Apsisprendimas gyventi kaime lėmė verslą

Kretingiškiai Laima ir Marius Rimgailos sakė turėję ne vieną galimybę rinktis, kur jiems geriau sukti šeimos lizdą: ieškotis vietos gyventi mieste ar ant plyno lauko pradėti statybas Kretingos r., Petreikių kaime, netoli Laimos mamos tėviškės. „Kaimas vis dėlto nugalėjo“, – atviravo jie.

Įdarbinti visi

Prieš dvejus metus, pasinaudojusi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ 15 tūkst. Eur išmoka, sutuoktinių pora pirmiausia užsiveisė 1,2 ha plotą aktinidijų, po to išsikasė tvenkinį ir pasistatė namą, beliko įrengti tik vidų. Anot L. Rimgailės, miestuose taip pat yra atokesnių kvartalų, bet tokios idilės, kokią atrado čia, pavydėti galėtų bet kas: nuolat grynas oras, 4 hektarai nuosavos žemės, kurioje auga šiek tiek žolės, šiek tiek javų, šalia nusipirko pusantro hektaro miško, iš kurio išnyra tai briedžių šeimyna, tai būrelis stirnų, kiemu praliuoksi koks zuikis.

„Mes visi čia karaliaujam. O svarbiausia, kad tokia aplinka – geriausia gamtos pamoka trims mūsų vaikams“, – džiaugėsi Laima.

Vyresnėlis 8-erių Jonas – jau tėčio pagalbininkas. Moderniu traktoriuku pasikeisdami abu jie nušienauja aktinidijų tarpueilius, kad žolė nenustelbtų kol kas dar nedidelių krūmų. „Tik kabinoje ant sėdynės dėl svorio šalia tokio vairuotojo dar plytą tenka padėti, antraip traktorius nevažiuos, nesuveiks automatika“, – juokėsi pašnekovė. Jųdviejų su penkiamete Liepa darbas – patręšti kiekvieną daigą ir nuskinti uogas. Jas skina ne visai sunokusias, kol suminkštės, palaiko kambaryje – tada skonis tampa maloniai saldrūgštis, kaip kivio. Tiesa, pernai šių vitaminingų uogų priraškė nedaug – visos sutilpo į 5 litrų kibirą. Taip atsitiko dėl to, kad sukrautus pumpurus balandį pakando pavasarinė šalna. Didžiausio aktinidijų derliaus paprastai sulaukiama tik penktaisiais auginimo metais. L. Rimgailė yra pasirašiusi sutartį ir visą jį parduos Šiaulių saldainių fabrikui „Rūta“. Uogos čia bus užšaldomos ir padengiamos baltuoju šokoladu. Anot pašnekovės, tokie saldainiai ypač vertinami Kinijoje – šalyje, iš kurios aktinidijos ir kilusios.

Susidomėjo kaimynai

Už kokių 200 metrų nuo Rimgailų sodybos ruošiasi apsigyventi dar viena jauna šeima. „Turėsim kaimynus, gal net susidraugausim, juolab kad jie susidomėjo ir aktinidijomis, norėtų tokį uogienojų užsiveisti“, – šypsojosi Laima. Anot jos, labai gerai, kad dabar valstybė rems atokiau nuo didžiųjų miestų besikuriančias jaunas šeimas iki 35-erių metų amžiaus – kompensuos 15 proc.
būsto kainos. Šis įstatymas įsigalios liepą. Iki to laiko Rimgailos į jį taip pat įsigilins, žiūrės, ar atitinka kriterijus.

O ar jaunų šeimų negąsdina, kad šalia nėra nei mokyklų, nei darželių, nei darbų?

„Tuos 6 kilometrus iki Kretingos per pusvalandį galima ir dviračiu numinti“, – teigė Laima.

Abu su vyru jie vairuoja automobilius, o ir dirba toje pačioje Mariaus įsteigtoje miškininkystės paslaugas teikiančioje įmonėje.

Aktinidijų verslas yra L. Rimgailės idėja – esą, apsisprendus gyventi kaime, reikėjo ir širdžiai malonios veiklos. Apie dar mažai kam žinomas cilindro formos paklausias aktinidijų uogas pirmą kartą 32-ejų moteris išgirdo per televiziją, kai apie tai pasakojo Aleksandro Stulginskio universitete tuomet dirbęs Agronomijos fakulteto dekanas, dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Iš jo turimo medelyno įsigijo ir pirmuosius 1 tūkst. 200 „Landė“ bei „Paukštės Šakarva“ veislių daigų. Dabar uogyne jų auga 5 tūkstančiai. Pasinaudojus Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos parama, uogininkystės ūkį šeimininkams norisi dar labiau plėsti ir modernizuoti. Ketina įsirengti artezinį gręžinį laistymui, pasistatyti sandėlį. Tačiau pernai pagal veiklos sritį „Investicija į žemės ūkio valdas“ programą projekto parengti nesuspėjo. „Ąžuolas čia mums visas tas kortas sumaišė“, – šypsojosi prieš du mėnesius trečiosios atžalos susilaukusi mama.

Audronė GRIEŽIENĖ

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus patarėjos Ingos MIKNEVIČIŪTĖS komentaras:

„Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritis „Parama smulkiesiems ūkiams“ – viena patraukliausių, kuria gali pasinaudoti smulkieji ūkininkai, kad sustiprintų savo ūkius. Paramos intensyvumas siekia 100 proc., o paramą galima gauti ne tik žemės ūkio produktų gamybai, bet ir valdoje pagamintų ar išaugintų prekinių žemės ūkio produktų apdorojimui, perdirbimui bei teikimui rinkai. Teikiant paramą smulkiųjų ūkių plėtrai, modernizuojami ūkiai, didėja šių ūkių konkurencingumas. Parama teikiama veikiantiems ūkiams (pareiškėjas ne mažiau kaip paskutiniuosius metus iki paramos paraiškos pateikimo metų deklaruoja pasėlius ir (arba) registruoja gyvulius), kurių ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, paraiškos teikimo momentu yra ne mažesnis kaip 4 tūkst. Eur ir ne didesnis kaip 7 tūkst. 999 Eur.
Paramos gavėjas privalo pateikti verslo planą, kuris turi būti pradėtas įgyvendinti per 9 mėn. nuo sprendimo suteikti paramą priėmimo. Paramos suma vienam paramos gavėjui – 15 tūkst. Eur, kompensuojant 100 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pirmoji išmokos dalis, sudaranti net 80 proc.
visos išmokos sumos, išmokama priėmus sprendimą suteikti paramą. Likusi
20 proc. paramos sumos dalis išmokama tinkamai įgyvendinus projektą. Pagal patvirtintą kvietimų teikti paraiškas grafiką paraiškos bus priimamos nuo 2018 gegužės 2 d.
iki 2018 birželio 29 d.
Šiam šaukimui skirta
6 mln. Eur.

Parama gali būti skiriama naujai žemės ūkio technikai ir įrangai, naudotiems traktoriams (senesniems, kaip
7 metų), naujiems technologiniams įrenginiams, naujoms transporto priemonėms įsigyti, gamybinių naujų pastatų ir (arba) statinių statybai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui, statybinių medžiagų įsigijimui, infrastruktūrai ūkininko valdoje sutvarkyti, ūkiniams gyvūnams bei daugiamečiams augalams įsigyti, jų sodinimo paslaugoms kompensuoti. Taip pat finansuojamos bendrosios išlaidos – verslo plano parengimas, viešinimo išlaidos.

Užsakymo numeris. 78342