Ar ašaros dėl nuskelto paminklo tikros?

Stovėdama prie mamos, sesės ir brolio kapo K. Donelaičio kapinėse, Danutė susigraudina. Širdį spaudžia ne tik prisiminimai, bet ir ilgus metus čia stovintis paminklas, kurį, kaip ji pati pasakoja, šią vasarą apgadino medį pjovę darbininkai. Rasti kaltininko senjorei nepavyksta iki šiol. Medį kirtęs darbuotojas teigia, kad moteris ieško ne teisybės, o galimybės nemokamai susitvarkyti paminklą.

Kapinės – ne miškas

Danutė į redakciją atvyksta iš Valatkių kaimo, kur gyvena mamos paliktoje sodyboje. Kelias ne toks ir artimas – apie 30 kilometrų, autobusai važiuoja retai. Vis tik Danutė tikisi, kad žurnalistai padės rasti teisybę, o jei ne, gal bent jau kapinėse plušantys darbininkai pasimokys ir bus atidesni amžino poilsio vietoje. „Kapinės – ne miškas, prisaugoti reikia“, – atsidūsta Danutė.

Kapą, kuriame guli mama, brolis ir sesuo, Danutė lanko ir tvarko reguliariai. Pasakoja vasarą purenanti ir ravinti juodą žemelę, sodinanti ir laistanti gėles. Rudenį grėbdavusi lapus, tačiau prieš keletą mėnesių darbininkai nupjovė šalia kapo augusią liepą.

Senjorė prisimena, kad, rugpjūčio pradžioje atėjusi aplankyti kapo, išvydo ne tik šviežią kelmą, bet ir apgadintą paminklą, nubarstytą pjuvenomis. „Kai pamačiau, taip širdį suspaudė. Vos iš kapinių išėjau“, – nuoskaudos neslepia Danutė. Ji įsitikinusi: nuskeltas paminklas – neatsargių medžių pjovėjų darbas.

Laukė, kol susipras

Danutė kreipėsi į Savivaldybę ir paprašė atlyginti žalą. Sako, kad pati sutvarkyti paminklo tikrai neišgalėtų.

Rugpjūčio 9 d. gavo atsakymą, o tiksliau, raginimą susisiekti su UAB „Irgita“ direktoriumi Robertu Mačiuliu. Būtent jo vadovaujama įmonė K. Donelaičio kapinėse atlieka želdinių tvarkymą sudėtingomis sąlygomis. Danutė taip ir padarė, tačiau nesulaukė nei pagalbos, nei atsiprašymo. Sako, kad įmonės atstovas, su kuriuo kalbėjo, kaltės neprisiėmė.

Klausiu Danutės, kodėl į redakciją užsuko tik dabar, prabėgus porai mėnesių po incidento. „Laukiau. Laukiau, gal žmonės susipras, duos kokią nors žinią“, – sako Danutė.

R. Mačiulis: yra specialus fondas

Susisiekus su K. Donelaičio kapinėse aplinką tvarkančios įmonės „Irgita“ vadovu R. Mačiuliu, šis patikina – apie Danutės problemą nežino. „Su manimi jokia moteris nei bandė, nei susiekė. Aš nesu apie šią situaciją informuotas. Mes dirbame visoje Lietuvoje, todėl, supraskite, negaliu žinoti kiekvieno paminklo“, – teigia jis.

R. Mačiulis spėja, kad moteris veikiausiai bendravo su Šiaulių padalinio vadovu bei stoja ginti savo darbuotojų. „Įmonės politika tokia, kad jeigu mes padarome žalą – nedažnai, bet kartais taip atsitinka – ją atlyginame. Turime specialų fondą. Darbuotojai dirbtinai atsakomybės taip pat nevengia, nes jie nėra už tai baudžiami. Mes savo žmones suprantame, tai yra alpinistiniai darbai ir gali pasitaikyti visko. Todėl jie tikrai nėra suinteresuoti meluoti. Aš negaliu šmeižti tos moters, bet susiduriame su atvejais, kai žmonės nori pasinaudoti, papiktnaudžiauti situacija. Pamatė šviežią kelmą, šviežią pjuveną ir šaukia – jūs padarėte! Yra buvę atvejų, kai teko atlikti ekspertizes, nes ant nuskeltų paminklų jau kerpės augo, pasirodo, ten penkerių metų senumo dūžiai“, – pasakoja R. Mačiulis.

Nugramdė samanas?

Vis tik vadovas pažada pasidomėti situacija, o po maždaug pusvalandžio su „Etaplius“ savaitraščio redakcija susisiekia vienas „Irgitos“ darbuotojų. Būtent jis ir pjovė prie Danutės artimųjų kapo esančią liepą – tokį nurodymą gavo iš Savivaldybės.

Vyras emocingai tikina, kad antkapio tikrai nenuskėlė ir teigia turintis tai įrodančias nuotraukas: „Mes turime nuotraukas, kuriose matyti, kad nuskėlimai buvo su samana. O samana užsideda per mažiausiai 3–4 metus. Tas samanas apgramdė ir dabar kaltina mus. Bet aš galiu pasakyti tiesiai šviesiai, tai – ne mūsų kaltė. O jeigu ji mane taip tepa, tada tegul duoda į teismą.“

Vyras teigia su Danute bendravęs ne tik telefonu – buvo nuvažiavęs susitikti ir į kapines. „Ji nesileido į kalbas. Rėkė taip, kad net kiti žmonės atsisuko. Aiškino, kad ir kitose kapinėse pridaužėme paminklų. Aš galiu garantuoti 100 proc.: jeigu mes ką nors padarome, iš karto atstatome. Dabar Prienų rajone trūko virvė, sudaužėme paminklą. Pastatėme naują ir pasibaigė visos problemos. Bet kaip aš galiu ką nors daryti, kai nėra mano kaltės?“ – stebisi darbuotojas.

Vienintelis kelias – teismas

Šiaulių miesto kapinių vadovė Vaida Buračienė sako žinanti apie Danutės ir „Irvitos“ konfliktą:

– Puikiai žinome šią situaciją. Bandėme ją išspręsti taikiai, bet nepavyko. Labai gaila.

Mes patys nufotografavome tą kapą, pasikvietėme tuo metu kapinėse dirbusius paminklininkus ir paklausėme jų neutralios nuomonės. Jie pasakė, kad nuskilimai gali būti seni, kadangi tai – senas paminklas. Šakomis perbraukė ir patrupėjo. Bet nei jie, nei aš, nei jūs nematėme, kaip paminklas atrodė iki tol – tai žino tik kapo savininkas. Visa kita – prielaidos, nuomonės ir aš daugiau komentuoti nenoriu, nes galiu būti neteisi. Šiuo atveju reikia eksperto ir teismo – tik jis gali išspręsti ginčą.

Žalų po medžių pjovimų pasitaiko. Bet medkirčiai visada garbingai prisiima kaltę, kadangi įmonės turi civilinį draudimą, nebijo žalų. Nekalbu apie šį konkretų atvejį, bet tikrai turime skaudžios patirties, kai žmonės piktnaudžiauja, nori pasinaudoti situacija ir susitvarkyti paminklą, pasikeisti plokštę ir t. t. Kai pasakome, kad kreiptųsi į teismą, staiga žalos atlyginti nebereikia.