Ar bus naujas Bendrasis planas panacėja nuo visų ligų?

Žinome, kad mūsų savivaldybėje gyvena šiek tiek daugiau žmonių nei 30 tūkstančių. Ar įmanoma, kad jų skaičius išaugtų iki 51 tūkstančio? UAB „Urbanistika“ atstovai sako, kad įmanoma, jei vyks maksimali rajono plėtra. O tam gali pasitarnauti naujasis rajono Bendras planas. Apie Bendrojo plano koncecpcijas buvo diskutuota su savivaldybės valdžios atstovais, tarybos nariais, miesto bei rajono gyventojais.

APTARTOS TRYS KONCEPCIJOS

Apie naują rajono bendrąjį planą kalbama jau seniai. Senasis planas dar galioja, bet yra keistinas. Tą daryti nutarė Kaišiadorių savivaldybvė, paskelbusi konkursą naujam Bendrajam planui parengti. Konkursą laimėjusi UAB „Urbanistika“ paskelbė apie planuojamą susitikimą ir plano svarstymą dar prieš Kalėdas, pernai gruodžio 18 – ąją.

Gaila, bet į susirinkimą savivaldybėje atėjo nedaug žmonių. Šio straipsnelio tikslas - paraginti gyventojus, verslininkus, norinčius pateikti pasiūlymus, tai padaryti kaip galima greičiau. Dabartinį rajono Bendrąjį planą rengęs V. Stalaučinskas sako, kad labai svarbu detalizacijos procesas. Nes, kaip pabrėžė tris koncepcijas pristatęs UAB „Urbanistika“ atstovas Saulius Motieka, jie tik nubrėžia gaires, parodo, kuriose vietose gali toliau vykti rajono plėtra, kaip gali išsidėstyti gyvenamieji rajonai, komercinei veiklai skirtos zonos.

Rajono, Kaišiadorių ir Žiežmarių miestų. Tokios trys bendrųjų planų koncepcijos buvo pristatytos sausio 15 -ąją. Pademonsravę bendrųjų planų nuotraukas architektai suteikė žodį ir tiems, kas vertino poveikį gamtai bei aplinkai. „Bet kuris planas turi būti suderintas su daugybe institucijų, yra tam tikros procedūros“, - sakė pranešėjai. Naujo Bendrojo plano rengėjai sakė, kad apibendrins pageidavimus ir gautus pasiūlymus iki šių metų liepos, o paties naujo Bendrojo plano rengimo pabaiga – 2020 metų kovas.
KLAUSIMAI, PRETENZIJOS IR PASTABOS

Plano rengėjai sulaukė daug klausimų, neišvengta ir aštrių klausimų bei pretenzijų. Štai tarybos narys M. Mitkus piktinosi, kad per mažai buvo informacijos apie šį susirinkimą, be to, jis negavęs raštiško atsakymo į jo pateiktus klausimus. Žiežmarietis Vidas Ditkevičius nupirko seną, apleistą pastatą, jį nori rekonstruoti. Tam reikia keisti žemės paskirtį. Ar suspės jaunas verslininkas parengti ir įgyvendinti savo projektą, jam liko neaišku, mat Bendrojo plano rengimo pabaiga dar toli. Mero pavaduotoja Rita Gliaudelienė, išgirdusi, kad vienoje iš rajono vietų yra numatyta oro uosto statyba, uždavė tokius klausimus:

„Gal jūsų kažkas paprašė? Gal jūs turite kokių didelių verslo grupių užsakymus? Kodėl nesitariate su mumis, ką mes norime turėti savo rajone, ką statyti ir panašiai“. S. Motieka atsakė, kad jokių užsakymų iš šalies nėra gavęs ir nebuvo jokių užkulisinių susitikimų. Jis paaiškino, kad iš dabar rengiamų ar jau parengtų atskirų savivaldybių Bendrųjų planų turi susidėlioti visos šalies Bendrasis planas. „Keistas buvo požiūris – nuleisti viską iš viršaus. Tai seno mąstymo ir darbo padariniai. Mes žiūrime kitaip“, - sakė S. Motieka. Apie teritorijos tarp Paparčių ir aplinkinių vietovių ateitį klausė Rita Janušaitytė.

„Nežinome, ar bus statomas oro uostas. Tai yra šalies Vyriausybės, Kaišiadorių savivaldybės reikalai. Bet tokia galimybė yra“, - atsakė projekto autorius. Rusių kaimo gyventojas V. Ambroževičius klausė, keliems metams į priekį daromas Bendrasis planas. Ar bus numatyti aplinkkeliaii aplink Kaišiadoris, Žaslius? Ar bus statomi tiltai per Nerį ir Nemuną? Kad tokios galimybės yra, rengėjai patvirtino. Bet tai turi būti investicijos, verslo planai. Bendrojo plano rengėjai pabrėžė, kad Kaišiadorių rajonas urbanistiniu požiūriu yra labai menkai užstatytas. Šalies vidurkis yra apie 10 procentų teritorijos, o Kaišiadorys yra gale, apie 7,6 proc. „Investuotojai ieško laisvų sklypų, kas žino, gal jie pasirinks Kaišiadorių rajoną?“, - sakė S.Motieka.

Kaišiadorietis Marius Griesius domėjosi, kodėl komercinei veiklai neatsiranda vietos rajono šiaurinėje dalyje. Į tai plano rengėjai atsakė, kad net išsivysčiusiose šalyse verslai buriasi tam tikrose vietose, jie negali būti išbarstyti bet kur. Juk tam reikalingi keliai, elektra ir kita infrastruktūra. Kalvių gyventojas Algirdas Degutis klausė, ar prie Kalvių ežero bus galima įrengti kempingus, poilsio aikšteles, nes dabar yra taip, kad pridygo privačių namų, sodybų, o visuomenei, kitiems rajono gyventojams Kalviai lieka neprieinama poilsio vieta.

Kalbėdami apie Kaišiadorių miesto planą architektai pabrėžė, kad didelių ribojimų nėra, o plėtra numatoma miesto šiaurinėje dalyje. Buvo kalbėta ir apie geležinkelio vėžę, ir apie kelią link sodų „Baltasis berželis“. Administracijos vyr. specialistė S. Jonikavičienė pakomentavo šiuos konkrečius klausimus ir sakė, kad tai detalizacija, gyventojai turi teikti juos savivaldybei, pateikdami ir konkrečius dokumentus – namo, sklypo duomenis ir kita. Svarstant Žiežmarių miesto plano koncepciją salėje gerokai sumažėjo klausytojų. Aišku tik, kad Žiežmarių miesto plėtra driekiasi palei magistralę – Klaipėda – Vilnius.

Maksimaliai Žiežmarių gyventojų skaičius gali išaugti iki 6,3 tūkstančių, minimalus skaičius - 4 tūkstančiai. „Darome tokį bendrąjį planą, kuris padėtų, o netrukdytų. Naujasis planas atriš rankas daugeliui dalykų“, - pabrėžė plano rengėjai. Tiems, kam rūpi rajono ateitis ar yra kitų interesų, turėtų skubti teikti pasiūlymus savivaldybei, kad vėliau nereiktų burnoti, kad naujas Bendrasis planas yra nevykęs.

Virginija Šimkūnienė

Autorės nuotr.