Ar dyzelinių automobilių eismo apribojimai kaimyninėse šalyse palies Lietuvą?

Vokietijos Aukščiausiasis teismas priėmė sprendimą dėl dyzelinu varomų automobilių eismo apribojimų didžiuosiuose savo šalies miestuose. Dar anksčiau sprendimą neįsileisti dyzelinių transporto priemonių nuo 2025 metų paskelbė keturi didieji miestai: Paryžius, Meksikas, Madridas ir Atėnai. Paryžius, mažindamas dyzelinių lengvųjų ir komercinių automobilių skaičių, uždraudė mieste eksploatuoti senesnius nei 1997 metais pagamintus automobilius. Draudimus žadama dar griežtinti iki pat 2020 metų.

Kritikuojami dėl kenkimo gamtai ir sveikatai

Dyzelino naudojimas transporte pastaraisiais metais išaugo, tad didėja ir susirūpinimas dėl šios degalų rūšies įtakos oro kokybei. Pasaulio sveikatos organizacija tikina, kad maždaug 3 mln. mirčių kasmet yra susiejamos su aplinkos tarša.

Dyzelinu varomi automobiliai peikiami dėl į aplinką išmetamų smulkiųjų dalelių, kurios kaupiasi aplinkoje, nusėda plaučiuose ir gali tapti įvairių ligų priežastimi. Taip pat dyzeliniai automobiliai kliūva ir dėl teršalų azoto oksidais. Pastarieji pažeidžia ozono sluoksnį, o tai gali reikšti daugybę kvėpavimo sunkumų net ir tiems žmonėms, kurie iki šiol panašių problemų nėra turėję.

Iniciatyvos prieš dyzelinu varomų variklių taršą prasidėjo 2015 m., kai JAV buvo nustatyta, jog koncerno „Volkswagen AG“ automobiliuose naudojama variklio taršos duomenis klastojanti nelegali programinė įranga.

Lietuvoje – daugiausia dyzelinu varomų automobilių

Lietuvoje registruota apie 1 mln. 350 tūkst. automobilių. Iš jų beveik milijonas – dyzeliniai. Taigi taršos klausimai rūpi ir Lietuvos žmonėms.

Marijampolės regione dauguma automobilių varomi dyzelinu. „Suvalkiečiai moka skaičiuoti, dyzelinu varomi automobiliai yra daug ekonomiškesni. Būtent pirmiausia dėl šios savybės dyzelinius automobilius renkasi vartotojai“, – teigė ne vienas laikraščio kalbintas pašnekovas. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Marijampolės agentūros vedėjas Saulius Navikas sakė, kad pastaraisiais metais agentūros specialistai automobilių skleidžiamos taršos mieste nematuoja, nes pasikeitė departamento veiklos prioritetai. Dabar tai daroma techninės apžiūros centruose. „Per vasarą patikrindavome apie 1000 automobilių. Dešimt procentų iš jų viršydavo leistinus išmetamųjų dujų kiekius. Bet tai nebūdavo vien dyzeliniai automobiliai, daugiausia leistinas taršos normas viršydavo dujomis varomi automobiliai, kadangi ši įranga daugelyje transporto priemonių nekokybiška“, – sakė vedėjas.

S. Navikas sutinka su nuomone, kad dyzeliniai automobiliai teršia labiau, išmeta daug suodžių ir kietųjų dalelių.

Vertina teigiamai

Vakarų Europoje taikomas priemones mažinti dyzelinių automobilių skaičių ribojant jų eismą didžiuosiuose miestuose, didinant akcizus dyzeliniam kurui arba nustatant taršos mokesčius už švaresnę aplinką pasisakantys žmonės vertina teigiamai.

Iš finansinės pusės, be abejo, dyzelinu varomas automobilis yra pranašesnis – suvartoja mažiau kuro, o ir dyzelinas yra beveik 10 centų pigesnis nei benzinas. Tačiau mokslininkai vieningai sutaria, kad dyzeliniai automobiliai kur kas labiau teršia aplinką, lyginant su benzinu varomais automobiliais. Kadangi toje aplinkoje ir patiems gyventi tenka, suprantama, kad būtų geriau, jeigu dyzelinių automobilių būtų mažiau.

Tiesa, imtis realių veiksmų ir savo noru atsisakyti dyzelinu varomo automobilio nėra paprasta – kiekvienas galvojame, kad tai bus nuostolinga, o didelio teigiamo efekto aplinkai nesukels, nes jeigu automobilis nesenas, jo variklis nedidelio darbinio tūrio ir techniškai tvarkingas, tarša nedidelė. Be to, nemaža dalis aplinkinių ir toliau važinės su senos kartos didelio darbinio tūrio dyzeliniais motorais, kurie, ne paslaptis, dažnai ir netvarkingi, be kietųjų dalelių filtrų ar netgi katalizatorių.

Manoma, kad pokyčiams paskatinti reikia kažkokių globalesnių priemonių, tokių kaip Vakarų Europos valstybėse jau taikomi, o Lietuvoje dar tik aptarinėjami apribojimai dyzelinių automobilių eismui, akcizų didinimai ar taršos mokesčių įvedimai. Tokiu atveju šių ribojimų laikytumėmės visi ir nebūtų pikta, kad vieni savo sąskaita tausoja aplinką ir naudoja brangesnį kurą, o kaimynas su savo senutėliu techniškai netvarkingu dar praėjusį tūkstantmetį menančiu „Audi“ degina dyzelį ir į aplinką išmeta tiek kietųjų dalelių, kiek naujos kartos sunkvežimis, bet važinėja „pigiai“, kuras yra efektyvesnis už benzininį, jo degalų sąnaudos gerokai mažesnės.

Rinktųsi tik dyzelinį automobilį

„Suvalkietis“ klausė marijampoliečių, kaip jie vertina Vakarų Europoje taikomas priemones mažinti dyzelinių automobilių skaičių? Ar Lietuva irgi turėtų pradėti įgyvendinti tokias priemones? Kokiam automobiliui – dyzeliniam ar benzininiam – jie teikia pirmenybę?

Marijampolietis Vytautas Bobinas važinėja dyzeliniu automobiliu. „Mano pasirinkimą lėmė ekonomiškumas, kuris ypač juntamas, kai reikia važiuoti daug. Šiek tiek pigesnis kuras, be to, su tuo pačiu kiekiu degalų toliau nuvažiuoji. Dyzelinu varomas automobilis mieste taip pat mažiau sunaudoja kuro“, – privalumus vardijo pašnekovas. Jo įsitikinimu, bet kuris netvarkingas automobilis, nesvarbu dyzelinis ar benzininis, aplinką teršia lygiai taip pat. Pasak verslininko, Lietuvos ekonomika dar per silpna, žmonių pragyvenimo lygis per žemas, kad būtų galima sekti Vokietijos ar Prancūzijos pavyzdžiu.

V. Bobino įsitikinimu, nauji dyzeliniai automobiliai bus brangūs ir sudėtingi, o jų remontas kels daug rūpesčių, ne bet kas sugebės 5–6 ekologinės klasės automobilį remontuoti. Be abejo, vokiečiai skubės atsikratyti senų dyzelinių automobilių ir jie keliaus pro mus, rusai jų neįsileidžia“, – sakė pašnekovas.

Verslininkas Kęstutis Kubilius, įkūręs senos technikos muziejų ir vadovaujantis logistikos bendrovei, sako, kad dyzeliniai automobiliai – suvalkiečių arkliukas, nes jų ekonomiškumas kalba pats už save. „Tiems, kas per metus nuvažiuoja daugiau negu 20–30 tūkstančių kilometrų, dyzelinis automobilis išsigelbėjimas. Kuro sąnaudos daug mažesnės, tad tai didelis palengvinimas ekonomikoje“, – sakė verslininkas. Anot jo, aplinką lygiai tiek pat, o dažnai ir daugiau, teršia gamyklos, ir gyventojai, nežinia kuo kūrendami krosnis. Jeigu automobilis tvarkingas, jo tarša nėra didelė. „Hamburge apie 7 milijonai gyventojų, tad suprantama jiems tikrai aktualus aplinkos užterštumo klausimas, Lietuvoje – 2,5 milijono žmonių, todėl ir problemos tokios nėra“, – mano verslininkas.

UAB „Ratainė“ direktorius Algirdas Bubnys važinėja dyzelinu varomu automobiliu ir jo nekeistų į benzininį. „Dyzeliniai automobiliai – pagrindinė mūsų transporto priemonė. Tai ne tik dėl ekonomiškumo, kuro taupymo, bet dyzelinius automobilius paprasčiau prižiūrėti, remontuoti. Gerų meistrų, kurie sugebėtų suremontuoti benzinu varomą automobilį, nėra. Mūsų šalis dar nepasiekusi tokio lygio, kad būtų galima imtis priemonių, mažinančių dyzelinių automobilių naudojimą. Apie taršą gali kalbėti tokios šalys, kaip Amerika, Rusija, Kinija, mes vos matomi žemėlapyje ir per daug gvildename, per daug uoliai imamės to, kas mums nei būtina, nei aktualu“, – sakė A. Bubnys.