Aplinkosaugininkai prieš ūkininkus: Vyriausybę ragina nepriimti kompromisų gamtos sąskaita

Kelios dešimtys aplinkosaugininkų Vilniuje trečiadienį surengė kontrprotestą prieš netoli Vyriausybės vykstantį žemdirbių mitingą.

Šis mitingas surengtas netoli Vyriausybės vykstant tūkstantiniam ūkininkų protestui dėl Lietuvos žemės ūkio politikos.

Į aplinkosaugininkų mitingą susirinko apie 20–30 žmonių.

Aktyvistai nešėsi stendus su informacija apie paukščių rūšių išnykimą, duomenimis apie klimato kaitą, aiškinimais, kodėl būtina išsaugoti nykstančias pievas.

Lietuvos gamtos fondo Edmundas Greimas sako, kad ekologinė situacija per pastaruosius 20 metų žemės ūkyje blogėjo – jis intensyvėjo, tvarių sprendimų nebuvo daug, o valdžiai nusprendus imtis priemonių, žemdirbiai į tai neatsižvelgia. 

„Aš suprantu žemdirbiai, ūkininkai nepatenkinti, gal tos priemonės radikalios, gal per staigios, gal reikėjo mažesniais žingsneliais, bet mums, kaip visuomenės ir gamtos atstovams, nepatinka, nyksta biologinė įvairovė, ariama iki pat griovio ar upelio krašto ir visos trąšos byra“, – BNS sakė E. Greimas.

„Trąšų iš Lietuvos plaukia vis daugiau į Baltijos jūrą, ji žydi, visos šalys susirūpinę, nieks nežino, kaip problemą spręsti. Aplinkos ministerija pasiūlė trijų metrų vandens apsaugos zonas, ūkininkai sako, nei metro negalim, visur norim arti“, – pridūrė jis. 

E. Greimo teigimu, ūkininkai, atsižvelgdami į tai, kad ekologinė situacija prastėja, turėtų imtis tam tikrų priemonių.  

„Jie nori nieko nedaryti žalinimo kryptimi šiai dienai, nors prieš pusantrų metų sakė, kad mes už žaliąjį kursą. (...) Plūstelėjo didžiulė Europos Sąjungos parama, kasmet milijardus eurų maždaug gauna, tai galbūt už tą paramą kaip nors galime judėti kartu“, – kalbėjo E. Greimas.

Mitinguotojai taip pat nešasi plakatus su užrašais „200 tūkst. statinių azoto kasmet teršia Baltijos jūrą“, „Ne pasipelnymui gamtos sąskaita“, „Tarša Lietuvai – pigūs grūdai Nigerijai?!?“, „Neleiskim išaušti tyliam pavasariui“, „Gėda pelėda, paukščiai nebegieda“.

Jie pabrėžia, kad nėra prieš ūkininkus, tačiau nesutinka su kai kuriais jų veiksmais.

„Pagrindinė žinutė, tikslas – atstovėti už gamtą. Mes ne prieš ūkininkus, mes už gamtą“, – BNS sakė Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas Nerijus Zableckis.

To paties fondo narė Jūratė Senčikaitė sako, kad reikėtų suderinti veiksmus, jog ir ūkininkai, ir gamta nenukentėtų.

„Ūkininkai nėra blogis, ūkininkai mums reikalingi, tai pačiai gamtos apsaugai, ekosistemų palaikymui, pievoms išlaikyti reikalingi ūkininkai, kurie jose dirba. Svarbu, kad jie gautų iš to tinkamas pajamas, kad galėtų veiklą vystyti, o mes galėtume naudotis jų ir gamtos teikiamais produktais“, – BNS sakė J. Senčikaitė.

„Viskas galėtų būti įmanoma, bet reikėtų suderinti veiksmus, kuriuos atliekame, ir galbūt mūsų atsakingos institucijos turėtų atidžiau pažvelgti į tam tikrus aspektus, kad nekiltų problemų, kurias dabar turime“, – pridūrė ji.

Mitinguotojai sakė palaikantys tam tikrus ūkininkų reikalavimus, pavyzdžiui, dėl rusiškų grūdų tranzito, akcizų politikos, bet nepritaria reikalavimams dėl daugiamečių pievų, ragina palikti vandens apsaugos zonas.

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė kalbėjo, jog derybose su ūkininkais galbūt reikia daryti nuolaidas ar modifikuoti tam tikras tvarkas, kad būtų realu įgyvendinti reikalavimus, tačiau aplinkosauginiai standartai neturėtų būti nuleidžiami.

„Žeminti standartų, kad mums reikia mažiau pievų ar siauresnių vandens apsaugos zonų, tikrai negali būti leista“, – BNS sakė I. Budraitė.

Susirinkusieji kalba per garsiakalbius, tačiau jų beveik nesigirdi protestuojančių ir per mikrofonus V. Kudirkos aikštėje kalbančių žemdirbių fone.

Prieš Vyriausybės vykdomą žemės ūkio politiką trečiadienį protestuoja apie 3 tūkst. žemdirbių.