Ar Jurbarkas pasiruošęs žiemai?

Šį mėnesį įvyko rajono Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame apsvarstyti pasirengimo galimoms ekstremalioms situacijoms šaltuoju metų periodu klausimai, tartasi dėl seniūnijoms priklausančių kelių priežiūros ir valymo žiemos metu, dėl mokinių pavėžėjimo problemų, priešgaisrinės būklės rajone, dėl prevencijos priemonių, mažinančių skęstančiųjų skaičių šaltuoju metų periodu.

Tapkite mūsų draugu „Facebook“ ir sekite svarbiausias Jurbarko naujienas!

AB „Kauno energija“ Jurbarko šilumos tinklų direktorius Darius Virvilas, UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktorius Darius Dragūnavičius, VĮ „Kelių priežiūra“ Tauragės regioninio padalinio Jurbarko kelių tarnybos vadovas Vytautas Tamavičius, UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Romaldas Vaitelavičius, AB „ESO“ Kauno regiono tinklo valdymo departamento Eksploatavimo grupės inžinierius Algis Sutkaitis kalbėjo apie šių tarnybų pasirengimą žiemos sezono iššūkiams. Vadovų teigimu, visos tarnybos yra pasirengusios, pasitvirtinusios avarijų likvidavimo planus ir didelių problemų artėjant žiemai neturi. Posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl gyventojams pavojų keliančių varveklių šalinimo. Tų namų, kuriuos eksploatuoja UAB „Jurbarko komunalininkas“, esant reikalui, varveklius pašalina įmonė. Ši problema yra sudėtingesnė kaimuose, kuriuose daugiabučiai namai neturi administratoriaus. Tų namų gyventojai už savo namą yra atsakingi patys ir patys turi pasirūpinti saugumu.

Seniūnijų seniūnai kėlė klausimą dėl vidinių kelių būklės seniūnijose. Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas kalbėjo, kad šiais metais dėl gausaus lietaus kelių būklė seniūnijoje itin prasta. Keliai „išlaužyti“, nepravažiuojami. Jeigu tokios būklės keliai užšals, bus labai blogai. Komisijos pirmininkė Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė informavo, kad savivaldybės administracija, žinodama šią problemą, surado papildomų lėšų prasčiausios būklės keliams prieš žiemą sutvarkyti. Artimiausiu laiku bus nupirkta žvyro ir keliai bus pradėti tvarkyti. UAB Jurbarko autobusų parko vadybininkė Lina Vaišvilienė taip pat akcentavo prastą seniūnijų kelių būklę. Tačiau nuolat bendraujama su seniūnais, ieškoma išeičių ir vaikai į mokyklą visada nuvežami.

Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Tomas Statkus pristatė Jurbarko rajono priešgaisrinės būklės 2006–2016 metų analizę, kalbėjo apie sudarytą žūstančiųjų žemėlapį, apie situaciją atskirose seniūnijose. Per analizuotą dešimtmetį Jurbarko rajone gaisruose žuvo 21 žmogus, iš jų 1 vaikas. Smalininkų ir Eržvilko seniūnijose žuvo net po 5 žmones. Kad būtų išvengta tokių skaudžių pasekmių, tarnyba ypatingą dėmesį skiria gaisrų prevencijai. Šiais metais tarnybos specialistai aplankė 1521 sodybą (2016 m. – 111), bendravo su žmonėmis ir betarpiškai aptarė priešgaisrinio saugumo priemones. Dauguma gyventojų supranta ir teigiamai reaguoja į patarimus. Liūdina, kad socialiai remtinos šeimos, kurioms praėjusiais metais buvo įtaisyti dūmų detektoriai, jų netausoja, daugelis šiais metais jų jau neturi.

Posėdyje kalbėta ir apie prevencijos priemones, kurios sumažintų skęstančiųjų skaičių šaltuoju metų periodu. Tomas Statkus atkreipė dėmesį, kad per 10 metų žiemos metu jų tarnybai teko ištraukti 5 skenduolius. Tarnyba vykdo aktyvias prevencines priemones dėl galimo pavojaus ant ledo. Rajono mokyklų moksleiviams organizuojami specialūs mokymai prie vandens telkinių, parengtos ir dalinamos atmintinės. Atkreipė dėmesį, kad žiemą atsiranda prašančių išduoti leidimus renginiams ant ledo. Priešgaisrinė tarnyba tokių leidimų neišduoda. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vedėjas Andrius Šašys akcentavo, kad ant ledo jokių renginių su automobiliais organizuoti negalima ir niekas neturi teisės išduoti tokių leidimų.

Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje neapeita ir afrikinio kiaulių maro tema. Po šią savaitę užfiksuoto naujo atvejo Raudonės seniūnijoje ši liga priartėjo dar 8-9 kilometrais. Kol kas liga nustatyta tik šernų gaišenose. Padėtis atidžiai stebima, visi šernai tikrinami, informacija perduodama Europos komisijai.