai svarbi."

Dviejų vaikų motina iš Singapūro pastebėjo tokį poveikį savo mažamečiui sūnui , bet sugebėjo išspręsti problemą. Susirūpinusi, kad penkiametis „šiek tiek per lėtai mokosi tarti tam tikrus žodžius“, ji išsiuntė vaiką į papildomus užsiėmimus specialiame mokymo centre. „Nors mokytojai buvo užsidėję kaukes, jis vis tiek sugebėjo pagauti garsus ir mokytis, tik tam reikėjo daugiau laiko.“

Moteris sako, kad kaukės erzina ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius, bet viešumoje jos suteikia „užtikrintumo jausmą, kad vaikai bent jau yra saugesni ir gali toliau eiti į mokyklą bei bendrauti su draugais“.