Ar informuoti UNESCO, Lietuva apsispręs, kai įvertins Kuršių nerijai padarytą žalą

Ar Lietuvos valstybei, tarptautinei bendruomenei įsipareigojusiai saugoti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Kuršių neriją bei Kuršių marias, kurios patenka į Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“, gresia sankcijos, paaiškės po to, kai bus įvertina unikaliam gamtos objektui padaryta žala.

Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie UNESCO Paryžiuje ministras patarėjas Gytis Marcinkevičius mano, jog pirmiausia Lietuva turėtų pati nustatyti padarytą žalos dydį ir mastą. „Tik tada galėsime vertinti ir spręsti, ar būtina imtis kokių nors veiksmų“, – Alfa.lt sakė jis.

G. Marcinkevičius mano, kad dar per anksti kalbėti, ar Lietuva privalo informuoti UNESCO apie vykusią taršą. „Pirmiausia turime patys įvertinti, kas tikrai įvyko ir kokį poveikį tai gali turėti Kuršių nerijos kultūros kraštovaizdžiui“, – teigė diplomatas.

Jis atkreipė dėmesį, kad nei Lietuvos valstybė, nei Klaipėdos miesto savivaldybė neplanavo „šito veiksmo, apie kurį dabar kalbame“, todėl ir atsakomybės veikiausiai išvengs.

Turėtų sudaryti darbo grupę

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Vilniuje generalinė sekretorė Asta Junevičienė Alfa.lt sakė labai nusivylusi dėl to, kas įvyko, bet siūlė palaukti tikslesnių išvadų dėl Kuršių marių vandens kokybei padarytos žalos.

„Į Pasaulio paveldo sąrašą Kuršių nerija yra įrašyta kaip kultūrinis kraštovaizdis. Tai, be abejo, yra susiję su Kuršių marių vandens kokybe, gamta ir gyventojais. Bet marių tarša ne visiškai tiesiogiai daro poveikį kraštovaizdžiui, kuris turi būti saugojamas“, – svarstė ji.

Lietuvoje iš viso yra keturios išskirtinę visuotinę vertę turinčios ir UNESCO pasauliniu mastu pripažintos vietovės: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinis lankas.

2010 m. Vyriausybės nutarimu paskirstyta, kuri valstybės institucija atsakinga už kiekvieną iš šių vietovių. Kuršių nerijos vertinga saugotina vertybė yra kraštovaizdis, todėl šio pasauliniu mastu saugotino objekto valdytoja tapo Aplinkos ministerija ir jai pavaldi Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuri taip pat yra kontaktinė institucija gamtos klausimais bendraujant su UNESCO.

„Visiems mums tai nauja situacija, – prisipažino A. Junevičienė. – Galbūt turėtų būti sušauktas darbo grupės posėdis. Aplinkos ministerija turėtų sukviesti atsakingas institucijas. Mes visi patys turėtume suprasti ir nutarti, ar informuojame UNESCO. Ir jeigu informuojame, kokią konkrečiai informaciją teikiame. Bet pirmiausia turėtume sulaukti išvadų, kokia buvo tarša, ar nevalytos nuotekos į Kuršių marias tekėjo daug metų, ar trumpesnį laiką, tonomis ar mažesniu mastu.“

Pati A. Junevičienė į žinią apie atrastą nelegalų vamzdį, kuriuo iš „Grigeo Klaipėdos“ gamyklos tiesiai į marias tekėjo nevalytos nuotekos, reagavo su siaubu. „Neįsivaizduoju, kokios moralės ir atsakomybės žmonės galėtų tyčia leisti taršų vandenį į Kuršių marias. Tai visiška tragedija. Tiesiog nesuvokiama, kaip galima šitaip elgtis su savo valstybe, savo gamta, savo piliečiais. Tai žiauru, tai visiškas nužmogėjimas. Labai tikiuosi, kad bus įvertintos visos aplinkybės, kas užmerkė akis. Nes tai precedento neturintis atvejis, kuris ateityje sukurs precedentą“, – komentavo A. Junevičienė.

Kiekvieną pavasarį stebi didžiulį žuvų mirtingumą

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser svarstė, jog „Grigeo Klaipėdos“ vykdyta nelegali veikla Kuršių nerijos kraštovaizdžiui įtakos „tikrai neturėjo“, bet „turėjo bioįvairovei“.

„Manyčiau, kad atsakingos institucijos atliks tyrimus. Keista, kad anksčiau nebuvo pastebėti jokie pokyčiai. Nacionaliniame parke kiekvieną pavasarį stebėdavome didžiulį žuvų mirtingumą. Ką gali žinoti, gal tai turėjo įtakos. Bus labai įdomu sužinoti tyrimų rezultatus, kokią įtaką ši tarša padarė žuvų populiacijai“, – Alfa.lt sakė A. Feser.

Ji teigė, kad Kuršių nerijos nacionalinis parkas atliekant tyrimus bendradarbiaus su Klaipėdos universitetu.

„Nesuvokiu, kaip galima žmones nuodyti. Galvoju, kad pati didžiausia žala padaryta žmonėms. Turbūt apie tai turėtume daugiau kalbėti. Juk vis tiek žmonės yra svarbiausi. Ir kaip galima šitaip šaltu veidu daryti, neįtikėtina“, – komentavo A. Feser.

Jos nuomone, visuotinis pasipiktinimas, „Grigeo“ prekių boikotas vienija ir stiprina visuomenę, tuo pasireiškia pilietiškumas, žmonės pasijaučia atsakingi už tai, kas vyksta aplink. „Pas mus parke irgi vyksta panašiai, jeigu žmogus pamato pažeidimą, niekad abejingai nepraeina pro šalį“, – sakė A. Feser.

Kuršių nerija – Europos saugoma teritorija

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorius Albertas Stanislovaitis Alfa.lt sakė, kad šiuo metu dar neapsispręsta, ar Lietuva teiks informaciją UNESCO dėl Kuršių nerijai padarytos žalos.

„Mes neturime informacijos apie tiesioginį poveikį Kuršių nerijai dėl teršalų, leistų į Kuršių marias. Vandeniui, vandens kokybei tas poveikis šiandien visiems aiškus. Koks buvo poveikis platesne prasme? Neturime pagrindo šiandien pasakyti, kad išleisti teršalai turėjo poveikį Kuršių nerijai kaip UNESCO saugomai teritorijai. O informaciją teikti reikia atsakingai“, – mano A. Stanislovatis.

Šiuo metu VSTT laukia tyrimų rezultatų, kurie parodys, kiek teršalų pateko į Kuršių marias, kokie yra pakitimai. „Dabar bus daromi vandens ir gyvūnijos tyrimai. Tai sprendimas dėl informacijos teikimo UNESCO galės būti priimtas tik po galutinio tyrimo“, – sakė tarnybos vadovas.

A. Stanislovaitis atkreipė dėmesį, kad Kuršių marios ne tik skalauja Kuršių nerijos teritorijos krantus, bet ir yra Europos saugoma teritorija, patenkanti į „Natura 2000“ tinklą.

„Tai mes bet kuriuo atveju labai atidžiai nagrinėsime ir vertinsime tyrimo rezultatus, nes dabar žinome tik faktą, kad teršalai tekėjo į marias. Tai aplinkosaugininkų sritis – nustatyti teršimo mastą. O mes vertinsime poveikį gamtai ir Kuršių nerijai“, – sakė A. Stanislovaitis.

Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“ yra Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų bendras tinklas, susidedantis iš teritorijų, įtrauktų į Vyriausybės patvirtintus buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus, ir skirtas išsaugoti, palaikyti ir prireikus atkurti iki tinkamos apsaugos būklės natūralius buveinių tipus ir gyvūnų bei augalų rūšis jų natūraliame paplitimo areale.

„Natura 2000“ teritorijose turi būti garantuojama, kad ekologinė vertė, dėl kurios jos buvo įtrauktos į tinklą, nebus pabloginta.

Į „Natura 2000“ tinklą patenka apie 13 proc. Lietuvos teritorijos, taip pat ir Kuršių marios.

Klaipėdos prokurorai sausio 7 d. pradėjo tyrimą dėl bendrovės „Grigeo Klaipėda“ veiklos. Teisėsauga įtaria, kad įmonė nevalytas nuotekas į Kuršių marias galėjo leisti aplinkvamzdžiu, žala aplinkai gali siekti daugiau kaip 60 mln. eurų.

Prokurorai įtaria, kad nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidę įrenginiai buvo sumontuoti tyčia, o Kuršių marių tarša galėjo tęstis labai seniai, galbūt nuo 2012 m.

Alfa.lt