Aprangos kodas – skėčiai

Lauko šventės – kaip loterija, kurioje pasitaiko ne tik saulėti bilietai... Šį kartą kaišiadoriečiai tradicinei „Rudens kraitei“ ištraukė bilietą su šaltu lietumi, todėl vyraujantis aprangos kodas praėjusį šeštadienį buvo skėčiai. Tačiau po jais paniurusių veidų nesimatė – centrinėje miesto gatvėje sutikti žmonės oro per daug nepeikė.

Lauko šventės – kaip loterija, kurioje pasitaiko ne tik saulėti bilietai... Šį kartą kaišiadoriečiai tradicinei „Rudens kraitei“ ištraukė bilietą su šaltu lietumi, todėl vyraujantis aprangos kodas praėjusį šeštadienį buvo skėčiai.

Tačiau po jais paniurusių veidų nesimatė – centrinėje miesto gatvėje sutikti žmonės oro per daug nepeikė. „Ruduo ir yra ruduo su visomis savo spalvomis“, - sakė Žaslių gyventoja, įsigijusi norimos rūšies obels sodinuką. Išbandymas lietumi parodė, kad atsisakyti savo tradicijos kaišiadoriečiai nelinkę – nors ir trumpesniam laikui nei saulėtais orais, šventę aplankė nemažai žmonių.

– O kaip kitaip? Juk jau seniai laukėm, - smagiai porina po skėčiais susibūrusios neįgaliųjų draugijos narės, prie kurių išradingai papuošto prekystalio atrodo, kad tuoj tuoj virš galvos išsities margaspalvė vaivorykštė: lietuje tarsi saulės plačiai šypsosi didžiuliai geltoni moliūgai.

– Taigi svogūnų nepakabinot! – kelis žingsnius atsitraukęs „nuskenuoti“ bendro vaizdo pastebi visas daržo gėrybes atgabenęs vairuotojas. Bet ir be svogūnų yra į ką pažiūrėti – lietaus nuprausti skaniu raudoniu švyti obuoliai ir pomidorai, lapus vos vos praskleidęs tarsi nedrąsiai į praeivius dairosi kopūstas, šventiniais elegantiškais apdarais papuoštos cukinijos, burokėliai, vynuogės...

Šiemet vasara nebuvo iš lengvųjų, tačiau draugijos narių išaugintas derlius – tikra šventės puošmena, pavyzdys, kiek daug gali darbščios rankos. Darbštumu pasižymi ir šios draugijos rankdarbių būrelis „Bitutė“, šventėse kaskart nustebinantis rankdarbių gausa ir dailumu. Šiemet į „Rudens kraitę“ moterys bei jų vadovė Dalia Sinkevičienė atgabeno daug jaukių, šiltų dalykų, kurie tokią žvarbią dieną itin traukė žvilgsnį: megztų margaraščių pirštinių, minkštų pledukų, kepuraičių. Dėmesio verti siūti žaislai, dailūs papuošalai, puošmenos virtuvei...

Kad ir kiek mugėje bebūtų atvežtinių dirbinių iš kitų šalies vietovių, vis tiek – savų meistrelių darbai arčiausiai širdies. Tad, kaip įprastai, daugelis ilgėliau stabtelėjo pasigrožėti prie Strėvininkų globos namų palapinės, kur ant prekystalio galėjai pamatyti įdomių dailės dirbinių, užeiti viliojo didžiulė šv. Faustinos mokyklos palapinė, kurioje galėjai ne tik pasislėpti nuo lietaus, bet ir pamatyti, įsigyti mokyklos auklėtinių sukurtų darbų.

Ne mažiau smagu buvo matyti savo išauginta produkcija prekiaujančius rajono ūkininkus, atskirus dailių amatų meistrus, kurių dirbinių kokybe jau ne kartą teko įsitikinti, tad malonu ir pačiam pirkti, ir kitam rekomenduoti.

Šventę prausęs lietus šiemet išmėgino ne tik mūsų kraštiečių ištvermę, bet ir netikėtai atskleidė naujus talentus. Jeigu nebūtų taip ilgai liję, argi būtume sužinoję, jog gabios šeimininkės blynus iškepti net ir lietuje gali? Tuo galėjai nesunkiai įsitikinti „Ūkininkų kiemelyje“, kurio šeimininkai net ir tokiomis oro sąlygomis neatsisakė savo tradicijos karštais, čia pat iškeptais blynais vaišinti kiekvieną užsukusį.

O kad šiemet blynai buvo ir su lietaus „padažu“ – nuo to tik skaniau. Gražu, kad mūsų tradicinės šventės nevirsta vien tik mugėmis, sparčiai vaduojasi iš „pagerinto turgaus“ statuso: juose galima ir daug ką sužinoti, pasimokyti. Kaip visuomet, to su kaupu – Turizmo ir verslo informacijos centro palapinėje, kur kasmet atrandi vis ką nors naujo.

Tai ne tik gausybė kaišiadorietiškų suvenyrų, išsiskiriančių skoninga apdaila, bet kaskart vis nauji pažintiniai žaidimai. Šį kartą šventės dalyviai buvo kviečiami pažaisti žaidimą „Rinkis kaišiadorietišką!”, kuris virto ne tik pramoga, bet ir praturtino žinias apie rajone pagaminamus gaminius, žemės ūkio produkciją. Sėkmingai įveikę užduotis gavo po nuolaidų kuponą, su kuriuo galėjo pigiau įsigyti Kaišiadorių krašte gaminamos produkcijos.

Reikalingos informacijos netrūko Valstybinės mokesčių inspekcijos palapinėje, kaip visuomet, „apgulta“ buvo Krašto savanorių palapinė su ginkluote bei kitais atributais, užeiti ir pabendrauti kvietė palapinė „Valstiečių užeiga“ su Seimo nare Laimute Matkevičiene. Gera šventinė nuotaika ne vieną įkvėpė kilniems poelgiams, kuriuos čia pat buvo galima atlikti.

„Rudens kraitės“ dieną Kaišiadoryse viešėjo Nacionalinio kraujo centro komanda, kuri savivaldybės patalpose priėmė kiekvieną, pasiryžusį paaukoti savo kraujo. Darbo medikams nepritrūko: tądien kraujo paaukojo ir rajono vadovai, ir eiliniai kaišiadoriečiai. Taigi – išbandymas lietumi įveiktas sėkmingai. Gal tik vienoje vietoje ruduo galėjo pasidžiaugti – lietaus čiurkšlės pakeitė sumanymą kasmetinius apdovanojimus žemdirbiams įteikti lauko scenoje.

Ši iškilminga ceremonija, kaip ir „Jonio“ pasirodymas, vyko didžiojoje savivaldybės salėje. LR Žemės ūkio ministro padėkos įteiktos ūkininkams Gintarui Linkevičiui ir Aušrai Šidlauskienei; Vilijai ir Dariui Kašelioniams; Albinui Janoniui; Gitanai ir Eugenijui Cikanavičiams; Reginai ir Antanui Matorkams. Savivaldybės administracijos padėkomis apdovanoti ūkininkai Eimutis Tomkus; Reda ir Tomas Švenčioniai; Janina ir Vytas Stasiulevičiai; Ernesta ir Algirdas Gurskai bei Daina ir Artūras Šliužai.

Romualda Suslavičienė

Autorės nuotr.