Ar bus pasimokyta iš aukų pareikalavusios regatos?

„Lūžus stiebui trys įgulos nariai - du vaikinai ir mergina - iškrito už borto. Agnė šaukė, kad atplauktume, bet mes nieko negalėjome padaryti“, - pasakojo vienas iš šešių išgelbėtų Kapitono Stepono Kudzevičiaus regatoje šeštadienį dalyvavusios jachtos „Esox“ įgulos narių.

Šeštadienį Klaipėdą sukrėtė per šią regatą audringoje Baltijos jūroje įvykusi tragedija. Iš keturių klaipėdiečių jachtos „Defiance“ įgulos narių išgelbėtas, deja, tik vienas. Abi jachtos išmestos ant kranto. Kas dabar turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kas nutiko? Kodėl varžybos vyko tokiomis oro sąlygomis? Ar reikėtų uždrausti tokias regatas? Dabar skausmingai ieškosime atsakymų į daugybę iškilusių klausimų, kodėl įvyko tokia tragedija, atsakingos institucijos atliks tyrimus. O buriuotojai ir toliau plauks į jūrą galynėtis su didelėmis bangomis, tik žada tai daryti atsargiau.

„Man atrodo, elgiausi normaliai“

„Stiebui nulūžus, vienas trosas atsikabino ir trys žmonės iškrito už borto. Jachtoje likome trise. Mes stengėmės juos gelbėti, bet negalėjome, nes burė buvo užsivyniojusi ant sraigto ir neturėjome eigos. Matydami, kad nieko nebegalime padaryti, iškvietėme gelbėtojus. Man atrodo, kad elgiausi normaliai. Pasirūpinau tais, kurie iškrito. Iš pradžių matėme juos, paskui mus nunešė. Kas nutiko jachtai „Defiance“ negirdėjome, nes buvo labai daug vėjo. Matėme, kad skraido sraigtasparnis, supratome, kad kažkas nutiko“, - pasakojo jachtos „Esox“ įgulos narys, likęs ant denio.

Pasak jo, šeštadienį iš ryto nuspręsta neplaukti į jūrą, o po kapitonų pasitarimo - plaukti. „Kodėl, nežinau, gal kas įkalbėjo per susirinkimą. Bet toks mūsų pasirinkimas. Bangų aukštis jūroje buvo 3-4 m. Dabar man žmona reguliuos, kada aš plauksiu į jūrą, o kada - ne? Ir pats supratau, kad jeigu pučia 12 m/s vėjas ar didelės bangos, nereikia eiti į jūrą", - prisipažino pokalbininkas.

„Teko paleisti lyną“

„Kai laivas plaukia tokiomis sąlygomis, dalis įgulos sėdi ant borto ir „krenuoja“, t. y. stengiasi laivą atsverti. Mes trise buvome visu svoriu užgulę trosą, jis trūko. Viskas vyko labai staigiai. Pamačiau krentantį stiebą, žiūrėjau į jį ir staiga pajutau, kad esu vandenyje. Kiekvieno kapitono siaubas - išgirsti, kad įgulos narys už borto. Užjaučiu mūsų kapitoną, nes pametė tris.

Agnė laikėsi labai gerai, tik gal moteriai kiek sunkiau išlaikyti šaltą protą. Ji vis klausė, kodėl prie mūsų neatplaukia kolegos. Aiškinau, kad jie turi išsitraukti bures iš vandens, kad negali užsikurti motoro. Jai pirmai pradėjo darytis šalta. Kai vanduo 16 laipsnių ir tu esi jame ne 5 minutes, o ilgiau, darosi šalta. Mane ištraukė paskutinį, manau, išbuvau vandenyje mažiausiai 20 minučių. Pabaigoje ir man pradėjo darytis šalta“, - pasakojo jachtos „Esox“ įgulos narys Darius, buriuojantis jau 10 metų.

Jis suprato, kad kolegos iš „Esox“ ir į pagalbą atskubėjusios jachtos „Extreme“ komanda negali padėti.

„Bangos buvo didelės, manau, 3,5 metro, ir didelis vėjas. Vairuoti laivą ir tiksliai priplaukti prie žmogaus, prie taško, buvo labai sudėtinga. Arba užvažiuosi ant žmonių, arba tiesiog nepriplauksi. „Extreme“ bandė mesti švartlynį, buvau jį pagavęs, bet kita ranka laikiau Agnę. Tempdamas laivas mus nardino po vandeniu. Teko paleisti lyną. Jis antrą kartą bandė priplaukti prie mūsų, bet visa laimė, kad atsistūmėmė nuo jo, nes galėjome būti tiesiog laivo pridaužti. Vienu metu buvome atsidūrę vos ne po juo.

Mes su Agne laikėmės kartu, nes taip drąsiau. Ji - patyrusi buriuotoja, buriuoja turbūt ilgiau nei aš, bet vis prašė jos nepaleisti. Kai matai, kad jūroje nesi vienas, supranti, kad tave mato, suvoki, kad viskas dar kontroliuojama, gali išlaikyti šaltą protą„, - pasakojo Darius.

Tris iš vandens ištrauktus buriuotojus paėmė sraigtasparnis ir jiems buvo suteikta pirmoji medicininė pagalba, vėliau jie nugabenti į ligoninę.

„Agnei gal reikėjo daugiau pagalbos, nes buvo labiau atšalusi, o man tik drebulys, kuris buvo ar dėl adrenalino, ar dėl šalčio, nežinau, praėjo ir viskas. Ligoninėje mes tik atšilome. Gulėjome susivynioję į antklodes nuogi, ir tiek. Išėję iš ligoninės, žinojome, kad uoste turime sausus rūbus“, - prisiminimais dalijosi pokalbininkas.

„Mes tai darysime atsargiau“

„Esox“ jachtos įgulos narys Darius sako, kad buriuotojai žūva ir ramiomis sąlygomis. Jam keistas kai kurių žmonių požiūris, esą kam reikia gelbėti ir leisti pinigus tokioms operacijoms.

„Gelbėtojai labai gerai išmano savo darbą. Iš sraigtasparnio nusileidžia žmogus, užkabina kilpą per pažastis ir tave kelia lynu kartu su juo. Paskui leidžiasi vėl paimti kito. Manau, kad mūsų įgulai labai pasisekė, gal ir dėl to, kad tarp mūsų nebuvo nepatyrusių. Esant tokioms sąlygoms niekas svečių neėme. Šiuo metu visi jaučiasi gerai. Mes nemesime buriavimo, bet atsargiau tai darysime.

Manau, reikia gerai pasvarstyti, ar verta tai daryti esant tokioms oro sąlygoms. Net eliminuojant žūtis, be nuostolių turbūt iš regatos negrįžo nė viena jachta. Sudraskytos brangios burės ir t. t. Ko vertas tas dalyvavimas, kai sugadinta tiek įrangos, jau net nekalbu apie tragediją. Žinoma, pasaulyje esant tokiam vėjui buriuojama, bet laivai būna truputį kitokie.

Mes turėjome viltį, kad bus priimtas sprendimas rengti regatą mariose, bet organizatorių sprendimas buvo kitoks. Girdėjome pasakymą, kad tai ne ta regata, kuri turėtų vykti mariose. Mūsų kapitonas priėmė sprendimą, bet mes visi suprasdami riziką jį palaikėme. Dabar turime patirtį, kuri bus naudinga visiems buriuotojams. Supratome, kaip svarbu turėti gerą gelbėjimosi liemenę. Paprastai po tokių įvykių viskas nutyla ir niekas nesužino, kas nutiko iš tikrųjų. Iki šiol nežinome, kodėl vienas kapitonas iššoko iš laivo ir paliko nepatyrusią įgulą. Gal šiuo atveju taip nebus, buriuomenė sužinos, kokios klaidos buvo padarytos jachtoje „Defiance“, - mano Darius.

„Pamatėme oranžinius taškelius vandenyje“

„Krante laukėme, kol susilpnės vėjas, ir varžybas pradėjome tada, kai stiprusis vėjas jau buvo praėjęs. Žinoma, jis sukėlė gana dideles bangas, kurias nedažnai pamatysi Baltijos jūroje. Plaukdami jūroje pamatėme, kad viena jachta keistai pakeitė savo formą. Paprastai būna matomas trikampėlis, o šį kartą buvo taškelis. Pamanėme, kad lūžo jos stiebas. Paprastai laivas tokiu atveju būna nevaldomas.

Nusprendėm keisti kursą ir plaukti jachtos „Esox“ link. Ant denio pamatėme 3 žmones, rodančius gelbėjimosi signalus ir kryptį. Tada vandenyje pastebėjome oranžinius taškelius. Priplaukėme prie vieno žmogaus, o už kelių šimtų metrų buvo dar du - vaikinas laikė merginą. Visa laimė, kad tie trys vandenyje buvo su gelbėjimosi liemenėmis. Beje, vanduo buvo labai šiltas - jeigu būtų buvęs 6-8 laipsnių kaip paprastai, tragiški skaičiai būtų buvę kiek kitokie.

Bangavimas buvo labai stiprus, mes nusileidome bures, įsijungėme variklį. Tam, kuris buvo vienas vandenyje, išmetėme gelbėjimosi virvę. Jam įlipti į laivą buvo labai sunku. Bangos blaškė taip, kad jį pagavus už pakarpos išplėšdavo iš rankų. Pamatėme atskrendantį sraigtasparnį. Mūsų jachtos stiebas aukštas, trukdėme priskristi. Pilotas mums parodė ženklus ir mes pasitraukėme.

Buvome nusprendę lynais prisirišti „Esox“ ir tempti, nes jachta buvo nešama į krantą. Du kartus trūko lynai, nes jėga buvo milžiniška. Visa laimė, kad trūkę lynai neužmušė nei vienoje, nei kitoje jachtoje ant denio buvusių žmonių. Sraigtasparnis jau buvo išskridęs į krantą. Tęsiant gelbėjimo operaciją, ko gero, būtų tekę gelbėti nebe tris žmones „Esox“, bet dar 7 esančius mūsų laive. Sraigtasparnis atskrido dar kartą. Jachtos „Esox“ įgula po vieną šoko į vandenį ir buvo išgelbėti. Tada mes išplaukėme kranto link. Jachta buvo palikta be žmonių, o vakare išmesta į krantą„, - pasakojo jachtos „Extreme“, kuri visą laiką buvo šalia, kol atvyko gelbėtojai, kapitonas vilnietis Aidas Pivoriūnas.

Kas nutiko „Defiance“ - nežinoma

Buriuotojai reiškia užuojautą Klaipėdos jachtos „Defiance“ kapitono Olego Zelenino ir jo sūnaus Dmitrijaus Zelenino, dingusių jūroje, kurių paieška nutraukta sekmadienio rytą, bei įgulos narės, išgelbėtos 19 metų Olesios Orlovos, kuri, deja, šeštadienį vakare mirė ligoninėje, artimiesiems.

Ketvirtas šios įgulos narys Eduardas Gusevas buvo išgelbėtas, nugabentas į ligoninę, apklaustas policijos. Abu Zeleninai buvo patyrę buriuotojai, O. Orlova su jais regatose dalyvavo jau nebe pirmą kartą kaip įgulos narė.

Jachta „Defiance“ dalyvaudavo visose regatose. Kas nutiko jai maždaug už jūrmylės nuo uosto vartų jūroje, apie 1,5 jūrmylės nuo kranto, regatos organizatoriai sako nežinantys, bet, anot šių varžybų vyr. teisėjo Valerijaus Boguno, jachta tikrai neapsivertė, kaip pranešė žiniasklaida. Buvo apžiūrėta ant kranto išmesta jachta - stiebas nelūžęs, vairas vietoje, techninė būklė gera, nėra jokių gedimų ar padarytos žalos. Kas nutiko jachtai, patyrusiai katastrofą, atsakys tik atliktas tyrimas.

Sprendimą priėmė kapitonai

Dėl stipraus vėjo šeštadienį (gūsiuose 20 m/s), regata šeštadienį startavo ne 10.30 val. kaip planuota , o po 13 val. vėjui aprimus gūsiuose. V. Boguno teigimu, starto metu vėjo greitis buvo 15 m/s, gūsiai - 16 m/s. Jachtų kapitonai patys priėmė sprendimą dalyvauti regatoje ir pageidavo, kad ji vyktų jūroje, o ne mariose, nes tai jūrinė regata. Distancija atsižvelgiant į oro sąlygas, pasak V. Boguno, buvo optimali. Didesnės jachtos turėjo plaukti jūroje tik 15 jūrmylių, mažesnės - 10 jūrmylių. Planuotas tik maždaug trijų valandų plaukimas. Visi distancijos ženklai buvo atitraukti nuo kranto, kad nekeltų pavojaus dalyviams.

„Mūsų įgula - 7-9 žmonės. Paprastai mes prieš kiekvieną startą pasitariame. Jeigu matome, kad situacija beviltiška, per daug nerizikuojame. Niekas varu nevaro. Visi dalyvauja savo noru. Kapitonas ne tik atsako už visą įgulą ir kiekvieną narį, atsako, bet ir pasirenka žmones. Mes vieną savo žmogų palikome krante, nes esant dideliam bangavimui tampa neįgalus“, - sakė A. Pivoriūnas.

„Kapitonas pasirašo, kad sutinka su regatos reikalavimais laikytis IV kategorijos saugumo reikalavimų. Jis pats atsako už savo laivą ir įgulą. Regatos organizatoriai gali atšaukti regatą, jeigu pučia ribinis, pavojingas, vėjas - 20 m/s. Šeštadienį tikrai nebuvo pasiekta ta riba“, - sakė V. Bogunas.

Beje, regatos nuostatuose rašoma, kad organizatoriai neprisiima jokios atsakomybės.

Startavo 9 jachtos. Jachtos „Banga“ kapitonas netrukus po starto laivui nuplaukus iki pirmo ženklo priėmė sprendimą grįžti atgal.

„Penkios jachtos vis dėlto nuplaukė savo distanciją, netgi pati mažiausia, tik kiek daugiau nei 7 m ilgio, jachta „Afroditė„. Distacija patraukta nuo molų, seklumų. Tai nebuvo ilgas plaukimas, tik maždaug 3 valandos. Oras nebuvo katastrofiškas. Tiesiog įvyko nelaimė. Jos priežastis nustatys, tikiuosi atliktas tyrimas. Jachta „Esox“ yra dalyvavusi regatose ir atšiauresnėmis sąlygomis, bet šį kartą lūžo stiebas. Taip nutinka buriuojant. Man taip buvo nutikę išplaukus į Baltijos jūrą, kai vėjo greitis buvo vos 6 m/s. Yra buvę kad visiško štilio metu trūko trosas“, - pasakojo regatos vyr. teisėjas.

Šeštadienį įvykus tragedijai nebuvo galimybių nutraukti pirmąjį varžybų etapą, nes ne visos jachtos buvo grįžusios iki to laiko ir nebuvo galimybėms joms pranešti, kad regata nutraukiama. „Žmonės tiek laiko prabuvo jūroje, o rezultato jokio. Todėl buvo nuspręsta, kad regata bus tęsiama“, - sakė „Ostmarinos“ komandoras, jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas Kuzdevičius ir pridūrė, kad ji buvo nutraukta tik tada, kai visi grįžo saugiai į krantą.

Ko pasimokyta

Rudeninė Baltijos jūros regata, šiemet pirmą kartą pervadinta Kapitono Stepono Kudzevičiaus regata, uždarant buriavimo sezoną vyksta nuo 1994 metų. Visi žino, kad ji nebūna lengva, oro sąlygos nelepina, štilio nebūna, visada pučia vėjai, tad jūroje buriuotojų laukia nemenki iššūkiai.

Pasak V. Boguno, buvo ir stipresnių vėjų nei praėjusį šeštadienį, plaukta net tada, kai vėjo greitis buvo 20 m/s. Anksčiau ši regata buvo kur kas ilgesnė. Būdavo plaukiama iš Klaipėdos iki Liepojos ir atgal panašiomis oro sąlygomis. Tačiau per visus tuos 24 metus nė vienos regatos metu niekas nežuvo.

„Su stichija kovoti neverta, prie jos reikia prisitaikyti. Tai, kas nutiko, didžiulė pamoka visiems buriuotojams, ne tik dalyvavusiems šiose varžybose“, - sakė O. Kudzevičius.

„Visų pirma reikia atsiminti, kad buriavimas yra techninis sportas. Laivas turi būti nepriekaištingos būklės ir gerai paruošti žmonės. Saugumas yra Nr.1. Netgi dar būnant uoste visi dėvėjo gelbėjimosi liemenes, buvo prisisegę, žmonės žinojo, kur eina“, - mano A. Pivoriūnas.

Pasak jo, gelbėtojai dirbo labai profesionaliai, kaip iš vadovėlių.

„Reikia atiduoti pagarbą jiems, kad jie taip gerai dirbo“, - sakė jis vos tramdydamas ašaras.

„Ne buriuotojas vis tiek nesupras“

Jachtos „Lietuva“, dalyvavusios regatoje, jaunų įgulos narių Vincento Songailos ir Kristoferio Solovjovo, buriuojančių apie porą metų, įvykusi nelaimė neatbaidė nuo buriavimo.

„Kiekvienas mūsų sutiko plaukti savo noru. Plaukimas, kai tokios bangos, yra kažkas tokio... Tu išplauki ir mėgaujiesi tuo, tai visai kitas pasaulis. Negalvoji, kad per didelis vėjas, per didelė banga. Tu pasitiki kapitonu, žiūri, kad nepridarytum kitiems bėdos, kad neiškristum. Elgiesi kuo atsargiau. Taip, baisu, sėdi ir šiek tiek virpi, bet nėra jokios minties viską mesti“, - pasakojo septyniolikmetis K. Solovjovas.

Paklaustas, ar ir toliau plauks į jūrą, atsakė: „Aišku. Toks hobis. Kažkas siūlo uždaryti regatą. Bet vadovaujantis tokia logika reikia ir kelius uždaryti, nes vyksta avarijos.“

„Bangos nebuvo mažos, bet laivai jas atlaiko. Visi galvoja, kad plaukti tokiomis sąlygomis beprotybė. Ne buriuotojas vis tiek nesupras, kodėl žmonės plaukia į jūrą. Jie patys už save atsako“, - mano V. Songaila.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

„Vakarų ekspreso" informacija