Aptartos savivaldos problemos ir idėjos ateičiai

Spalio 27 dieną Lietuvos mokslų akademija (LMA) bendradarbiavimo partneres savivaldybes pakvietė dalyvauti Regionų dienos renginyje ir kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija, žinomais mokslininkais padiskutuoti apie savivaldos aktualijas, ekonominę būklę, finansinius išteklius, sprendimų priėmimo galimybes bei veiksnius, trukdančius regionų vystymuisi ir jų atskirties mažinimui.

Savivaldybių vadovai ir atstovai kviesti išsakyti savo lūkesčius bei nurodyti konkrečias sritis, kuriose būtų labiausiai reikalinga LMA pagalba. Ignalinos kraštas buvo pristatytas kaip didelių galimybių erdvė, o mokslininkų pagalbos prašyta išsaugant ir lankymui bei tyrimams parengiant itin vertingą kraštovaizdžio, paveldo ir gamtinį istorinį objektą – profesoriaus Adomo Hrebnickio XX a. pr. įveistą sodą.

,,Mes turėsim stiprią valstybę tik tada, kai visi jos regionai bus tolygiai išsivystę pagal jų specifiką, todėl siekiame skatinti regionų augimą ir esame pasirengę padėti savivaldybėms...“, – sakė LMA prezidentas akademikas Jūras Banys. Jis kvietė nepamiršti, kad akademikai yra kilę iš įvairių Lietuvos regionų, o mokslo lygis Lietuvoje labai aukštas, todėl svarbu, kad išsilavinęs  jaunimas norėtų grįžti į savo kraštą ir ten kurti inovatyvius verslus, diegti modernias technologijas. Prezidentas aptarė bendradarbiavimo veiklas, kiekvienos iš 11-kos partnerių savivaldybių specifiką. Priminta, kad pirmoji sutartis buvo pasirašyta 2003 m. su Panevėžio miesto savivaldybe, naujausia – 2021 m. su Punsko valsčiumi. Pasidžiaugta, kad Kauno savivaldybė įsteigė iš šio krašto kilusiems ir savo darbais nusipelniusiems mokslininkams skirtus apdovanojimus, kurie teikiami Mokslų akademijoje. Apie tai kvietė pagalvoti  ir kitas savivaldybes.

Regionų dienoje dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Rokas ir Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renata Veličkienė. Vicemeras pasidžiaugė, kad bendradarbiavimas su LMA prasmingai vystomas nuo 2012 m., o šiemet gegužės mėnesį Ignalinoje buvo pasirašytas sutarties pratęsimas neterminuotam laikui. Mero pavaduotojas pristatė profesoriaus A. Hrebnickio muziejų ir kalbėjo apie šalia memorialinės sodybos esančio senojo sodo išsaugojimo svarbą. Prisiminta spalio mėnesį vykusi Atvirojo sodo diena, kurią muziejus organizavo kartu su mokslininku Rimvydu Laužiku ir į Rojų sukvietė istorinės sodininkystės entuziastus iš visos Lietuvos. Svečiai apžiūrėjo sodą, susipažino su užderėjusiomis veislėmis, ragavo obuolių, diskutavo ir buvo nusiteikę prisidėti išsaugant šią unikalią vietovę.  Pastaruoju metu pastebima, kad tokie sodai tampa įdomūs ne tik specialistams, mokslininkams, bet ir turistams. A. Hrebnickio įveistas 14 ha medelynas ir sodas buvo didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Mokslininkas augino daugiau nei tūkstantį vaismedžių veislių. Minėta, jog pirmas žingsnis, siekiant išsaugoti išlikusį sodą, būtų jo inventorizacija, vaismedžių būklės nustatymas, aprašų ir informacinių stendų parengimas, paskui – paties sodo profesionalus sutvarkymas ir nuolatinė jo priežiūra. Šias idėjas tikimasi įgyvendinti planuojant regionines paramos priemones. Išsakytas mintis labai palaikė ir savo pagalbą pažadėjo LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akademikas Vidmantas Stanys, prisiminęs apsilankymų Rojuje įspūdžius. Vicemeras J. Rokas dar minėjo ir apie savivaldybės  planus Ignalinos krašto muziejuje įamžinti kraštiečio knygrišio Leono Panavo atminimą. Tai aptarta susitikime su jo palikimą saugančiu akademiku Domu Kaunu. Spalio mėnesį buvo atidengta L. Panavui skirta paminklinė lenta.

Buvo išklausyti ir kitų renginyje dalyvavusių bendradarbiavimo partnerių pranešimai. Kalbėta apie Alytaus, Anykščių, Šilutės, Šiaulių, Druskininkų savivaldybių patirtis, planus bei lūkesčius. Savivaldybių merai, atstovai akcentavo per didelius suvaržymus ir realios savivaldos trūkumą, kas itin stabdo regionų plėtrą, svarbių projektų įgyvendinimą. Tai savo pranešime kaip esminę problemą minėjo ir LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akademikas, Molėtų savivaldybės tarybos narys Vytautas Nekrošius, kurio nuomone, būtinos esminės reformos, nes šiuo metu savivaldos sprendimai daugeliu atvejų apsiriboja tik Vyriausybės nutarimų ir ministrų įsakymų perrašymu. 

Vilniaus universiteto profesorius Vitas Vasiliauskas skaitė pranešimą apie  savivaldybių finansinius išteklius ir jų panaudojimą. Jo teigimu, savivaldybių savarankiškosios pajamos sudaro per mažą procentą ir todėl būtina didinti jų šaltinius, taip didinant ir savivaldos galimybes. Lietuvos ekonominę būklę aptarė ir įdomiomis įžvalgomis pasidalijo akademikas Romas Lazutka. Jis akcentavo, kad Lietuvoje nėra finansinės savivaldos, pajamų nelygybė per mažai kontroliuojama, itin didelė nelygybė švietimo ir sveikatos srityse, finansavimas socialinei apsaugai kitų ES šalių kontekste atsilieka dešimtmečiais, o šaliai turtėjant skurdo lygis nemažėja. Na, o šiuo metu, pasak akademiko, pateikti kažkokias ekonomines prognozes tiesiog sunkiai įmanoma, nebent tik tai, kad ,,dabartiniai infliacijos, netikrumo, prasidedančio ekonominio smukimo veiksniai sutrukdys ilgalaikių problemų sprendimą“.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė pristatė Regionų plėtros programą ir numatomas 2022-2030 m. ES fondų investicijas (1,6 mlrd. Eur), kurių didžiausią paketą (612,5 mln. Eur) yra numačiusi Vidaus reikalų ministerija. Minėta, kad regioninis planavimas Lietuvoje yra per daug centralizuotas, o savivaldybių investicijas labai riboja griežtos fiskalinės drausmės taisyklės. Pasikeitimų tikimasi priėmus Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo Konstitucinio įstatymo pakeitimus. Pasidžiaugta Žemės įstatymo pakeitimais, pagal kuriuos valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose perduota valdyti savivaldybėms. Direktorė sakė, kad ilgame pasikeitimų kūrimo kelyje jau matomi pragiedruliai ir tai suteikia optimizmo.

Išklausius visų pranešimų, LMA prezidentas J. Banys savivaldybių atstovams dėkojo už prasmingą bendradarbiavimą, dalyvavimą Regionų dienoje, įdomius pasisakymus, įteikė dovanų mokslininkų išleistų knygų ir pakvietė visus padiskutuoti prie arbatos.