Ar ES pajėgi apsisaugoti nuo iš Rusijos atskriejančių dronų?

Latvija ir Rumunija pranešė, kad Rusijos bepiločiai orlaiviai pažeidė jų oro erdvę. Apie panašius incidentus nuolat girdime ir iš Lenkijos. Įvykus panašioms situacijoms žvilgsnis visuomet krypsta į NATO, anot europarlamentaro Petro Auštrevičiaus, reaguoti gali ir Europos Sąjunga.

„Šiuo atveju NATO ir ES yra natūralūs įrankiai. Tiek Rumunija, tiek Latvija turėtų labai rimtai apgalvoti ir kreiptis į ES institucijas. Priminsiu, kad 222 ES sutarties punktas, jo dalis kalba apie solidarumo nuostatą tuo atveju, kada kuri nors ar kelios valstybės narės susiduria su terorizmo grėsme, kylančia iš nesvarbu kur. Priminsiu, kad pirmą kartą ši nuostata buvo panaudota bei inicijuota iš Prancūzijos, kada Paryžiuje įvyko teroristinis aktas prieš Charlie Hebdo žurnalo redakciją ir kitose Paryžiaus vietose buvo susišaudymai, kilo grėsmė. Tada Prancūzija kreipėsi į Briuselį, į ES institucijas, prašydama inicijuoti ir suteikti paramą, remiantis šia solidarumo nuostatą, jai buvo suteikta, priemonės buvo inicijuotos. Manyčiau, kad tiek Latvija, tiek Rumunija turėtų pagalvoti apie kreipimąsi, nes, mano nuomone, tokie krentantys dronai kelia grėsmę tiek gyventojams, tiek šalies saugumui, tai gali pasikartoti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė europarlamentaras P. Auštrevičius.

Politikas tikino, kad galėtų būti suteikti papildomi gynybiniai pajėgumai, diplomatinis atsakas. „Reikia reaguoti, nes reakcijos ir veiksmų nebuvimas, kaip žinia, tas agresyvias valstybes skatina kartotis ar net imtis dar pavojingesnių priemonių“, – teigė P. Auštrevičius, pridurdamas, kad teisininkai turėti suformuluoti itin aiškų tokio kreipinio turinį bei kokios pagalbos reikia.

Nors po panašių išpuolių siekiama reakcijos ieškoti NATO Aljanse, tačiau daug žvilgsnių pastaruoju metu krypsta ir į Europos Komisiją, kurioje kuriamas gynybos eurokomisaro portfelis. Tikėtina, kad jis gali atitekti Lietuvos delegatui Andriui Kubiliui. Kol vieni kalba, kad toks portfelis didelės reikšmės neturės, kiti spėja, jog naujojo portfelio galia priklausys nuo to, kiek tos galios norės matyti portfeliui priskirtas komisaras. „Tikiu, kad naujasis eurokomisaras turėtų būti atsakingas ne tik už ES gynybos pramonės plėtrą, naujų pajėgumų įvedimą, specializacijų sprendimus, bet ir bendrų karinių pajėgumų sukūrimą, jeigu tai atsirastų, jeigu jo portfelyje būtų ir toks dalykas. Tarp kitko, galima tik praktiškai finansiškai skatinti valstybes nares tokiam veiksmui, tikiuosi, kad naujasis komisaras turės pakankamai finansinių ir biudžetinių lėšų, kitaip jis tik daug šnekės, pastoviai kritikuos, bet neturės priemonių daryti įtaką situacijai“, – pabrėžė P. Auštrevičius.

Europarlamentaras vylėsi, kad bus sukurtas ne tik nacionalinis planas, bet ir visos Bendrijos strategija, ką ir kiek plėtoti, kokią finansinę paramą gauti. „Jei tokie dalykai išsispręstų, neabejoju, kad po 3-5 metų mes galime turėti jau visiškai mums palankesnę situaciją“, – pridėjo jis.

P. Auštrevičius nurodė, kad šiuo metu Europos Parlamente yra saugumo ir gynybos pakomitetis, kuris turėtų tapti komitetu. Tai, pasak jo, rodo, kad Europos Parlamente vyksta poslinkis į Bendrijos suvokimą, kad turime būti ne tik taikos organizacija, bet ir apsirūpinti savo gynyba, suvokti, kad reikia būti pasiruošus reaguoti bendrai.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.