Ar girdėjo ir suprato vieni kitus?

Praėjusį ketvirtadienį vykusio Prienų rajono verslo tarybos posėdžio darbotvarkę suformavo verslininkai ir ūkininkai, mat, kai atsinaujinusi Verslo taryba pradėjo darbą, jos sudėtyje dar nebuvo Prienų rajono savivaldybės tarybos deleguotų atstovų. Tai, kad pirmąkart balsuojant dėl jų delegavimo buvo suabejota Verslo tarybos reikalingumu ir atsisakyta konstruktyvaus bendradarbiavimo, neišgąsdino verslo bei ūkininkų bendruomenių ir neatėmė iš jų teisės žinoti apie pirmus sprendimus ir taip pat išsakyti savo nuomonę. Todėl į lapkričio 11 dieną vykusiame Verslo tarybos posėdyje iškeltus klausimus buvo nutarta paprašyti atsakyti raštu, su gautais atsakymais supažindinti ir visuomenę.

Prienų rajono savivaldybės merui ir Prienų rajono savivaldybės tarybai adresuotame rašte buvo rašoma:
„1. Prašytume įvardinti 5 prioritetines sritis, į kurias bus nukreiptos didžiausios investicijos Prienų rajone ilgalaikiame laikotarpyje (5–10 metų). Kokius investicinius projektus planuojate įgyvendinti? Mums svarbu tai žinoti planuojant savo strategiją. Dažnai girdime, kad Prienai bus turizmo kraštas, bet ar tikrai ilgalaikėje perspektyvoje iš turizmo bus surenkma daugiausia lėšų į savivaldybės biudžetą? Ar turizmas Prienų rajone generuos didžiausias pajamas?
2. Šiais metais ženkliai padidėjo žemės mokestis, dėl žemės verčių padidėjimo. Dėl šios priežasties į savivaldybės biudžetą bus surenkama daugiau mokesčių nei buvo planuota tvirtinant metinį biudžetą. Kur numatyta panaudoti šiuos papildomai surinktus mokesčius? Gal jos bus skirtos konkrečiam projektui įgyvendinti?
3. Šiuo metu Prienų rajono savivaldybės internetiniame puslapyje nėra jokios informacijos apie Prienų rajone veiklą vykdančias įmones bei registruotus ūkius. Ar artimiausiu laiku planuojama tokią informaciją surinkti ir paviešinti?“
Verslo ir ūkininkų bendruomenė taip pat išreiškė norą deleguoti savo atstovus į Prienų rajono ir vidutinio verslo rėmimo, Strateginio planavimo bei saugaus eismo komisijas.
Tad šioms temoms aptarti ir buvo skirta daugiausia dėmesio ketvirtadienį vykusiose diskusijose, kuriose dalyvavo ir po pakartotinio balsavimo deleguoti rajono savivaldybės Tarybos atstovai.
Bene ilgiausiai užsitęsė diskusijos dėl skleidžiamos idėjos, jog Prienai bus turizmo kraštas ir kad būtent turizmo plėtra yra vienas iš svarbiausių prioritetų rajono strategijoje. Ovidijaus Drūlios nuomone, vien tik gražios gamtos neužtenka, reikia ir pagrindo, tad Verslo tarybos nariams ši vizija atrodo taip, lyg būtų paskendusi rūke. Sutikdami su tuo, jog sunku galvoti apie didesnių pramonės įmonių kūrimąsi Prienuose ar kituose rajono miesteliuose, verslininkai linkę manyti, jog Prienai turėtų tapti vieta, kurioje, pasak Verslo tarybos pirmininkės Linos Dužinskienės, būtų „žiauriai“ gera gyventi.
Rajono mero Alvydo Vaicekausko ir savivaldybės administracijos direktorės Jūratės Zailskienės teigimu, kalbant apie turizmą, reikia galvoti ne tik apie Prienus, bet ir visą Prienų kraštą. O jis, anot J. Zailskienės, turtingas piliakalniais ir kitais unikaliais, patraukliais objektais, pradedant pažintimi su UAB „Lietuviškas midus“ gamykla Stakliškėse, Šilavoto „Davatkynu“, ir baigiant partizanų žūties vietų aplankymu kitame rajono krašte – Veiverių seniūnijoje.
Gindami Prienų kaip turizmo krašto idėją, meras ir savivaldybės vadovai sutiko ir su išsakytais pastebėjimais, kad vizijai įgyvendinti dar trūksta infrastruktūros, gyvybiškai svarbių objektų bei Verslo ir turizmo informacijos centro. Centro idėja – ne nauja, bet jam įkurti vis pritrūkdavo pagrindo. Dabar gi, kaip tvirtino meras ir administracijos direktorė, centras turėtų pradėti veikti jau kitais metais. Jį planuojama kurti buvusio „Saulutės“ darželio patalpose. Centre bus teikiamos konsultacijos ir verslo klausimais. Verslo tarybos nario Martyno Butkevičiaus manymu, tai labai svarbu, nes šiandien norintiems pradėti verslą ar turintiems minčių įgyvendinti vieną ar kitą projektą žmonėms trūksta informacijos. Kreiptis į privačius konsultantus – jiems per brangu, o savivaldybės specialistai, ne visada tam turi laiko.
Visi Verslo tarybos posėdžio dalyviai buvo vieningi dėl kelio Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcijos. Apie būtinybę rekonstruoti šį kelią kalbama jau nuo 1992 metų. Prirašyta krūvos raštų, kreipimųsi, bet, A.Vaicekausko teigimu, nuolat „atsimušama kaip į sieną“. Nepadėjo ir Kauno ir Alytaus miestų, Kauno, Prienų, Alytaus, Lazdijų rajonų ir Birštono savivaldybių merų pasirašytas bendras kreipimasis, kad kelio rekonstrukcija būtų įrašytą į prioritetinių darbų sąrašą.
Posėdžio dalyvių manymu, reikia pradėti akcijas. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Prienų atstovybė jau yra parengusi nuo verslo peticijos tekstą, po kuriuo kvies pasirašyti. Buvo diskutuota ir apie kitas galimas protesto akcijų formas.
Kalbant apie kylančias eismo problemas Prienuose, O. Drūlia atkreipė dėmesį į tai, kad jos ypač aktualios Veiverių seniūnijoje. Ir susijusios jos su įgyvendintais bei įgyvendinamais VIA ir RIA Baltica projektais.
– Jų naudą Veiverių krašto žmonės pajuto tiek, kad dėl šių projektų, atseit pagerėjusios infrastruktūros, padidėjusios žemės vertės išaugimo mokesčius už žemę ir sumažėjo saugumo Mauručių geležinkelio stotyje bei kertant pervažą Kampinių ir Bielevičių gatvėse.
Be to, rekonstruojant VIA Baltica magistralę, liko nepadarytų nuovažų, apvažiuojamų kelių. Apie nepadarytus darbus ir galimus jų sprendimo būdus buvo konkrečiai diskutuojama bendrame Veiverių seniū-nijos gyventojų, savivaldybės specialistų, užsakovų – Automobilių ir kelių direkcijos, rangovų, projektuotojų susitikime. Prienų rajono savivaldybėje vykusiam pasitarimui vadovavo tuometinis susisiekimo viceministras Algis Žvaliauskas. Buvo susitarta dėl konkrečių sprendimų, ką ir kas turi padaryti. Praėjo keleri metai, neliko viceministro, liko tik dauguma neišspręstų problemų. Prie jų detalesnio aptarimo, mero siūlymu, nutarta sugrįžti atskirame posėdyje.
Vienas iš Verslo tarybos paklausimų buvo apie tai, kokioms reikmėms bus skiriami papildomi už padidėjusius žemės mokesčius surinkti pinigai. Diskutuojant apie žemės mokesčius, buvo paliesta ir apleistų privačių sklypų bei pastatų problema. Mero nuomone, tikslinga būtų peržiūrėti ir biudžetinių įstaigų teritorijas, ar iš tiesų joms tokios reikalingos. Beje, šiuo klausimu nuomonės kiek išsiskyrė. Meras mano, kad Prienuose žemės vertė nedidelė ir jis nemato verslo diskriminavimo. Kita pusė galvoja, kad žemės nuomos mokestis verslo įmonėms nėra teisingas – per didelis, todėl sunku konkuruoti su Kauno ar Alytaus rajone įsikūrusiomis įmonėmis, turinčiomis lengvatų.
Verslininkai taip pat klausė, kodėl savivaldybė bijo ką nors daryti su nereikalingais pastatais koncesijos pagrindu. Atsakyme nuskambėjo iliuzija, kad Prienuose daugės žmonių ir tų pastatų galbūt reikės savivaldybės poreikiams. O ataskaitą apie tai, kaip panaudojami surinkti mokesčiai, pažadėta pateikti kitam Verslo tarybos posėdžiui.
Verslo ir ūkininkų bendruomenių atstovai taip pat „gavo“ namų darbų: pateikti pasiūlymų dėl Verslo rėmimo fondo programų nuostatų patobulinimo. Kaip informavo mero pavaduotoja Loreta Jakinevičienė, šiemet fondui buvo skirta 30000 Eur, 26000 Eur jau panaudota. Parama pasinaudojo 11 paraiškų teikėjai. Dar laukia 4 prašymų vertinimas, tad iki metų pabaigos ir likusieji fondo pinigai bus panaudoti.
Pasikeista nuomonėmis ir kitais visiems rūpimais klausimais. Dalykiškai, konkrečiai, „nevyniojant žodžių į vatą“. O ar tikrai visi girdėjo ir suprato vieni kitus, ar atsinaujinusi Verslo taryba taps skatinančiu aktyvumą ir gerų idėjų dariniu, matyt, laukti ilgai nereikės. Juk visiems, kaip posėdžio pradžioje kalbėjo L.Dužinskienė, labai svarbu, kad Prienų krašte būtų gyvybinga ekonomika, augtų atlyginimai, smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaičius.
Ramutė Šimukauskaitė