Apmokant sveikatos priežiūros paslaugas SAM siūlo prioritetą teikti viešojo sektoriaus įstaigoms

Siekdama stiprinti valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigas Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo Valstybinei ligonių kasai iš pradžių sutartis sudaryti su jomis, o privačiam medicinos sektoriui palikti tas paslaugas, kurių nepajėgia suteikti viešasis sektorius.

SAM parengė ir pateikė derinti atitinkamas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas.

„Šiuo metu sutartys (tarp Ligonių kasos ir gydymo įstaigų – BNS) sudaromos remiantis vadinamaisiais istoriniais duomenimis, tai yra pagal praėjusiais metais suteiktų paslaugų skaičių ir atsižvelgiant į demografinį ir medicininį poreikį tam tikrame regione. Šiuo metu sutarčių sudarymo principai leidžia tarpusavyje konkuruoti viešosioms ir privačioms gydymo įstaigoms“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė Marija Jakubauskienė.

„Mūsų pasiūlyta Sveikatos draudimo įstatymo pataisa prioritetą suteiks viešojo sektoriaus įstaigoms partnerystėje su privačiu sektoriumi“, – teigė ji.

Pasak M. Jakubauskienės, pavyzdžiui, jeigu mieste per metus reikia suteikti 10 tūkst. kokios nors srities konsultacijų, pirmiausia tai padaryti bus siūloma savivaldybės ir valstybės sveikatos priežiūros įstaigoms, o jeigu šios nebus pajėgios suteikti tokio kiekio paslaugų, likutis bus pasiūlytas privačioms gydymo įstaigoms.

Pagal SAM projektą, dėl paslaugų teikimo Valstybinė ligonių kasa sutartis sudaro su Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) valstybės ir savivaldybių viešosiomis ir biudžetinėmis įstaigomis.

„Jeigu LNSS valstybės ir savivaldybių viešosios ir biudžetinės įstaigos, su kuriomis Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi sutartį dėl tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, negali užtikrinti nustatyto šių paslaugų teikimo masto, sutartys dėl tos dalies paslaugų, kurių nustatytas teikimo mastas neužtikrinamas, sudaromos su kitomis LNSS valstybės ir savivaldybių viešosiomis ir biudžetinėmis įstaigomis“, – teigiama projekte.

Jeigu ir šios negali užtikrinti viso nustatyto tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo masto, sutartys dėl tos dalies paslaugų, kurių teikimo mastas neužtikrinamas, sudaromos su LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurių savininkė ar dalininkė nėra valstybė arba savivaldybė.

Sveikatos apsaugos ministrės teigimu, viešąjį medicinos sektorių būtina stiprinti, kad jis išliktų.

„Stebime situaciją, kad viešasis sveikatos sektorius iš tiesų stipriai kraujuoja. Remdamiesi statistiniais duomenimis, matome, kad nuo 2023 iki 2024 metų į privatų sektorių perėjo dirbti maždaug 24 proc. medikų, matome, kad į privatų sektorių juda ir viešieji finansai, tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos“, – pirmadienį žurnalistams sakė ji.

„Matydami tokį resursų nutekėjimą ir silpstantį iki kritinės ribos viešąjį sveikatos sektorių, ėmėmės iniciatyvos ir savo politinėje darbotvarkėje įgyvendiname trijų žingsnių planą, kaip sustiprinti viešąjį sektorių“, – aiškino ministrė.

Anot jos, minėtame plane taip pat yra anksčiau jau pateiktas siūlymas atsisakyti dvigubo paslaugų apmokestinimo arba vadinamųjų priemokų už paslaugas, kurias apmoka Valstybinė ligonių kasa.

„Antrasis žingsnis yra viešojo sektoriaus prioritetizavimas sudarant sutartis su Valstybine ligonių kasa teikti sveikatos paslaugas, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Trečias žingsnis – valstybės lėšomis draudžiamų asmenų privalomo sveikatos draudimo įmokų didinimas. Išskaidžius laike siekiama pasiekti 100 proc. padengimą“, – sakė M. Jakubauskienė.

Jos teigimu, šiuo metu valstybė mokėdama sveikatos draudimą už pensininkus, studentus, vaikus, nedirbančius asmenis, kitus padengia 30 proc. visos sumos, kuri priklausytų. Nepaisant to, šie žmonės viskas sveikatos paslaugas gauna pilna apimtimi.

Sumokėti visą kainą už juos papildomai reikėtų apie 1,5 mlrd. eurų. Pasak sveikatos apsaugos ministrės, šią sumą siūloma išdalyti per kelerius metus.

M. Jakubauskienė atmetė, kad pirmenybės teikimas viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros įstaigoms pažeistų lygiateisiškumo principą. 

Anot jos, būtent valstybė yra įpareigota užtikrinti gyventojams medicinos pagalbą.

„Mes nepažeidžiame lygiateisiškumo principo, priešingai – jį užtikriname, nes viešasis ir privatus sektorius nekonkuruotų, o vienas kitą papildytų“, – tvirtino ministrė.

Jeigu Vyriausybė ir Seimas pritartų SAM pataisoms, jos turėtų įsigalioti kitąmet.

2018 metais Seimas tuometinio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos iniciatyva buvo priėmęs pataisas, kurios taip pat būtų suteikusios savivaldybių ir valstybės sveikatos priežiūros įstaigoms prioritetą prieš privačias. 

Tuomet prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo, teigdama, jog nustatyta pirmenybė valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms gali prieštarauti Konstitucijai. Seimas pritarė šiam veto.