Aktualijos | 7 MIN.

Ar bus pasiryžusių ginti Tėvynę, kai patriotizmą pakišome po kilimu?

Dia­na Kar­ve­lie­nė
2024 m. spalio 13 d. 16:30
Juo­zo Ka­mens­ko nuo­tr.

Plk. ltn. Linas Idzelis, Lietuvos šaulių sąjungos vadas, sako, kad, kalbėdami apie nacionalinį saugumą, neišvengiamai turime kalbėti ir apie karą. Nes, tik būdami visapusiškai pasirengę kovai, galėsime ją laimėti.

Karas vyksta ne tik fizinėse srityse: sausumoje, jūroje, ore, kosmose, bet ir informacinėje erdvėje. Joje mes jau kariaujame ne vienus metus, nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Ir jei Vakarų pasaulis Šaltojo karo metu laimėjo ekonominę kovą, tai ideologinę, deja, pralošė. Ir visa tai dabar Rytų kaimynams duoda nemažai dividendų.

Turime nebijoti tai pripažinti, kaip ir kelti klausimą – ar tokioje ideologinėje terpėje iš viso bus tų patriotų, kurie reikalui esant eis ginti Tėvynės? Juk patriotizmas iki karo Ukrainoje buvo jau beveik eliminuotas iš viešos erdvės.

Bet kokiam pasipriešinimui yra labai svarbus mūsų nusiteikimas bei ryžtas. Deja, kalbant apie gynybą, labai mažai dėmesio kreipiama į kognityvinę erdvę. Ir tai yra didelė problema. Kognityvinę erdvę sudaro mūsų išsilavinimas bei kultūra, žinių lygis, kokį mes suteikiame vaikams mokykloje ir kokį jie pasaulėvaizdį joje susiformuoja.

Retorinis klausimas – kuo šiandien virsta mokyklos: tam tikrais uab’ais vaikų užimtumui ir krepšelių įsisavinimui ar mes jose tikrai vaikus išmokome, suteikiame jiems kokybiškų žinių bei ugdome Tėvynės meilę?

Religija – dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis valią gintis. Neatsitiktinai visi partizanai pirmiausia buvo giliai tikintys žmonės, kuriems Dievas, Tėvynė ir šeima buvo svarbiausi prioritetai būtent tokia tvarka. Jei religija devalvuojama iki filatelistų būrelio, natūralu, kad ir pasiryžimas aukotis devalvuojamas.

Visuomenės pasiryžimui gintis taip pat labai svarbu, per kur mes ir kokią gauname informaciją, kaip ją suvokiame. Negalime ignoruoti ir globalios aplinkos poveikio. Visi šitie dalykai lemia žmonių elgseną. Taigi, ją galima prognozuoti. Ir, deja, mūsų situacija nėra labai gera.

Nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo mes Lietuvos kariuomenėje svarstydavome įvairius galimus karinio konflikto scenarijus:

Hibridinį karą. Jį pradeda informaciniai karai, taip pat gali būti užsukamos dujos, atjungiama elektra, prasidėti šantažai, žmonių grobimai.

Suplanuota ataka. Suplanuotą ataką galima numatyti, kaip 2022 metais Ukrainos žvalgyba jau prieš kelis mėnesius numatė, kad šalis bus puolama, tai rodė tam tikri indikatoriai. Taigi, jai galima pasiruošti.

O staigi ataka būna iš anksto nepastebėta. Pavyzdžiui, koks tūkstantis „Wagner“ samdinių staigiai kerta sieną, išžudo pasieniečius ir užima kelias gyvenvietes. Tuomet mes būtume labai stipriai įkliuvę.

Tačiau ne mažiau svarbi bet kokio karinio scenarijaus dalis – gyventojų sampratos ir požiūrio keitimas. Čia ir prieiname prie kognityvinio mūšio lauko. Priešų tikslas – pasiekti, kad žmogus nenorėtų kariauti, būtų palaužta jo valia, kad jis neturėtų Tėvynės, kad žodis „patriotizmas“ būtų sušluotas su šiukšlėmis kažkur giliai po kilimu.

Ir mes tai padarėme patys! Trisdešimt metų patriotizmą stūmėme iš viešos erdvės. Jį, kaip ir religiją, irgi buvome devalvavę iki filatelistų būrelio lygio. Tiesa, dabar jau pamažu atsiranda šioks toks supratimas, kad tai yra svarbūs dalykai.

Žinoma, būtinas ir fizinis karinės galios komponentas. Pirmiausia tai yra kariai – kiek mūsų yra. Tada ginkluotė bei technika, kurios kiekis ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo gynybai skiriamų lėšų. O logistika ir turimos atsargos padiktuoja, ką galime nuveikti, turėdami karius, ginklus ir techniką.

Bet yra dar vienas reikšmingas komponentas, apie kurį ir vėl per mažai kalbama, tai yra moralinis komponentas. Į jį telpa motyvacija ir vadyba. Juk labai svarbu, ar žmonės į kariuomenę ateina savo noru, ar tiesiog suvaryti prievarta.

Bet net ir labiausiai motyvuotų karių ryžtą gali užgesinti tie, kas vadovauja, kokį vadovavimo stilių naudoja. Ar tvirtą vertybinį stuburą turintys vadai, ar kokie nors bestuburiai. Tai labai svarbu, nes jei reiks kariauti, teks paskui kažką sekti. Niekas neis paskui amebas ir klumpeles.

Pasiruošimas karui turi būti realus, o ne rūpestis trimis „P“ – popieriumi, prezentacijomis powerpoint’e ir pašnekesiais, kurie veda į nieką.

Žinoma, kad moraliniam komponentui yra svarbus ir karių skaičius. Kovinė dvasia priklauso ir nuo to, ar susirinks 300, ar 30 tūkstančių karių, ir nuo to, kokiais ginklais jie turės kautis. Tačiau tie kariai negali būti tik statistiniai vienetai. Jų intelektas irgi svarbus.

Visi šie dalykai telpa į moralės apibrėžimą. Ir jei moralinis komponentas lygus nuliui, galima turėti kokios tik nori ginkluotės – ji nesuveiks. Taigi, mūšio laukas yra mūsų galvose.

Mes esame ES, NATO nariai, tačiau neturime bijoti ir pripažinti ten egzistuojančių ydų. Gyvendami už geležinės uždangos, net neįtarėme jas egzistuojat, įsivaizdavome Vakarus kone kaip rojų žemėje. Jai žlugus, pasaulį visi pamatėme labai skirtingai. Dabar jau visur turime susiskaidžiusias visuomenes, o pandemija tai dar labiau katalizavo.

Mačiau, kaip tuo metu, pavyzdžiui, iš vienos kuopos tapo dvi kuopos. Vieni vakcinavosi, kiti ne ir dėl to tarpusavyje nesišnekėjo. Pandemija ir ribojimai baigėsi, bet žymės žmonių galvose vis tiek yra likusios.

Kai kuriais klausimais mes negalime susikalbėti net savo artimųjų, giminių ratuose arba jų sąmoningai vengiame, arba tai sukelia rimtų konfliktų.

Mes gyvename informaciniuose burbuluose ir turime suprasti, kad juose veikia įvairios ideologijos. O ideologija gali keisti žmones, ypač jaunus. Kaip iš plastilino ji gali nulipdyti žmogų, bet gali ir špygą.

Šiandien daug kalbama apie vakarietiškas vertybes: pagarbą žmogui, pakantumą ir toleranciją. Tačiau realybėje jau matome situaciją, kad jeigu nešoki pagal mažumos dūdelę, tai jau tampi mažų mažiausiai keistas ir įtartinas.

Kažkada labai nuodugniai ir atidžiai perskaičiau Antano Maceinos disertaciją apie tautinį auklėjimą. Žmogaus ugdymas, jo vertybinių nuostatų formavimas prasideda šeimoje, tada darželyje, mokykloje. Jau ten turi būti kalbama apie patriotizmą, keliamos vėliavos ir giedamas himnas.

Buvau pasibaisėjęs, kai šiemet Žemaitijos kadetų gimnazijos atidarymo renginyje Alsėdžiuose gal tik kokie penki ar dešimt procentų susirinkusiųjų giedojo himną. Kaune per bet kokias šventes ar iškilmes gieda visi. Kaip skiriasi mažos Lietuvos kraštai, kas su jais nutiko?

Mes privalome apie patriotizmą viena kalba kalbėti ne tik darželiuose ir mokyklose, bet ir profesinio rengimo centruose, universitetuose, bažnyčiose. Nes dabar rūpestis juo paliktas tik kariuomenei bei Šaulių sąjungai. Šios organizacijos kažkaip turi iš žmogaus nulipdyti patriotą, net jei prieš tai kelis dešimtmečius neaišku, kas kitur buvo jam diegiama ir aiškinama, kokią įtaką padarė nesibaigiančios švietimo reformos ir mokymo programų kaitos.

Kas šiandien sujungia Lietuvos žmones?

Kurdami valstybę, mes norėjome, kad tai būtų partizanų Lietuva. Dabar gi niekas neprižiūri nei koplytstulpių, nei kitų atminties ženklų, viskas palikta vėl tik Šaulių sąjungai. Ir mes einame bei tvarkome. Bet kas bus, kai mūsų neliks? Juos, kaip ir tautos atmintį, užžels miškas?

Lietuviškumas – kalba, papročiai, tautosaka, gyvenimo būdas – tai turėtų būti labai saugojama bei puoselėjama. Ne tik šios sąvokos, bet ir jų turinys.

Reikia didžiuotis savo tapatybe, tuo, kas esame.

Juk gali du žmonės dirbti tą patį darbą, tik vienas apie jį sakys, jog skaldau akmenis, o kitas – kad statau katedrą. Taip ir valstybės kūrimas bei gynimas. Ką bedarytume, turime būti savo šalies patriotai.

Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą 2024 m. rugsėjo 6 d. Šiluvoje rengtoje konferencijoje „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant“.


Šiauliai
Kuršėnuose girtas vairuotojas sukėlė avariją: apgadinta gyvenamojo namo tvora ir kitas automobilis
Šiaulių rajone antradienio vakarą neblaivus vairuotojas sukėlė avariją, kurios metu apgadinta namo tvora ir stovintis lengvasis automobilis.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Lietuva
Lietuva
Barselonos olimpinių žaidynių bronzininkas, buvęs šalies krepšininkas Alvydas Pazdrazdis neteko Lietuvos pilietybės, rašo portalas „15min“.
Sportas | 2 MIN.
5
Melas – slidus dalykas. Vieni jo vengia bet kokia kaina, kiti – naudoja kaip „išgyvenimo strategiją“. Kartais tai nekaltas pagražinimas, kartais – būdas išsisukti iš nepatogios situacijos.
Lietuva | 2 MIN.
0
Pasaulis
Šiauliai
Antradienį pietryčių Turkijos vidurinėje mokykloje buvęs jos mokinys atidengė ugnį, sužeisdamas 16 žmonių, tarp kurių buvo ir mokinių, o apsuptas policijos nusižudė.
Pasaulis | 3 MIN.
0
Prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje užsienio pilietis kaltinamas dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo ir panaudojimo bei neteisėto piniginių lėšų pasisavinimo.
Kriminalai | 3 MIN.
0



Lietuva
Lietuva
Melas – slidus dalykas. Vieni jo vengia bet kokia kaina, kiti – naudoja kaip „išgyvenimo strategiją“. Kartais tai nekaltas pagražinimas, kartais – būdas išsisukti iš nepatogios situacijos.
Lietuva | 2 MIN.
0
Apeliaciniam teismui trečiadienį nepavyko pradėti nagrinėti buvusių bankrutavusio banko „Snoras“ vadovų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko baudžiamosios bylos.
Lietuva | 5 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Panevėžyje gimęs politikas, Seimo narys ir visuomenės veikėjas Domas Griškevičius didesnę dalį savo gyvenimo praleido Šiauliuose, šiauliečių yra išrinktas atstovauti miesto interesus Seime, todėl drąsiai save gali vadinti nebe panevėžiečiu, o šiauliečiu. Kokią Lietuvą jis mato po penkerių metų, kokią širdies ir laiko dalį vyrui užima futbolas ir kaip spėja suderinti darbą Vilniuje su šeima Šiauliuose?
Politika | 4 MIN.
2
2023 metais degalinių tinklui „Jozita“ skirtą 95 tūkst. eurų dydžio baudą buvo mėginama nubraukti atgaline data – perrašant įstatymą, už kurio pažeidimus buvo nubausta „Jozita“ ir dar kelios degalų sektoriaus įmonės, rodo naujausias tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas.
Politika | 5 MIN.
0

Pasaulis
Pasaulis
Antradienį pietryčių Turkijos vidurinėje mokykloje buvęs jos mokinys atidengė ugnį, sužeisdamas 16 žmonių, tarp kurių buvo ir mokinių, o apsuptas policijos nusižudė.
Pasaulis | 3 MIN.
0
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį stengėsi sušvelninti pasipiktinimą dėl autoportreto, kuriame jis pavaizduotas kaip Jėzus, sakydamas, kad nelaiko šio atvaizdo religiniu.
Pasaulis | 3 MIN.
6


Kelmė
Radviliškis
Ketvirtadienio duomenimis, pigiausias dyzelinas parduodamas „Eniris“ degalinėje Užventyje, Kelmės rajono savivaldybėje, mažiausia benzino kaina – „Madalva“ degalinėje Tauragės rajone, Žygaičiuose, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
Verslas | 3 MIN.
0
Kai vis dažniau atsisukame į natūralumą, sveiką mitybą, produktus be pridėtinio cukraus, pradedame dairytis vietinių ūkių, kur galima įsigyti kokybiškos produkcijos. Iš kartos į kartą perduodamas Šlėvės ūkis – verslas, įsikūręs Radviliškio rajone. 1991 metais įkurto šeimos ūkio tikslas – gaminti tai, ką norėtų valgyti patys, ir tai, ką drąsiai gali duoti savo šeimai. 35-erius metus skaičiuojančio ūkio savininkai pasakoja ūkio istoriją nuo pat jo įkūrimo.
Verslas | 3 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Šiaulių rajone antradienio vakarą neblaivus vairuotojas sukėlė avariją, kurios metu apgadinta namo tvora ir stovintis lengvasis automobilis.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Šiauliuose užfiksuota vagystė - du asmenys iš gyvenamojo kiemo pavogė kepsninę, kurios išnešti taip lengvai, kaip tikėtasi, nepavyko.
Kriminalai | 2 MIN.
0


Radviliškis
Kelmė
Radviliškio mieste ir jo prieigose sparčiai vyksta darbai – tiesiami ir atnaujinami dviračių takai. Planuojama, kad naujais takais radviliškiečiai galės važinėtis jau šių metų vasaros viduryje.
Gatvė | 3 MIN.
0
Šeštadienio vakarą Tytuvėnuose buvo nustatytas neblaivus automobilį vairavęs vyras. Jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis.
Gatvė | 2 MIN.
0
Lietuva
Kaunas
Su prasidėjusiu pavasariu, balandžio 7 d., Lietuvoje startuoja motociklininkų egzaminų sezonas. „Regitroje“ būsimų vairuotojų laukia ne tik profesionalūs egzaminuotojai, tačiau ir atnaujintas motoparkas.
Gatvė | 4 MIN.
0
Kauno rajone antradienį vyro vairuojamas automobilis mirtinai sužalojo dviračiu važiavusią moterį.
Gatvė | 2 MIN.
1

Šiauliai
Šiauliai
Prabėgus aštuoniems TOPLYGOS turams permainos šiauliečių stovykloje – Jurgis Pučinsks palieka vyriausiojo komandos trenerio pareigas.
Sportas | 2 MIN.
1
TOPLYGOS turnyro lentelėje savo poziciją dar labiau įtvirtino puikiai startavęs Telšių „Džiugas“. 8-ajame ture sekmadienį žemaičiai Gargžduose vykusiose rungtynėse 1:0 nugalėjo FA „Šiauliai“.
Sportas | 2 MIN.
1


Šiauliai
Šiauliai
Iki 2026 m. gegužės 3 d. Fotografijos muziejuje veikia John Angerson paroda „Šią dieną“ („On This Day“).
Kultūra | 2 MIN.
0
Šiaulietis Sigitas Račkauskas savo namų sienas nuklojo ženkliukais – jų namuose turi daugiau nei 6000. Kolekcionieriui ženkliukas yra pati geriausia dovana.
Veidai | 2 MIN.
0
Radviliškis
Šiauliai
Balandžio 11 dieną Radviliškio miesto kultūros centre atidaryta menininkės Gitos Jurkūnienės paroda „Mano pėdos tavo, Lietuva, žemėj įmintos“. Tai pirmoji tokio įvairiapusio pobūdžio paroda centre ir pirmasis kartas, kai Radviliškio publika galėjo iš arčiau susipažinti su Panevėžio krašto kūrėjos darbais.
Kultūra | 3 MIN.
0
Kultūros ministerijos organizuotą konkursą eiti Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovo pareigas laimėjo Nomeda Šatkauskienė.
Kultūra | 2 MIN.
1


Lietuva
Lietuva
Po didžiųjų metų švenčių nemažai lietuvių atsiduria pažįstamoje situacijoje – šaldytai lūžta nuo įvairių patiekalų, kurių nepavyko suvalgyti laiku. Pošventiniu laikotarpiu visame pasaulyje fiksuojant padidėjusį maisto švaistymą, nemaža dalis produktų išmetami dėl netinkamų laikymo sąlygų ar prasto planavimo. Ekspertė atskleidžia, į ką verta atkreipti dėmesį, norint kuo efektyviau panaudoti po švenčių likusį maistą.
Namai | 5 MIN.
0
Yra keistas jausmas, kai užrakini duris, bet viduje vis tiek lieka abejonė. Lyg viskas veikia, raktas sukasi, spyna užsirakina… bet kažkas ne taip. Daug žmonių tą ignoruoja. Kol vieną dieną problema pati „pasibeldžia“. Tiesa paprasta – spynos nesugenda per vieną dieną. Jos įspėja iš anksto. Tik reikia mokėti tuos ženklus pastebėti.
Namai | 4 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Šiaulietis Sigitas Račkauskas savo namų sienas nuklojo ženkliukais – jų namuose turi daugiau nei 6000. Kolekcionieriui ženkliukas yra pati geriausia dovana.
Veidai | 2 MIN.
0
Šiaulietis Mindaugas Giniotis šiandien užtikrintai žengia Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriaus koridoriais. Nors baigęs mokyklą apie mediciną net negalvojo, likimas ir septyneri metai, praleisti Norvegijoje, viską sudėliojo į savo vietas. Šiandien jis – ne tik kvalifikuotas slaugytojas, bet ir retas pavyzdys Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, kur vyrai slaugytojai vis dar yra mažuma.
Veidai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Melas – slidus dalykas. Vieni jo vengia bet kokia kaina, kiti – naudoja kaip „išgyvenimo strategiją“. Kartais tai nekaltas pagražinimas, kartais – būdas išsisukti iš nepatogios situacijos.
Horoskopai | 2 MIN.
0
Orai vis šiltėja, tad vis daugiau gyventojų imasi valyti groteles, traukti iešmus ir oficialiai pradeda nacionalinį sportą – grilinimą. Ši tradicija jau seniai nėra tik vasaros užsiėmimas – „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė pastebi, kad augantys šviežios bei marinuotos mėsos pardavimai rodo, kad net per Velykas nemažai pirkėjų jau spėjo išbandyti pirmuosius šio sezono šašlykus ar ant žarijų pačirškinti kepsnių.
Virtuvė | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Melas – slidus dalykas. Vieni jo vengia bet kokia kaina, kiti – naudoja kaip „išgyvenimo strategiją“. Kartais tai nekaltas pagražinimas, kartais – būdas išsisukti iš nepatogios situacijos.
Horoskopai | 2 MIN.
0
Balandžio 15-oji – Pasaulinė meno diena; Sekretorės (biuro administratoriaus) diena.
Horoskopai | 5 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Orai vis šiltėja, tad vis daugiau gyventojų imasi valyti groteles, traukti iešmus ir oficialiai pradeda nacionalinį sportą – grilinimą. Ši tradicija jau seniai nėra tik vasaros užsiėmimas – „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė pastebi, kad augantys šviežios bei marinuotos mėsos pardavimai rodo, kad net per Velykas nemažai pirkėjų jau spėjo išbandyti pirmuosius šio sezono šašlykus ar ant žarijų pačirškinti kepsnių.
Virtuvė | 4 MIN.
0
Nors pavasario orai dar nenuspėjami, grilio entuziastai jau ruošia kepsnines sezono startui. Tinkamas pasiruošimas – ne mažiau svarbus nei pats kepimo procesas. Todėl žemų kainų prekybos tinklas „Lidl“ jau ne tik užpildė lentynas grilio produktais, bet ir dalijasi 7 esminiais patarimais, padėsiančiais nepasiklysti renkantis kokybišką mėsą bei meistriškai ją paruošti. Sužinokite, kaip užtikrinti tobulą skonį, ir išbandykite nebrangius receptus, su kuriais grilio profesionalu pasijus kiekvienas.
Virtuvė | 6 MIN.
0