Ar gyventojai išlaikytų atliekų rūšiavimo egzaminą? Patikrino atlikdami tyrimą

Atliekas rūšiuojančių gyventojų skaičius Lietuvoje auga, rodo šių metų vasarį atliktas tyrimas. Lyginant su 2023 m., atliekas rūšiuojančių žmonių dalis padidėjo net 4 proc. – dažnai arba visuomet atliekas rūšiuoja 91 proc. respondentų.

Tyrimą, kuriuo siekiama įvertinti Lietuvos gyventojų atliekų rūšiavimo patirtį ir žinias apie teisingą atliekų rūšiavimą, jau trečiąjį kartą inicijavo pirmoji ir didžiausia Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“.

Įmonės atstovų teigimu, nors lietuvių atliekų rūšiavimo įpročiai gerėja, egzaminą išlaikytų toli gražu ne kiekvienas, manantis, jog daro tai teisingai. Pavyzdžiui, net 9 iš 10 apklaustųjų konstruktoriaus kaladėlę mestų į plastiko konteinerį, nors jos vieta – tarp mišrių komunalinių atliekų.

Atsakingiau rūšiuoja vyresni

„Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė dalinasi, jog nuo pernai metų net 6 proc. išaugo reguliariai atliekas rūšiuojančių gyventojų dalis – visada rūšiuoja 56 proc., o dažniausiai – dar 7 proc.

„Manančių, jog žino, kaip reikia teisingai rūšiuoti atliekas, yra net 92 proc., o vyresni nei 35 m. gyventojai yra labiau užtikrinti savo žiniomis nei jaunesni – 18–25 m. – gyventojai. Be to, vyresni respondentai ne tik mano geriau žinantys, kaip tai daryti, bet dažniau ir rūšiuoja. Tarp 55–74 m. respondentų, kad visada rūšiuoja, atsakė net 70 proc. gyventojų“, – rezultatus pristato A. Burbaitė.

Skirtumai matomi ne tik tarp amžiaus grupių – individualių namų ar kotedžų gyventojai linkę rūšiuoti dažniau nei daugiabučių gyventojai (96 proc. lyginant su 90 proc. tą daro dažniausiai, o 72 proc. lyginant su 49 proc. tą daro nuolat).

„Pastebėjome, jog žmonės atsakingiausiai rūšiuoja stiklo tarą ir nuo 2023 m. tą darančių skaičius išaugo dar 6 proc. Tyrimas atskleidė, jog popierių dažniau rūšiuoja daugiabučių gyventojai (93 proc., namų gyventojai – 86 proc.), tačiau stiklo tarą, skardines, metalinius dangtelius, produktų pakuotes reikšmingai dažniau rūšiuoja individualių namų gyventojai nei daugiabučių“, – skirtumus įvardina ekspertė.

Išsiskyrė sostinė

„Kaip ir pernai, dauguma atliekas rūšiuojančių gyventojų įvardijo tą darantys dėl patogios infrastruktūros bei aplinkosauginių motyvų ir didėjančių sąvartynų plotų. Vertinant rūšiavimo motyvus atskirose apskrityse, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus apskričių gyventojų priežastys sutampa su bendra Lietuvos motyvacija, tačiau sostinė išsiskyrė. Pagrindiniai motyvai rūšiuoti Vilniaus apskrityje buvo aplinkosaugos tikslai, rūšiavimo konteineriai šalia namų, nemokamas šių atliekų surinkimas. Vilniečiai yra mažiau už kitus veikiami didėjančių sąvartynų plotų bei perpildytų mišrių atliekų konteinerių“, – lygina A. Burbaitė.

Ji atskleidė ir priežastis, dėl kurių gyventojai atliekų nerūšiuoja: „Visiškai nerūšiuoja vos 2 proc. apklaustųjų, o dažniausias to motyvas – vietos tokioms šiukšliadėžėms neturėjimas (59 proc.). Visgi, pakuočių atliekos sudaro apie 80 proc. visų atliekų, taigi, gal vietos nėra ne rūšiavimui, o buitinėms atliekoms?“

Dar 36 proc. teigė nerūšiuojantys, nes nepasitiki rūšiavimo sistema ir mano, jog atliekos vežamos su bendromis atliekomis, o 18 proc. respondentų netiki, kad atliekos yra perdirbamos.

Geriausias rūšiavimo rodiklis – Alytuje

Tyrimo metu buvo patikrintinos ir praktinės gyventojų rūšiavimo žinios. Rezultatai atskleidė, jog Alytaus ir Vilniaus apskričių gyventojai statistiškai rūšiavimą išmano kiek geriau nei Kauno bei Klaipėdos, nes į daugiau testo klausimų atsakė teisingai. Be to, Alytaus apskrityje rūšiavimo rodiklis yra geriausias ir siekia net 97 proc.

„Svarbu priminti, jog Lietuvoje yra rūšiuojamos tik pakuočių atliekos, taigi, pavyzdžiui, konstruktoriaus kaladėlių vieta – mišrių komunalinių atliekų konteineris. Visgi, net daugiau nei 90 proc. respondentų jas mestų į plastiko atliekų konteinerį. Taip pat daug neaiškumų vis dar kelia „Tetra Pak“ pakuotės – nors jų vieta plastiko konteineryje, net 66 proc. atsakė, kad popieriaus; tualetinis popierius ar servetėlės nėra rūšiuojamos, tačiau 40 proc. pasirinko vieną iš rūšiavimo konteinerių“, – dažniausias klaidas vardina A. Burbaitė.

Ji tęsia, jog 69 proc. respondentų neteisingai įvardijo ir konteinerį, į kurį keliauti turėtų konservuoto maisto skardinė, o 62 proc. neteisingai išrūšiuotų ir dantų šepetėlį – mestų jį į plastiko konteinerį: „Metalinės, skardinės, medinės pakuotės yra metamos į geltonąjį konteinerį, kuris, nors vadinamas plastiko, yra pats universaliausias. Dantų šepetėlis nėra pakuotė, taigi, jo vieta tarp mišrių buitinių atliekų.“

„Žaliojo taško“ atstovė pastebi, jog indų ploviklio ar buitinio purškiklio buteliuką (67 proc.), picos dėžę (77 proc.) ar stiklinį butelį nuo aliejaus (71 proc.) daugumą gyventojų išrūšiuotų teisingai.

Kas trečia atlieka ne tame konteineryje

Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ vadovas Linas Černiauskas pastebi, jog morfologiniai tyrimai ir įmonės duomenys rodo, jog maždaug 30–40 proc. į rūšiavimo konteinerius patekančių atliekų juose atsidurti neturi.

„Kaip rodo mūsų patirtis, dažniausia klaida, kurią rūšiuodami atliekas daro gyventojai, – į pakuotėms skirtus konteinerius išmeta tekstilės gaminius, batus, pelenus, sauskelnes, žaislus, šventines girliandas, statybines ar kitas atliekas, kurios nėra pakuotės ir turi būti tvarkomos atskirai. Atliktas tyrimas taip pat patvirtino, jog gyventojams kyla klausimų, į kurį konteinerį iš tiesų turėtų keliauti jų buityje panaudoti daiktai“, – pristato L. Černiauskas.

Jis apibendrina, kad Lietuvoje atliekų rūšiavimo sistema sudėliota taip, jog nei už pakuočių konteinerius, nei už išrūšiuotas atliekas žmonės papildomai nemoka, taigi, tinkamas atliekų rūšiavimas – paskata ne tik rūpintis aplinka, bet ir finansiškai naudinga. „Išrūšiuotos pakuočių atliekos, užuot atsidūrusios sąvartyne, gali būti panaudotos antrą kartą – taip taupomi ištekliai, mažinamos gamybos, atliekų tvarkymo išlaidos bei į sąvartyną patenkančių atliekų kiekis“, – tvirtina ekspertas.

Reklama