Aktualijos | 7 MIN.

Ar bus pasiryžusių ginti Tėvynę, kai patriotizmą pakišome po kilimu?

Dia­na Kar­ve­lie­nė
2024 m. spalio 13 d. 16:30
Juo­zo Ka­mens­ko nuo­tr.

Plk. ltn. Linas Idzelis, Lietuvos šaulių sąjungos vadas, sako, kad, kalbėdami apie nacionalinį saugumą, neišvengiamai turime kalbėti ir apie karą. Nes, tik būdami visapusiškai pasirengę kovai, galėsime ją laimėti.

Karas vyksta ne tik fizinėse srityse: sausumoje, jūroje, ore, kosmose, bet ir informacinėje erdvėje. Joje mes jau kariaujame ne vienus metus, nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Ir jei Vakarų pasaulis Šaltojo karo metu laimėjo ekonominę kovą, tai ideologinę, deja, pralošė. Ir visa tai dabar Rytų kaimynams duoda nemažai dividendų.

Turime nebijoti tai pripažinti, kaip ir kelti klausimą – ar tokioje ideologinėje terpėje iš viso bus tų patriotų, kurie reikalui esant eis ginti Tėvynės? Juk patriotizmas iki karo Ukrainoje buvo jau beveik eliminuotas iš viešos erdvės.

Bet kokiam pasipriešinimui yra labai svarbus mūsų nusiteikimas bei ryžtas. Deja, kalbant apie gynybą, labai mažai dėmesio kreipiama į kognityvinę erdvę. Ir tai yra didelė problema. Kognityvinę erdvę sudaro mūsų išsilavinimas bei kultūra, žinių lygis, kokį mes suteikiame vaikams mokykloje ir kokį jie pasaulėvaizdį joje susiformuoja.

Retorinis klausimas – kuo šiandien virsta mokyklos: tam tikrais uab’ais vaikų užimtumui ir krepšelių įsisavinimui ar mes jose tikrai vaikus išmokome, suteikiame jiems kokybiškų žinių bei ugdome Tėvynės meilę?

Religija – dar vienas svarbus veiksnys, lemiantis valią gintis. Neatsitiktinai visi partizanai pirmiausia buvo giliai tikintys žmonės, kuriems Dievas, Tėvynė ir šeima buvo svarbiausi prioritetai būtent tokia tvarka. Jei religija devalvuojama iki filatelistų būrelio, natūralu, kad ir pasiryžimas aukotis devalvuojamas.

Visuomenės pasiryžimui gintis taip pat labai svarbu, per kur mes ir kokią gauname informaciją, kaip ją suvokiame. Negalime ignoruoti ir globalios aplinkos poveikio. Visi šitie dalykai lemia žmonių elgseną. Taigi, ją galima prognozuoti. Ir, deja, mūsų situacija nėra labai gera.

Nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo mes Lietuvos kariuomenėje svarstydavome įvairius galimus karinio konflikto scenarijus:

Hibridinį karą. Jį pradeda informaciniai karai, taip pat gali būti užsukamos dujos, atjungiama elektra, prasidėti šantažai, žmonių grobimai.

Suplanuota ataka. Suplanuotą ataką galima numatyti, kaip 2022 metais Ukrainos žvalgyba jau prieš kelis mėnesius numatė, kad šalis bus puolama, tai rodė tam tikri indikatoriai. Taigi, jai galima pasiruošti.

O staigi ataka būna iš anksto nepastebėta. Pavyzdžiui, koks tūkstantis „Wagner“ samdinių staigiai kerta sieną, išžudo pasieniečius ir užima kelias gyvenvietes. Tuomet mes būtume labai stipriai įkliuvę.

Tačiau ne mažiau svarbi bet kokio karinio scenarijaus dalis – gyventojų sampratos ir požiūrio keitimas. Čia ir prieiname prie kognityvinio mūšio lauko. Priešų tikslas – pasiekti, kad žmogus nenorėtų kariauti, būtų palaužta jo valia, kad jis neturėtų Tėvynės, kad žodis „patriotizmas“ būtų sušluotas su šiukšlėmis kažkur giliai po kilimu.

Ir mes tai padarėme patys! Trisdešimt metų patriotizmą stūmėme iš viešos erdvės. Jį, kaip ir religiją, irgi buvome devalvavę iki filatelistų būrelio lygio. Tiesa, dabar jau pamažu atsiranda šioks toks supratimas, kad tai yra svarbūs dalykai.

Žinoma, būtinas ir fizinis karinės galios komponentas. Pirmiausia tai yra kariai – kiek mūsų yra. Tada ginkluotė bei technika, kurios kiekis ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo gynybai skiriamų lėšų. O logistika ir turimos atsargos padiktuoja, ką galime nuveikti, turėdami karius, ginklus ir techniką.

Bet yra dar vienas reikšmingas komponentas, apie kurį ir vėl per mažai kalbama, tai yra moralinis komponentas. Į jį telpa motyvacija ir vadyba. Juk labai svarbu, ar žmonės į kariuomenę ateina savo noru, ar tiesiog suvaryti prievarta.

Bet net ir labiausiai motyvuotų karių ryžtą gali užgesinti tie, kas vadovauja, kokį vadovavimo stilių naudoja. Ar tvirtą vertybinį stuburą turintys vadai, ar kokie nors bestuburiai. Tai labai svarbu, nes jei reiks kariauti, teks paskui kažką sekti. Niekas neis paskui amebas ir klumpeles.

Pasiruošimas karui turi būti realus, o ne rūpestis trimis „P“ – popieriumi, prezentacijomis powerpoint’e ir pašnekesiais, kurie veda į nieką.

Žinoma, kad moraliniam komponentui yra svarbus ir karių skaičius. Kovinė dvasia priklauso ir nuo to, ar susirinks 300, ar 30 tūkstančių karių, ir nuo to, kokiais ginklais jie turės kautis. Tačiau tie kariai negali būti tik statistiniai vienetai. Jų intelektas irgi svarbus.

Visi šie dalykai telpa į moralės apibrėžimą. Ir jei moralinis komponentas lygus nuliui, galima turėti kokios tik nori ginkluotės – ji nesuveiks. Taigi, mūšio laukas yra mūsų galvose.

Mes esame ES, NATO nariai, tačiau neturime bijoti ir pripažinti ten egzistuojančių ydų. Gyvendami už geležinės uždangos, net neįtarėme jas egzistuojat, įsivaizdavome Vakarus kone kaip rojų žemėje. Jai žlugus, pasaulį visi pamatėme labai skirtingai. Dabar jau visur turime susiskaidžiusias visuomenes, o pandemija tai dar labiau katalizavo.

Mačiau, kaip tuo metu, pavyzdžiui, iš vienos kuopos tapo dvi kuopos. Vieni vakcinavosi, kiti ne ir dėl to tarpusavyje nesišnekėjo. Pandemija ir ribojimai baigėsi, bet žymės žmonių galvose vis tiek yra likusios.

Kai kuriais klausimais mes negalime susikalbėti net savo artimųjų, giminių ratuose arba jų sąmoningai vengiame, arba tai sukelia rimtų konfliktų.

Mes gyvename informaciniuose burbuluose ir turime suprasti, kad juose veikia įvairios ideologijos. O ideologija gali keisti žmones, ypač jaunus. Kaip iš plastilino ji gali nulipdyti žmogų, bet gali ir špygą.

Šiandien daug kalbama apie vakarietiškas vertybes: pagarbą žmogui, pakantumą ir toleranciją. Tačiau realybėje jau matome situaciją, kad jeigu nešoki pagal mažumos dūdelę, tai jau tampi mažų mažiausiai keistas ir įtartinas.

Kažkada labai nuodugniai ir atidžiai perskaičiau Antano Maceinos disertaciją apie tautinį auklėjimą. Žmogaus ugdymas, jo vertybinių nuostatų formavimas prasideda šeimoje, tada darželyje, mokykloje. Jau ten turi būti kalbama apie patriotizmą, keliamos vėliavos ir giedamas himnas.

Buvau pasibaisėjęs, kai šiemet Žemaitijos kadetų gimnazijos atidarymo renginyje Alsėdžiuose gal tik kokie penki ar dešimt procentų susirinkusiųjų giedojo himną. Kaune per bet kokias šventes ar iškilmes gieda visi. Kaip skiriasi mažos Lietuvos kraštai, kas su jais nutiko?

Mes privalome apie patriotizmą viena kalba kalbėti ne tik darželiuose ir mokyklose, bet ir profesinio rengimo centruose, universitetuose, bažnyčiose. Nes dabar rūpestis juo paliktas tik kariuomenei bei Šaulių sąjungai. Šios organizacijos kažkaip turi iš žmogaus nulipdyti patriotą, net jei prieš tai kelis dešimtmečius neaišku, kas kitur buvo jam diegiama ir aiškinama, kokią įtaką padarė nesibaigiančios švietimo reformos ir mokymo programų kaitos.

Kas šiandien sujungia Lietuvos žmones?

Kurdami valstybę, mes norėjome, kad tai būtų partizanų Lietuva. Dabar gi niekas neprižiūri nei koplytstulpių, nei kitų atminties ženklų, viskas palikta vėl tik Šaulių sąjungai. Ir mes einame bei tvarkome. Bet kas bus, kai mūsų neliks? Juos, kaip ir tautos atmintį, užžels miškas?

Lietuviškumas – kalba, papročiai, tautosaka, gyvenimo būdas – tai turėtų būti labai saugojama bei puoselėjama. Ne tik šios sąvokos, bet ir jų turinys.

Reikia didžiuotis savo tapatybe, tuo, kas esame.

Juk gali du žmonės dirbti tą patį darbą, tik vienas apie jį sakys, jog skaldau akmenis, o kitas – kad statau katedrą. Taip ir valstybės kūrimas bei gynimas. Ką bedarytume, turime būti savo šalies patriotai.

Straipsnis parengtas pagal pranešimą, skaitytą 2024 m. rugsėjo 6 d. Šiluvoje rengtoje konferencijoje „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant“.


Šiauliai
Šiaulių rajone gausios ugniagesių pajėgos gesino ūkinį pastatą: savininkas spėjo iš jo išvesti apie 15 žirgų
Gausios ugniagesių pajėgos Šiaulių rajone trečiadienio vakarą skubėjo gesinti gaisro ūkiniame pastate. Laimei, pastebėjus nelaimę, spėta iš pastato išvesti apie 15 viduje buvusių žirgų.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Kaunas
Lietuva
Milžiniškas susidomėjimas pasaulinės muzikos žvaigždės Pitbull koncertu Lietuvoje pranoko visas prognozes. Skelbiama, kad atlikėjas neapsiribos tik jau visiškai išparduotu šou Kauno Dariaus ir Girėno stadione.
Laisvalaikis | 5 MIN.
0
Kovo 5-oji – 64-oji metų diena (ketvirtoji 10-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 302 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Lietuva
Šiauliai
JAV povandeninis laivas nuskandino Irano karo laivą Indijos vandenyne, trečiadienį pranešė gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas, pabrėždamas, kad Amerika, kariaudama su Iranu, gali veikti visame pasaulyje.
Pasaulis | 3 MIN.
5
Lėtai įsibėgėjęs Klaipėdos „Neptūnas-Amberton“ ketvirtą sykį iš eilės varžysis „Smart Way Karalienės taurės“ finale.
Sportas | 3 MIN.
0


Alytus
Lietuva
Konservatoriui Liutaurui Kazlavickui išsakius siūlymą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) laikinai perimti Alytaus Adolfo Ramanusko-Vanago gimnazijos valdymą, ministerijos vadovė Raminta Popovienė sako, jog tai prieštarautų šiuo metu galiojantiems teisės aktams.
Lietuva | 5 MIN.
0
Ankstyvą ketvirtadienio rytą Vilniaus oro uoste (VNO) nusileido bendrovės „FlyDubai“ užsakomasis lėktuvas, kuris iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) į Lietuvą pargabeno dalį Artimuosiuose Rytuose užstrigusių šalies piliečių.
Lietuva | 4 MIN.
0

Šiauliai
Pakruojis
Artimiausiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje numatomi sudėties pokyčiai. Kovo 6 d. planuojama prisaikdinti naują Tarybos narį – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovą Denį Michalenko. Jis pakeis mandato netekusį Aurimą Žvinį.
Politika | 3 MIN.
1
Vasario 19 dieną įvyko Pakruojo rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 20 tarybos narių. Posėdžio darbotvarkėje suplanuotas 21 klausimas.
Politika | 3 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
JAV povandeninis laivas nuskandino Irano karo laivą Indijos vandenyne, trečiadienį pranešė gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas, pabrėždamas, kad Amerika, kariaudama su Iranu, gali veikti visame pasaulyje.
Pasaulis | 3 MIN.
5
Pirmaujančios Rusijos ekonomikos institucijos patvirtino, kad šalies ekonomika yra ant stagfliacijos ribos.
Pasaulis | 3 MIN.
2


Šiauliai
Akmenė
Ar kada nors susimąstėte, kiek drąsos prireiktų palikti gimtąjį miestą, draugus ir namus vien tam, kad gautumėte galimybę... tiesiog dirbti? Regos negalią turintiems žmonėms Lietuvos darbo rinkoje pasirinkimas nedidelis – tokių vietų šalyje yra vos keletas. Etaplius žurnalistai lankėsi Šiaulių įmonėje „Aksida“, kuri tapo traukos centru neregiams iš visos Lietuvos: nuo Marijampolės iki Biržų. Čia jie ne tik pakuoja prekes ar gamina detales, bet ir pildo savo svajones, kurios, pasirodo, yra lygiai tokios pačios kaip visų. Tačiau šiai bendruomenei iššūkį meta ne tik tamsa, bet ir nenumaldomai artėjanti gamybos automatizacija.
Verslas | 3 MIN.
0
UAB „Akmenė bona“ praneša, kad Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjo veikti 29,5 MW galios vėjo parkas, kuris buvo išvystytas kartu su partneriu UAB „Akmenės laisvoji ekonominė zona“.
Verslas | 4 MIN.
0

Šiauliai
Šiauliai
Gausios ugniagesių pajėgos Šiaulių rajone trečiadienio vakarą skubėjo gesinti gaisro ūkiniame pastate. Laimei, pastebėjus nelaimę, spėta iš pastato išvesti apie 15 viduje buvusių žirgų.
Kriminalai | 2 MIN.
0
Praėjusią savaitę netoli Kuršėnų įvykusi skaudi avarija pareikalavo jauno vyro gyvybės. Eismo nelaimėje, susidūrus autovežiui ir lengvajam automobiliui bei kliudžius trečią transporto priemonę, žuvo jos vairuotojas.
Kriminalai | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Šiauliuose antradienį, prieš pat vakarinį piką, nustatytas neblaivus vairuotojas.
Gatvė | 2 MIN.
0
Policijos pareigūnai kovo mėnesį dėmesį skirs vairuotojų blaivumui, pėsčiųjų saugumui ir matomumą gerinančių priemonių naudojimui tamsiuoju paros metu.
Gatvė | 2 MIN.
0
Klaipėda
Ignalina
Klaipėdos miesto savivaldybė sėkmingai tęsia automobilių stovėjimo vietų plėtros darbus ir, pasirašiusi dar šešias kiemų aikštelių rekonstravimo sutartis, užtikrina tolesnį infrastruktūros gerinimą mieste. Šiais projektais siekiama išplėsti parkavimo vietų skaičių daugiabučių namų kiemuose, o realūs darbai bus pradėti iškart atšilus orams.
Gatvė | 4 MIN.
0
Ignalinos rajone antradienio vakarą apvirto neblaivaus vairuotojo automobilis.
Gatvė | 2 MIN.
0

Šiauliai
Kelmė
Lėtai įsibėgėjęs Klaipėdos „Neptūnas-Amberton“ ketvirtą sykį iš eilės varžysis „Smart Way Karalienės taurės“ finale.
Sportas | 3 MIN.
0
Penktadienio vakarą Kelmėje surengta iškilminga 2025 metų Kelmės rajono sportininkų apdovanojimų ceremonija. Renginio metu pagerbti sportininkai, treneriai, rėmėjai ir sporto bendruomenės nariai, kurie savo pasiekimais, darbu ir atsidavimu garsino Kelmės rajoną Lietuvoje ir už jos ribų.
Sportas | 3 MIN.
0


Šiauliai
Šiauliai
Praėjusiais metais priėmimo į Šiaulių miesto mokyklas ir darželius startas pažymėtas trikdžiais ir visuotiniu chaosu. Pirmąją registracijos dieną strigo elektroninė sistema, todėl dalis tėvų negalėjo pateikti prašymų, kilo įtampa ir neaiškumas. Jaudulį ir stresą patyrė tiek tėvai, tiek švietimo įstaigų, tiek ir Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai, apipilti elektroniniais laiškais ir skambučiais. Artėjant šių metų pagrindiniam priėmimui, kuris prasidės balandžio 1 dieną, Šiaulių miesto savivaldybė tikina – situacija įvertinta, padarytos išvados, o sistema sustiprinta.
Mokslas | 5 MIN.
0
Šiaulių Pietinia apuokų šeimyna jau sulaukė visų mažylių. Šiandien iš paskutiniojo trečio kiaušinio išsirito paskutinysis jauniklis. Taigi, Šiaulių apuokai šiemet, kaip ir pernai, savo gerbėjus pradžiugino trimis mažyliais. Džiugia naujiena pasidalino apuokais besirūpinanti asociacija „Ekosistemų apsaugos centras“.
Gamta | 3 MIN.
0
Šiauliai
Pakruojis
Šiandien, kovo 4 d., yra minima Tarptautinė akiniuočių diena. Akiniai tampa vis populiaresni, nes vis daugiau žmonių susiduria su regėjimo problemomis. Be to, akiniai yra ir stiliaus detalė, kuri pagyvina įvaizdį.
Sveikata | 2 MIN.
0
Kovo 2-oji tapo paskutine darbo diena Pakruojo verslo informacijos centro vadybininkui-muziejininkui Rimvidui Gasparavičiui. Per daugiau nei dešimtmetį jis tapo neatsiejama Pakruojo krašto turizmo ir istorijos sklaidos dalimi – lydėjo ekskursijas, pasakojo krašto istorijas, prisidėjo prie rajono žinomumo didinimo.
Veidai | 2 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
SodaStream – visame pasaulyje populiarūs gazuoto vandens aparatai, pakeitę tūkstančių žmonių įpročius. Šie novatoriški gazuoto vandens aparatai lyderiauja rinkoje ir yra tapę pirmaujančiu pasirinkimu tarp tų, kurie nori greitai bei lengvai pasigaminti gazuoto vandens ar kito gazuoto gėrimo namuose. Esate gazuotų gėrimų mėgėjas, tačiau dar neteko artimiau susipažinti su SodaStream aparatais? Tuomet jums tiesiog būtina sužinoti viską apie šiuos aparatus, kurie keičia požiūrį į gazuotų gėrimų vartojimą, skonius, sveikatą ir ekologiją.
Namai | 6 MIN.
0
Dar prieš kelerius metus saulės energetika Lietuvoje buvo apipinta keistu įvaizdžiu. Ji atrodė kaip sprendimas tiems, kurie „turi atliekamų pinigų“, gyvena moderniuose namuose ir mėgsta demonstruoti tvarumą.
Namai | 4 MIN.
0

Pakruojis
Pakruojis
Kovo 2-oji tapo paskutine darbo diena Pakruojo verslo informacijos centro vadybininkui-muziejininkui Rimvidui Gasparavičiui. Per daugiau nei dešimtmetį jis tapo neatsiejama Pakruojo krašto turizmo ir istorijos sklaidos dalimi – lydėjo ekskursijas, pasakojo krašto istorijas, prisidėjo prie rajono žinomumo didinimo.
Veidai | 2 MIN.
0
Pirmoji diena naujose pareigose Pakruojo rajono savivaldybėje šiandien prasidėjo Jolitai Juknienei. Nuo šiandien ji užima savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus vyriausiosios specialistės (asmenų su negalia reikalų koordinatorės) pareigas.
Veidai | 2 MIN.
0


Kaunas
Lietuva
Milžiniškas susidomėjimas pasaulinės muzikos žvaigždės Pitbull koncertu Lietuvoje pranoko visas prognozes. Skelbiama, kad atlikėjas neapsiribos tik jau visiškai išparduotu šou Kauno Dariaus ir Girėno stadione.
Laisvalaikis | 5 MIN.
0
Kovo 5-oji – 64-oji metų diena (ketvirtoji 10-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 302 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0


Lietuva
Lietuva
Kovo 5-oji – 64-oji metų diena (ketvirtoji 10-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 302 dienos.
Horoskopai | 4 MIN.
0
Gundymas – tai ne vien žvilgsnis ar prisilietimas. Tai energija, kurią skleidžiame, pasitikėjimas savimi ir gebėjimas pažadinti kito žmogaus vaizduotę. Kiekvienas Zodiako ženklas turi savitą viliojimo stilių: vieni užkariauja drąsa, kiti – paslaptimi, dar kiti – švelnumu ar intelektualiais pokalbiais.
Horoskopai | 4 MIN.
0

Lietuva
Lietuva
Milijonus peržiūrų socialiniuose tinkluose renkantys žuvies ir jūros gėrybių receptai – ne tik akiai patrauklus turinys, bet ir tikras įkvėpimo šaltinis. Ypač tiems, kurie nori labiau subalansuotos mitybos, bet vis tiek valgyti skaniai ir be didelių išlaidų. Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pastebi, kad lietuviai žuvį ir jūros gėrybes atranda iš naujo – ir ieško kūrybiškų receptų.
Virtuvė | 6 MIN.
0
Upėtakis – viena iš tų žuvų, kuri neretai laikoma labiau šventinio stalo pasirinkimu, tačiau iš tiesų puikiai tinka ir kasdieniams patiekalams. Jo skonis nėra intensyvus, todėl patinka net vaikams ar tiems, kurie žuvies paprastai vengia. Prekybos tinklas „Rimi“ pastebi, kad žuvis vis dar dažnai atsiduria lietuvių lėkštėse rečiau nei mėsa ar paukštiena, nors mitybos specialistai nuolat primena apie jos naudą.
Virtuvė | 4 MIN.
0