Nerimas dėl „Nemuno aušros“ tęsiasi: aplinkosaugininkai skambina pavojaus varpais dėl Aplinkos ministerijos

Aplinkosaugos koalicija kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą ir kandidatą į premjerus Gintautą Palucką su prašymu atsakingai parinkti kandidatą į aplinkos ministro postą. Koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė tvirtina, kad planuojamas Aplinkos ministerijos atidavimas „Nemuno aušrai“, kelia grėsmę veiksmingos aplinkos politikos vykdymui, nes partija neigia Europos Žaliojo kurso tikslus.

„Mums kelia didelį susirūpinimą situacija, kai Aplinkos ministerija atiduota „Nemuno aušrai“, neigiančiai Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso tikslus ir kryptis, nedeklaravusiai savo programoje reikalingų aplinkosaugos tikslų ir nuostatų. Atrodo, kad kitos partijos Aplinkos ministerijos išsižadėjo, taip sumenkindamos aplinkosaugos svarbą bei išduodamos savo programose duotus pažadus“, – koalicijos pateiktame komentare cituojama L. Paškevičiūtė.  

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad ministras ir jo formuojama komanda turi būti aplinkosaugiška bei draugiška gamtai, palaikyti Žaliojo kurso tikslus ir kryptis.

L. Paškevičiūtė tvirtina, kad aplinkosauga neturi būti nurašoma, nes tai svarbi viešojo intereso sritis, įtakojanti sveikatą, aplinkos stabilumą ir šalies gerovę. Ji pabrėžia, kad valstybės vizijoje „Lietuva 2050“ ryšys su gamta išryškinamas kaip vienas iš esminių lietuviškosios tapatybės elementų.

„Švari, neužteršta gamta nėra savaime suprantama duotybė, tam reikia ir reikės pastangų“, – pabrėžiama aplinkosaugininkų pranešime.

Nevyriausybininkai tikisi, kad būsimas aplinkos ministras miškus ir visą gamtą matys kaip gyvą ekosistemą, ne tik kaip išteklių, sieks užtikrinti geoekologinį ekosistemų stabilumą, klimato krizės sprendinius matys ne vien kaip atsinaujinančios energijos plėtros dalimi. Be to, anot jų, paskirtas ministras turėtų neatidėliojant spręsti oro, vandens, jūros, dirvožemio ir kitas taršos problemas, o atliekų politikoje siekti žiedinio žaliavų naudojimo tikslų.

Aplinkosaugai pabrėžia, kad jiems svarbios ir kitos ministerijos: Žemės ūkio, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų bei Susisiekimo. Todėl vertinant ir šių ministerijų kandidatus nevyriausybininkai kviečia atsižvelgti ne tik į atitinkamo sektoriaus žinias, bet taip pat ir į jų aplinkosauginį nusiteikimą. Anot jų, svarbu, kad ministrai žinotų sektoriaus įtaką ir įsipareigojimus sprendžiant klimato krizę, išsaugant ir atkuriant gamtą, mažinant taršą.

Aplinkosaugos koalicija yra skėtinė organizacija, vienijanti ir atstovaujanti Lietuvos nevyriausybines organizacijas aplinkos apsaugos politikos formavimo procesuose. Tarp šios organizacijos narių – viešosios įstaigos „Žiedinė ekonomika“, „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“, taip pat Aplinkosaugos informacijos centras, Lietuvos geografų ir entomologų draugijos, organizacija „Darnaus vystymo iniciatyvos“. Taip pat bendrija „Atgaja“, gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ , Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją bei viešoji įstaiga „Rūpi.lt“.

Asocijuoti organizacijos nariai – „Tušti narvai“ ir Lietuvos arboristikos centras.

Aplinkosaugos koalicija priklauso Europos aplinkos biurui (European Environmental Bureau – EEB), 170 aplinkosaugos organizacijų 35 Europos valstybėse jungiančiam tinklui.

Ketvirtadienį į pirmąjį posėdį renkasi naujasis 2024-2028 m. kadencijos Seimas. Darbą parlamente pradėję politikai ketvirtadienio vakarą turėtų apsispręsti dėl naujojo Seimo pirmininko – į šį postą valdančioji koalicija teikia Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio kandidatūrą.

Naujajame Seime veiks trijų politinių jėgų valdančioji daugumą – pirmadienį parlamento rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pasirašė koalicinę sutartį su antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužiusio Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Minėtų politinių jėgų koalicija turės užtikrintą daugumą – 86 iš 141 mandato.

Tiesa, R. Žemaitaičio partijos dalyvavimas koalicijoje sulaukė tarptautinės kritikos iš Lenkijos, Vokietijos, JAV. Atsakydamas į užsienio atstovų neigiamus pasisakymus, R. Žemaitaitis viešai kreipėsi į NATO ir ES valstybių atstovus Lietuvoje, tikindamas, kad jo pasisakymai, laikyti antisemitiškais, buvo blogai interpretuojami.

Pernai R. Žemaitaitis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle „Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad politikas šiais savo pasisakymais sulaužė Seimo nario priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją.