Ar įmanoma patirti orgazmą prie puodų?

Žadėtos vakarienės Inetos vyras nerado. Užtat rado Inetą: ji, suklupusi prie dujinės viryklės, raudojo ir keikė viso pasaulio kulinarus. „Na, nereikia, mažute, tuoj viską sutvarkysime“, – vyras bandė paguosti žmoną, tačiau, žvilgtelėjęs į jos gamintą patiekalą, pajuto gerklėje įstrigusį gumulą. „Žinai, man tiks ir grikiai. Tu juos puikiai išverdi“, – pakeitė taktiką. „Tikrai?“ – vos vos šyptelėjo Ineta ir nusišluostė į prijuostę tušo juodai nuspalvintas ašaras.

Be anytos gurgia pilvai

Kiek save pamena, Ineta niekuomet nemėgo gaminti. Ne tik kad nemėgo – jai tai atrodė tuščias laiko švaistymas. Kol gyveno viena, pusryčiams užtekdavo jogurto indelio, pietums – grikių košės, o vakarienei – kelių greipfrutų. Toks mitybos planas padėdavo išsaugoti gražią figūrą, sutaupyti pinigų ir, svarbiausia, Inetai užtekdavo laiko juos leisti, užuot valandų valandas virus balandėlius, kepus kugelius ir t. t.

Kai susipažino su būsimuoju vyru, abu buvo meile gyvi – valgyti nė nereikėjo. Santykiams rutuliojantis, Ineta buvo pristatyta vyro mamai, kuriai nebuvo nieko mieliau, negu suktis virtuvėje ir skaniais patiekalais lepinti vienturtį sūnų. Kai Ineta atšoko vestuves, anytos patiekalais išdrįso lepintis ir pati. Neretai anyta juos pristatydavo tiesiai marčiai į namus, o vyras niekuomet nepriekaištavo, kad šaldytuvas tuščias. Iki kol jo mamai teko išvažiuoti slaugyti smarkiai apsirgusios sesers. Štai jau mėnuo, kaip anyta kitame mieste, o Inetos ir vyro santykiai darosi vis labiau įtempti. Gurgia pilvai, nejučia išsprūsta priekaištų.

Kad išsklaidytų įtampą, Ineta nusprendė pagaminti mėgstamiausią vyro patiekalą – balandėlius. Supirkusi reikiamus produktus, nustebo – kiek daug viskas kainuoja! Tuomet užsirišo anytos dovanotą ir niekuomet nenaudotą prijuostę ir ėmėsi darbo. Tačiau kad ir kaip atidžiai sekė internete pateikto recepto nuorodas, puode balandėliai tapo vientisu mėsos, kopūstų ir ryžių mišiniu. Šį išpylusi, Ineta bandė iš naujo, bet ir vėl išėjo tas pats. Tuomet ir sukniubo prie dujinės viryklės: sugaišo 2 valandas, nusilaužė 2 nagus, o vyras vis tiek liks be vakarienės.

Komplimentai = skani vakarienė

Neliko. Kai abu iki soties prisivalgė grikių, Ineta susigūžė prie kompiuterio. „Ar įmanoma pamėgti gaminti maistą? Buvimas virtuvėje man tikra kančia“, – parašė vienoje mergaitiškų pokalbių svetainėje ir pasiruošė puolimo bangai iš tų, kurios gyvena dėl kotletų ir Beatos virtuvės.

„Manai, kad kitoms prie puodų orgazmas būna? – atskriejo netikėtas klausimas. – Bent jau man tai tikrai ne. Gal ir vyras kiek kaltas, nes priekaištauja ir numuša norą gaminti. Vienas pažįstamas yra pasakęs: „Jeigu žmonos virtos bulvės prisvilo, vadinasi, nuo to jos tik saldesnės tapo.“

„Pritariu, – rašė kita diskusijos dalyvė. – Būna, pagaminu ką nors naujo, o mano brangiausias tepasako: „Ai, visai nieko.“ Mano nuomone, jei vyrai mus vertintų ir bent retkarčiais pagirtų už skaniai pagamintus pietus ar vakarienę, tai ir noras gaminti atsirastų.“

Ineta susimąstė: jeigu vyras nepailsdamas giria jos išvirtus grikius, kas būtų, jeigu ji iškeptų žemaitiškų blynų? Tikriausiai nuo komplimentų ausys raitytųsi. „Ne, problema ne vyras, o aš pati“, – mintyse reziumavo Ineta.

Kulinarinis nušvitimas

Jai bedūmojant, diskusija plėtojosi toliau.

„Šiaip gaminu skaniai, bet tai darau jau daugelį metų beveik kiekvieną dieną, todėl gaminimas mane baigia „užknisti“. Nebesinori terliotis su sudėtingais patiekalais, o tų nesudėtingų ratas labai jau mažas“, – širdį išliejo viena komentatorė.

„Palietėte skaudžią temą. Aš nekenčiu virtuvės. Kai maniškis išvažiuoja
2–3 dienoms į komandiruotę, užsitepu porą sumuštinių ir man užtenka. Labai nemėgstu gaminti. Gerai, kad vyras tikras kulinaras, bet po 4 dienų gaminimo jam trūksta kantrybė ir aš, kad nebūtų kivirčų, prisiverčiu stoti prie viryklės. Dieve, kaip norėčiau uždirbti tiek, kad galėčiau pasisamdyti virėją...“ – dūsavo kita.

Ineta staiga prisiminė uošvienę ir jos nemokamas charčio sriubas, lietinukus su voveraičių įdaru, namuose keptos duonos gabaliukus ir kitus skanėstus. Burnoje besikaupiant seilėms, diskusiją papildė dar vienas komentaras.

„Nuo pat mažens nekenčiau maisto gaminimo. Matydavau, kaip mama prasikuisdavo virtuvėje kelias valandas, šeimyna jos maistą surydavo per 10 minučių, kas „ačiū“ pasakydavo, kas ne, ir kitą dieną vėl viskas iš naujo... Todėl, kai ištekėjau, nė sriubos nemokėjau išvirti. Bet kai gimė dukrytė, viskas pasikeitė. Dabar gaminu kasdien ir man tai patinka“, – rašė komentatorė.

„Aš irgi seniau „žiauriai“ nemėgdavau sukiotis prie puodų – šitas užsiėmimas mane tiesiog erzindavo. Pati sau ant sumuštinių net sviesto netepdavau ir ne todėl, kad tingėdavau, o todėl, kad manydavau, jog tai bereikalingas darbas ir atima labai daug laiko. Net nežinau kada, bet persilaužiau. Tikriausiai, kai ištekėjau. Iš pradžių su vyru valgėme pusfabrikačius, nuo kurių darėsi bloga. Nebeturėjau kur dėtis – reikėjo gaminti. Pradėjau nuo, mano manymu, lengviausių patiekalų – kepsnių. Vėliau užsimaniau sudėtingesnių ir įsisukau į kulinarinę rutiną. Prieš kelias dienas buvau pamaloninta, kai vyras vaiko krikštynas pasiūlė švęsti ne restorane, o namuose. Sakė, kad aš vis tiek skaniau padarysiu, o ir pigiau išeis“, – džiaugėsi kita.

Ką puode čiulba balandėliai?

Ineta taip pat apsidžiaugė. Vadinasi, pamėgti gaminti įmanoma. Be to, kas gi pradeda savo kulinarinę kelionę nuo balandėlių? Iš tiesų – reikėjo rinktis kepsnį.

„Paprašykite vyro, kad nupirktų jums kokius nors kulinarinius kursus. Ten pabendrausite su kitomis moteriškėmis, prasiblaškysite, pasisemsite naujų idėjų, o ir noras gaminti atsiras. Patikėkite, kalbu iš patirties – pati tokius kursus lankiau ir dabar esu visai nebloga šeimininkė“, – patarė viena komentatorė ir Ineta galutinai apsisprendė: ji pamėgs gaminti.

Po dviejų vakarienių, kai lėkštėse garavo grikiai, vyras sutiko Inetą išleisti į kulinarinius kursus. Po pirmosios paskaitos ji entuziastingai žygiavo namo ir galvojo, kiek daug netrukus išmoksianti. Pirmoji kursų savaitė bus skirta lietuviškiems patiekalams, antroji – egzotinei kitų šalių virtuvei, o trečiąją mokinės kurs ir improvizuos.

Pravėrusi namų duris, Ineta užuodė gardų, gerai pažįstamą kvapą. Virtuvėje sukiojosi anyta, kuriai Ineta puolė į glėbį. Per petį pamatė, kaip puode čiulba balandėliai. „Kursai palauks“, – patyliukais pagalvojo.